Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-02-21Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-03-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
1-53-634/2017
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00337-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Evaldas Gražys, Algirdas Jaliniauskas
Nukentėjusysis
E. L.
Kaltinamasis
Š. I.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Kategorijos
  • 1.2.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00337-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Aušrinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiajam E. L., kaltinamajam Š. I., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „B. B. S.“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. I. 2014 m. balandžio 12 d. apie 3.00 val. laisvalaikio centro „V.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia mažiausiai vieną kartą šovė iš tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo į priešais jį šalia pašalinių asmenų stovintį E. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam šautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su sviedinio įėjimo anga dešinėje krūtinės pusėje IV tarpšonkaulio aukštyje, 2 cm nuo krūtinkaulio, kiaurinį dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimą, du kartus perveriant diafragmos kupolą, kepenų pažeidimą bei VII šonkaulio sutraiškymą, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sužalojimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia pasikėsino nužudyti E. L., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte.

Be to, Š. I. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio pradžios iki 2014 m. balandžio 12 d., neturėdamas leidimo, laikė, nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro graižtvinį šaunamąjį ginklą - pistoletą bei mažiausiai du 9 mm kalibro šaudmenis, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Š. I. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad nelegalų ginklą turėjo, tačiau neprisipažino, kad kėsinosi nužudyti žmogų, teigia, kad iššovė netyčia. Su V. R. buvo sutarę eiti į klubą, nepamena ar kartu važiavo, ar ten susitiko. I. I. į klubą su draugėmis keliavo. Klube linksminosi, prie baro prie jo prikibo kažkoks vaikinas ir suspaudė kaklą, to vaikino nepažįsta. Tai buvo ne E. L.. Jie pasitampė prie baro ir jis jam trenkė, tas vaikinas nukrito. Tada apsauga jį pakėlė, išnešė iš klubo ir jis atsidūrė už durų. Ten pradėjo būriuotis žmonės, pradėjo ant jo pulti. Paskui jis bandė įeiti atgal į klubą, bet apsauga neįleido, laikė duris užrėmę koja. Tada šoko į mašiną ir nuvažiavo namo automobiliu BMW 530, kurį buvo sutaręs pirkti išsimokėtinai iš A. K.. V. R. tuo metu miegojo automobilyje. I. I. jam pradarė buto duris ir jis susigaudė, kad neturi nei telefono, nei striukės. Namuose užtruko iki 10 minučių. Nusileidęs į rūsį, pasiėmė ginklą ir nutarė nuvažiuoti į klubą susirinkti savo daiktų. 2010 m. spalio 10 d. jį buvo subadę, jis neteko 2 l kraujo, vos nemirė. Atsigavęs po traumos, nutarė nusipirkti ginklą, kad turėtų kuo apsiginti. Ginklą jam pardavė asmuo pravarde L., prie laisvalaikio centro „O.“. Gali būti, kad tai buvo 2013 m. žiemą. Jam sakė, kad geras ginklas, buvo 10 šovinių, kad tinkamas šaudyti. Sumokėjo už ginklą 4000 Lt ir visą laiką ginklą laikė paslėpęs rūsyje. Važiuojant į klubą pasiėmė ginklą tam, kad apsiginti, kad pagąsdinti, jeigu jį puls. Telefono ir drabužių mašinoje nebandė ieškoti. Pažiūrėjęs tose vietose, kur visada laiko, nerado ir nusprendė, kad paliko klube. Būtų paprašęs, kad draugai nueitų paimtų ar pačių apsauginių paprašęs, kad leistų pasiimti daiktus. Kai buvo prie namų, jis V. bandė kelti, kad šis eitų namo, bet jis nesikėlė. Prabusdavo, pasakydavo kažką ir vėl užmigdavo. Grįžęs prie klubo „V.“, pasistatė mašiną aikštelėje, tiksliai kurioje vietoje negali pasakyti. Įvažiavo į aikštelę, išlipo iš mašinos, atrodė ramu. Pradėjus eiti link klubo, pamatė, kad iš už kolonų pradėjo lysti žmonės, kurie ėjo linko jo, pradėjo jį spausti, gal trenkti norėjo. Žmonės buvo nedideliu, 1-2 m. atstumu. Tada jis išsitraukė ginklą ir pasakė, kad pas jį yra „dūra“. Jie pradėjo juoktis, sakė nejuokinti su tuo savo dujiniu balionėliu, kažką tokio pasakė. Sakė „tuoj gausi „štyrą“ ir žinosi. Visi agresyviai prie jo ėjo. Nei vieno iš tų asmenų nepažinojo. Ginklą išsitraukė iš kelnių kišenės. Buvo apsirengęs mėlynais džinsais, megztuku ir baltais batais. Tada jis pertaisė ginklą, nes galvojo, kad jie išsigąs. Ginklas iššovė. Kiek kartų pertaisinėjo, negali pasakyti, gal 1-3 kartus. Buvo šoko būsenoje, nes galvojo, kad atsitiks kažkas jam pačiam. Ginklą laikė savo krūtinės aukštyje. Ginklas iššovė, jis pamatė, kad nuo šūvio visų reakcija pasikeitė. Jis šoko į mašiną ir išvažiavo, jį bandė vytis, iš kumščio trenkė į stiklą, bet neišdaužė. Dar metė šiukšlių dėžę. Jis pabėgo namo, mašiną pastatė į aikštelę. Pažadinęs V. R. pasakė jam eiti namo, nes prisidirbo, nesąmonių prisidarė. Atrodo, kad buvo su ta I. susipykęs ir pas ją buvo atvažiavę pareigūnai, prie laiptinės stovėjo. Negali pasakyti ar čia po įvykio ar anksčiau buvo, kad jis V. paprašė nueiti pažiūrėti į laiptinę, ar nėra pareigūnų dėl konflikto su mergina. Savo telefoną rado aikštelėje, gerai apžiūrėjęs mašiną, rado užkritusį tarp sėdynių. Striukės nerado, tik vėliau prisiminė, kad kai Š. vedė V. į mašiną, tai padėjo striukę į bagažinę. Pagarsinus kaltinamojo Š. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose kaltinimasis parodė, kad kur tuo metu buvo jo pažįstamas V. R., jis negali nurodyti, pastarasis su juo automobiliu nevažiavo, nepamena, kokia buvo aplinkinių vaikinų reakcija, pamatė, kaip vienas stambus nepažįstamas vaikinas, stovėjęs arčiau klubo durų, nugriuvo (t. 3, b. l. 71-72), kaltinamasis Š. I. paaiškino, jog nenorėjo kišti į šį įvykį V. R., todėl pasakė, kad jo nebuvo. Negali pasakyti ar V. R. buvo išlipęs iš automobilio kai atvažiavo prie klubo, nes nežiūrėjo į jį, buvo savo reikalais užsiėmęs. Nematė, kad šūvio metu pataikė į žmogų, tik po to sužinojo iš kalbų, interneto. Ginklas buvo su apkaba, 2-3 kartus jį užtaisinėjo. Jis nešovė, pertaisinėjant ginklą jis pats iššovė. Byloje skaitė, kad buvo rasta viena tūtelė neiššauta ir viena iššauta. Negali pasakyti ar pertaisant ginklą iškrito kulka. Nematė, kad priešais jį nukristų žmogus, nes buvo daug žmonių. Tų asmenų, kurie ant jo puolė, tikrai nepažinojo ir negali pasakyti iš kur jie buvo. Nukentėjusįjį žino iš matymo, futbolą yra žaidę ne kartą. Nematė, ar E. L. buvo tarp tų einančių link jo asmenų. Tyrėjas surašė tai, ką norėjo. Jis sakė, kad girdėjo iš žmonių kalbų, kad po jo šūvio nugriuvo žmogus, bet pats tikrai nesakė, kad pats tai matė. Po įvykio ryte su taksi nuvažiavo išmesti tą ginklą. Išmetė prie užtvankos už (duomenys neskelbtini), nuo miesto apie 1 km. V. R. jo telefone buvo įvestas kaip „D.“. M. J. jam ne draugas, su juo net nebendrauja, iš telefoninio pokalbio jo balso nepažintų. Negali paaiškinti kodėl liudytojai pasakojo, kad jis su V. R. įsėdo į automobilį. Šūvio dalelių pėdsakai ant automobilio durelių galėjo atsirasti tada, kai jis ieškojo telefono. Po konflikto, išvažiuojant nuo klubo, jis tikrai nesakė, kad sugrįš. Neatsimena ar automobilio variklį užgesino, bet turėjo užgesinti, užrakinti mašiną ir eiti link klubo. Gali būti, kad sugrįžęs prie klubo apsuko mašiną ir pastatė priekiu į išvažiavimą. Išsiskyręs su V. R., jis nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), miegoti. Namuose jo laukė I. I., jie susipyko ir ji išėjo namo, o jis vienas liko miegoti. Neatsimena ar jai skambino. Ji išėjo į už 100 metrų už darželio esantį namą, ten yra jos butas. Buvo pasislėpęs, nes visi kalbėjo, kad jo ieško nusikaltėliai, o ne policija. Sužinojęs, kad jo ieško policija, jis nuėjo ir prisidavė. Ligonių kasos civilinį ieškinį sutinka atlyginti. Tikslo kažką sužaloti ar nužudyti jis neturėjo, norėjo susirinkti savo daiktus ir ramiai grįžti namo.

2015 m. lapkričio 11 d. Š. I. per apklausą jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, tai yra parodė, kurioje automobilių aikštelės vietoje pastatė savo automobilį, vietą, iš kurios šovė į priekyje stovėjusius žmones, vietą, kur stovėjo pašautas asmuo, kuria kryptimi po šūvio išvažiavo iš „V.“ aikštelės, parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur nuo upės pralaidos numetė ginklą (3 t., 80-89 b. l.)

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. buvo klube „V.“, Vyko moksleivių apdovanojimai. Įvykio aplinkybių, paties įvykio ir kas į jį šovė, neprisimena. Buvo gal 23-24 val., jis buvo kavinėje ir tada nuvyko į „V.“ klubą. Klube baliavojo, gėrė, linksminosi, buvo išgėręs gal pusę litro. Į klubą nuvyko savo automobiliu. Kavinėje gėrė tik alaus, klube vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Kaltinamąjį klube matė, su juo nebendravo. Šūvių ir dėl ko viskas įvyko, neprisimena, buvo nemažai išgėręs. Į jį šovė lauke, prie „V.“ klubo įėjimo, šalia paradinių durų. Nežino kodėl į jį šovė. Jis buvo lauke, kas buvo kartu su juo, nepamena. A. J. žino iš matymo, ką su juo kalbėjo neprisimena. Pakalbėjęs su A. J., parūkęs, gal ėjo atgal į klubą. Tiksliai nežino ar buvo įėjęs į vidų. Į jį šovė prie klubo. Jam šovė į krūtinę, ne į galvą. Gal šokas buvo, todėl neprisimena. Gal ir pajuto krūtinėje kažkokį jausmą, kai į jį šovė. Jis sukniubo ant žemės, trūko oro. Kas šovė ir dėl ko šovė, nežino. Klube buvo su draugais A. B. ir M. R., kitų neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu daugiau įvardino. Po įvykio su draugais nekalbėjo. Iš draugų niekas nematė, kas buvo. Dėl ko į jį šovė, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie šūvio aplinkybes. Civilinio ieškinio nereiškia, jam žala nepadaryta. Liekamųjų reiškinių po šūvio jam nėra. Sveikata jam nepablogėjo, nėra ilgalaikių pasekmių, nepablogėjo atmintis. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, nebuvo susitikę. Jei netyčia iššovė, tai turėtų atsiprašyti. Pravardės jis neturi, tačiau draugai retkarčiais jį vadindavo tėvo vardu – H.. M. J. žino iš matymo. Jis buvo klube tą vakarą. Kai įvyko šūvis, gal su juo ir bendravo. Jei lauke jis buvo, tai su juo kalbėjo. Ligoninėje jį lankė šeimos nariai, giminės. Buvo atėję draugai – D. L., M. R., M. J., kitų neprisimena. M. J. atėjo pasveikinti su Velykomis, su juo jokio reikšmingo pokalbio nebuvo. Apie tai, dėl kokių priežasčių viskas įvyko, jis su draugais nekalbėjo. Kaltinamasis tuo metu turėjo BMW automobilį, bet negali pasakyti ar įvykio vakarą tą automobilį matė aikštelėje. Jo paties automobilis stovėjo kitame aikštelės gale nei yra įėjimas į „V.“ klubą. Kai stovėjo prie įėjimo, BMW automobilio nepastebėjo. Kai rūkė prie įėjimo, ten buvo daug žmonių. Klube su Š. I. nebuvo susipykęs ar susistumdęs. Klube su niekuo nebuvo susipykęs, su niekuo nekonfliktavo ir aplink jokių konfliktų nematė. Iš draugų nieko negirdėjo, kad kaltinamasis jam būtų dėl kažko keršijęs. Teisiamojo posėdžio metu perklausius garso įrašą (t. 2, b. l. 92-97), kuriame kalbama apie konfliktą prie klubo, nukentėjusysis parodė, kad įrašytas jo balsas. Neatsimena įvykio ir kaip viskas įvyko, todėl apklausiamas sakęs, kad su niekuo nekonfliktavo. Taip gaunasi, kad buvo neteisingi jo parodymai, kad su niekuo nekonfliktavo.

Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, šiuo metu nebendrauja. 2014 m. bendravo. E. L. nepažįsta, bet žinojo iš matymo. 2014 m. balandžio 11 d. buvo „V.“, visko nepamena, buvo renginys. Neprisimena su kuo nuvyko į klubą. Prie klubo buvo su draugais ir į klubą ėjo visi kartu. Į klubą atvyko kartu su Š. I., su jo BMW. Klube buvo draugų, ten jie išgėrinėjo, šoko, linksminosi. Jis nematė ką veikė Š. I., visą laiką su juo nebuvo. Alkoholį vartojo. Jam sakė, kad iš klubo jį išvarė apsauga, nes padaugino alkoholio. Nepamena kada ir kaip išvarė. Apie žmogaus sužalojimą nieko negali papasakoti. Nepamena kaip grįžo namo, buvo padauginęs, pergėręs. Ką veikė atsimena tik iki tam tikro laiko. Nematė ar Š. I. klube konfliktavo, nematė, kad būtų konfliktas. Nežino ar E. L. bendravo su Š. I., nematė. Negali taip būti, kad konflikto su E. L. metu, jis būtų stovėjęs greta Š. I.. Kitų liudytojų parodymų, kad išvažiavo iš klubo kartu su Š. I., jo automobiliu, negali paaiškinti, nes nepamena. Gali būti, kad išėjęs iš klubo skambino Š. I., bendravo žinutėmis, bet tikrai to neprisimena. Klube sutiko savo merginą B. K., bendravo su ja. Po to su ja sutarė susitikti ir susitiko. Klube telefoną turėjo, bet nepamena su kuo kalbėjo. Gal ir galėjo būti, kad kalbėjo su Š. I., bet nepamena. Negali paaiškinti kodėl jam skambino, neprisimena, kad būtų jam skambinęs. Gal ir buvo davęs savo telefoną kam palaikyti ar pasaugoti, bet to nepamena. Kaip jam sakė kiti, iš klubo jį išvarė, bet jis pats to nepamena. Gal jis ir galėjo kažkur miegoti. Atsimena, kad šoko klube, paskui, kad buvo namie ir tai – viskas per miglą. Kada tą naktį paskutinį kartą matė Š. I., ar su juo kalbėjo, tikslaus laiko pasakyti negali, nes tai buvo seniai ir jis buvo išgėręs. Klube Š. I. dar matė, bet išėjęs iš klubo lyg ir nematė. Bylos duomenų, kad su Š. I. išėjęs iš klubo negriuvinėjo, buvo normalios būklės, negali paaiškinti, nes tikrai nebuvo gerame stovyje ir tikrai nesijautė gerai.

Liudytoja B. K. parodė, kad kaltinamojo vardą ir pavardę žino, bet jo nepažįsta. Įvykis buvo klube „V.“. Ji atvyko su draugėmis G. R., K. K. ir E. R. į Bravo mokinių apdovanojimus, kurie vyko klube. Buvo oficiali dalis, paskui šokiai. Per oficialią dalį buvo išvykę, paskui grįžo. Klube matė Š. I. ir V. R., nepamena, ar V. R. ir Š. I. klube bendravo. Iš klubo išvyko, kai jau visi skirstėsi. Incidento nematė. Žino tiek, kad pašautas žmogus. apie ką visi šnekėjo. Kas pašautas, nežino, nepažįsta. Girdėjo, kad peršovė Š. I.. Kas apie tai sakė, pasakyti negali, tačiau tuo metu Kėdainiuose apie tai buvo daug kalbama. Šūvio klube negirdėjo. Kad kažkas peršautas, sužinojo ne klube, o kitą dieną. Po renginio kvietė taksi, išlipusi iš taksi ėjo pas V. Žinojo, kad jis namie, jie buvo susitarę. Pas V. R. prabuvo iki 7-8 val. ryto, po to išvažiavo namo. Namuose buvo ir jo mama. V. R. nieko apie įvykį nepasakojo ir kol jie buvo namie, jis visą laiką buvo su ja, niekur išėjęs nebuvo. Pas V. R. jie abu šnekėjosi, paskui ėjo miegoti, o atsikėlę buvo kartu. Nežino kur gyvena Š. I.. Kai buvo su V. R., ar jam kas skambino, neatsimena.

Liudytojas A. J. parodė, kad Š. I. žino iš matymo, nukentėjusįjį pažįsta, jaunystėje žaisdavo futbolą. Jis įvykio dieną buvo „V.“ klubo aikštelėje, ne pačiame klube, nes nebuvo su tinkama apranga, kad įeitų į klubą. Buvo su pora draugų, važiavo iš kavinės namų link. Pravažiuojant pro klubą matė, kad ten vyksta renginys, užsuko į aikštelę, išlipo, parūkė, kalbėjosi su pažįstamais, bet buvo nuošalioje aikštelėje, gal apie 50 metrų nuo klubo. E. L. buvo priėjęs, jie pajuokavo ir viskas. E. L. nebuvo sužalotas, nebuvo girtas, nesvirduliavo. Jie pakalbėjo, pajuokavo ir jis nuėjo į klubo pusę. Jie stovėjo su draugais ir kalbėjosi toliau. Iš toli pamatė sujudimą prie įėjimo į klubą, buvo kažkoks pokštelėjimas. Priėję matė E. gulintį ant žemės, pripuolė prie jo, jis kvėpavo sunkiai, kažkas kvietė greitąją. Jie įkėlė E. į taksi automobilį, kuris nuvežė E. L. į gydymo įstaigą. Įkėlę E. į taksi, jie sėdo į kitą mašiną, su kuria buvo atvažiavę prie klubo ir važiavo į priimamąjį. Kai atvažiavo, E. jau buvo priėmę gydytojai. Jie laukė kol gydytojai pasakys, kas atsitiko. Atvažiavo pareigūnai, juos sulaikė, pralaikė poskyryje per naktį, ryte tardytojas apklausė ir paleido. Nematė kas šovė. Kas tuo metu atsitiko nematė ir negirdėjo, nes susikoncentravęs buvo į žmogaus būseną. Kad kažkas mėtytų šiukšlių dėžes jis nematė, kadangi buvo priklupęs prie žmogaus ir apsuptas kitų žmonių. Iš aikštelės išvažiuojančių su ratų prasukimais negirdėjo. Kai važiavo paskui sužeistąjį, kas nutiko, kaip sužalotas, su draugais nekalbėjo, jiems tai nebuvo žinoma. Priimamajame kažkas iš seselių, ar ten buvusių sakė, kad lyg šauta. Ligoninėje jis nežinojo kas tai galėjo padaryti. E. L. ligoninėje nelankė. V. R. nežino. Š. I. žino iš matymo, nežino kokiu automobiliu važinėja.

Liudytojas E. T. parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“ renginyje, buvo su broliu, draugais, panelės buvo. Buvo K. R., G. B., E. I., G. B.. Jie stovėjo prie mašinos, buvo daug žmonių, išgirdo peštynes. Paskui išgirdo šūvį. Š. I. pešėsi su žmogumi, kurio vardo nežino. E. L. ir Š. I. konfliktavo. E. L. žinojo iš matymo. Š. I. kelis kartus yra matęs, jo vardą ir pavardę žinojo. Tarp jų lauke kilo konfliktas, jie apsistumdė. Jie kelių metrų atstumu nuo jų stumdėsi. Paskui viskas aprimo, po gal 15-20 min. įvyko šūvis ir viskas. Š. I. šovė į E. L.. Visi išsiskirstė, vienas buvo suklupęs tarpduryje. Š. I. po šūvio išvažiavo savo BMW automobiliu. Š. I. buvo su V. R., po įvykio jie išvažiavo. Po konflikto Š. I. buvo išvažiavęs ir paskui grįžo. Nežino ką išvažiuodamas jis sakė. Jis grįžo ir jie išgirdo šūvį. Paskui atvažiavo greitoji pagalba, o jie išvažiavo namo. Pas Š. I. matė ginklą. Apklausiant pas tyrėją, jam jokio spaudimo niekas nedarė. Su kitų asmenų parodymais jo nesupažindino, kažko papildomai prirašyta nebuvo. Pasakojo aplinkybes ką pats matė, o ne ką girdėjo. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo pavardes sužinojo iš aplinkinių žmonių. Š. I. žino, vieną kartą yra buvę viename baliuje pas panelę, tada sužinojo jo vardą ir pavardę, o nukentėjusysis žinojo, kad yra toks žmogus. Jų pavardes žinojo prieš įvykį. Iš aplinkinių išgirdo tik E. L. pavardę. Pats šaudyti nemoka. Kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo skyrė atstumas, bet tarp jų buvo žmonės, kiek jų pasakyti negali. Tie žmonės buvo išsigandę. Kaltinamasis ir nukentėjusysis turbūt apsipykę stumdėsi. Tie žmonės nežinojo ko tikėtis, nes nežinojo ko kaltinamasis grįžo. Jis iškėlęs ranką virš savęs šovė. Ankščiau duodamas parodymus aplinkybes atsiminė geriau. Nežino ko kaltinamasis siekė šaudamas. Nematė, kad kaltinamasis konfliktuotų su kitais žmonėmis. Jis apsistumdė tik su E. L.. Iš stovinčios minios kaltinamojo niekas nepuolė. Puolė tik po šūvio. Matė, kaip Š. I. išlipo iš automobilio, automobilio dureles paliko neuždarytas. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas E. T. parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. su draugais buvo „V.“ klube šventėje. Vėlai naktį matė, kaip klubo viduje susistumdė E. L. ir Š. I.. Jų konfliktą stebėjo iš 3-4 metrų. Po to jis su draugais išėjo į lauką. Prie klubo būriavosi daug žmonių. Matė, kad lauke prie klubo durų Š. I. ir E. L. toliau stumdosi. Matė, kaip Š. I. prie klubo durų sudavė jam nepažįstamam vaikinui į veidą, vaikinas po smūgio susmuko prie durų. Po to Š. I. ir V. R. nubėgo prie savo automobilio 5 klasės sidabro spalvos BMW, kuris stovėjo netoli klubo. Š. I. sėdo už automobilio vairo, o V. R. sėdo į tą patį automobilį šalia Š. I.. Susėdę į automobilį, nuvažiavo link miesto centro. Tuo metu jis su draugais G. B., E. I. ir G. B. sėdo į savo automobilį VW Golf, kuris stovėjo toje pačioje aikštelėje prie klubo. Aikštelėje stovėjo daugiau automobilių, būriavosi žmonės. Po 5-10 min. pamatė, kaip nuo miesto centro grįžo Š. I. su tuo pačiu automobiliu BMW. Vairavo Š. I., šalia jo sėdėjo V. R.. Įvažiavęs į aikštelę, Š. I. apsuko automobilį, kad galėtų skubiai išvažiuoti ir sustojo priešais išėjimą iš klubo. Iš automobilio išlipo Š. I. ir V. R.. Jis girdėjo šūvį, matė kaip Š. I. stovėjo prie įėjimo į klubą, rankoje laikė ginklą. Šovė į H. (t. y. E. L.), šis suklupo klubo tarpduryje. Atstumas tarp Š. I. ir nukentėjusiojo buvo apie 3-4 metrai. V. R. buvo greta Š. I., bet ginklo pas V. R. nematė. Po šūvio Š. I. sėdo už automobilio vairo, o V. R. šalia jo, ir išvažiavo link miesto centro. Po šūvio ginklą matė Š. I. rankoje, jis jį buvo iškėlęs į viršų. Suprato, kad Š. I. pašovė E. L.. Tuo metu kai Š. I. šovė į E. L., V. R. buvo šalia. Jiems išvažiuojant iš aikštelės kažkas iš minios paleido į Š. I. automobilį šiukšlių dėžę. Kai Š. I. šovė į E. L. tuo metu šalia E. L. buvo daugiau žmonių, Š. I. galėjo pataikyti bet kam. Konfliktavo tik Š. I. ir E. L., todėl niekas kitas negalėjo šauti į E. L.. Jis girdėjo vieną šūvį. Tuo metu kai Š. I. sėdo į automobilį, ginklas buvo jo rankoje (t. 1, b. l. 49-51).

2015 m. sausio 7 d. liudytojas E. T. apklausos metu nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, tai yra parodė, kurioje automobilių aikštelės vietoje pastatė savo automobilį, kurioje aikštelės vietoje pastatė automobilį Š. I., parodė, kur ėjo V. R. ir Š. I. išlipę iš automobilio, parodė kaip Š. I. eidamas laikė ginklą, iš kurios vietos Š. I. šovė į E. L., kur nugriuvo pašautas E. L. (1 t., 39-46 b. l.).

Liudytojas G. B. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, su E. I., E. T., G. B. ir D. S. buvo klube. Mažai ką prisimena, buvo išgėręs. Klube linksminosi, vėliau nuvažiavo iki „S.“ degalinės E. T. automobiliu, ten nusipirko pavalgyti ir sugalvojo grįžti į klubo „V.“ aikštelę parūkyti. Jiems bestovint aikštelėje buvo kažkoks konfliktas. Lauke, prie klubo „V.“ įėjimo, buvo labai didelis būrys žmonių. Konfliktavo vieni su kitais. Iš matymo pažįstamas Š. I. irgi buvo lauke, rūkė, bendravo su žmonėmis. Ten kažkoks konfliktas buvo su H.. H. vardo nežino, žino jį tik iš matymo. Š. I. su H. konfliktavo. Jie vienas kitą keikė, apsižodžiavo. Š. I. išvažiavo, paskui grįžo su draugu, nuėjo į minią ir tada pasigirdo šūvis. Lyg vienas šūvis buvo, o kada ir kaip, pasakyti negali. Po šūvio tarp durų buvo parklupęs H.. Š. I. atsisėdo į BMW automobilį ir išvažiavo. Jis išvažiavo su draugu. Draugą žino tik iš matymo, galbūt tai buvo V. R., bet nežino ar tiksliai jis, nes buvo tamsu. Tas draugas konflikto metu stovėjo netoli Š. I.. Iš H. draugų kažkas paėmė šiukšlių dėžę ir metė į mašiną, pataikė į galinį stiklą, jo neišmušė. Automobilį vairavo Š. I.. Kai pasigirdo šūvis, Š. I. ir jo draugas buvo aikštelėje netoli įėjimo. Jis girdėjo tik šūvį ir nežino kas pašovė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris 2014-04-12 naktį buvo greta vaikino, kuris prie klubo V. durų ir iš pistoleto šovė į kitą vaikiną, po to abu sėdo į pilkos spalvos automobilį BMW, stovėjusį prie klubo „V.“ kolonų ir greitai nuvažiavo link miesto centro (1 t., 62-71 b. l.).

Liudytojas E. I. parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. klube „V.“ buvo su draugais, ten buvo moksleivių renginys. Buvo su G. B.. Klubo viduje buvo, konfliktų viduje nematė. Kartais išeidavo į lauką parūkyti, bet daugiau buvo viduje. E. T. sutiko tik tada, kai jau ruošėsi eiti namo, kai ėjo į degalinę nusipirkti vandens. Jį sutiko degalinėje, pavažinėjo po miestą ir tada grįžo prie klubo į aikštelę. Automobilį pastatė aikštelėje toliau nuo klubo įėjimo. Automobilyje buvo keturiese – jis, E. T., G. B. ir G. B.. Ankstesnės apklauso metu sumaišė D. G. su G. B.. Tuo metu buvo blaivus. Prie klubo buvo konfliktiniai žmonės, rėkavimas, susistumdymas visą laiką buvo. Matė, kad buvo kažkoks konfliktas, vienas žmogus išvažiavo su mašina ir viskas. Žmonių nepažįsta, negali kažko pasakyti. Matė, kad išvažiavo su automobiliu BMW, sidabrinės spalvos. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teisingai nurodyta kur buvo pastatytas automobilis. Klubo įėjimas buvo apšviestas, o aikštelėje buvo tamsu. Kai jį pasikvietė į apklausą, jis pradžioje net nesuprato dėl ko jam papasakojo visą įvykio eigą, parodė nuotraukas ir paskui apklausė. Tuo metu jis buvo jaunas, nežinojo ką pasakoti, jo parodymuose turėjo būti labai daug abejonių. Jo pirminiuose parodymuose buvo tai ką jis pats matė ir daug kas iš nuogirdų. Jis matė, kad kai automobilis grižo, kažkas išlipo ir nuėjo. Prieš tai girdėjo, kad kažkas pašūkaliojo, pradėjo pulti ant tų žmonių. Jis sėdėjo mašinoje, žaidė telefonu, konkrečiai įvykių nestebėjo, tik kartais užmesdamas akį, kažką pamatydavo. Matė kaip įvažiavo BMW automobilis, kuris prieš tai išvažiavo. Nepažįsta koks asmuo su juo išvažiavo. Automobiliu išvažiavo ne vienas asmuo. Turbūt, kad kažkoks konfliktas kilo ir jie išvažiavo, nes prie klubo konfliktuojanti minia buvo. Jie iš tos minios atsiskyrė ir išvažiavo. Neatsimena ar jie kažką išvažiuodami sakė. Prieš tai duoti parodymai nebuvo tikslūs. Jis nematė kai nepažįstamas asmuo spyrė automobilio BMW keleiviui. Tą informaciją, kad spyrė, jis buvo išgirdęs, pasakojo mašinoje žmonės. Nepamena kas tiksliai pasakojo, pats nematė kaip spyrė. Negirdėjo, kad ir automobilyje kažkas būtų pasakojęs. Girdėjo kažką panašaus į pasakymą „tuoj grįšime“, bet kad tai buvo pasakyta būtent iš BMW automobilio, negali garantuoti. Jam spaudimo niekas nedarė, neprašė neliudyti. Automobilis BMW išvažiavo ir vėliau, po 15-20 min. grįžo. Tuo automobiliu išvažiavo kaltinamasis. Jų automobilis nuo įėjimo stovėjo apie 20-30 m. atstumu. Iš automobilio BMW turbūt išlipo Š. I.. Tada nematė kas išlipo, bet dabar iš faktų žino, kad ten buvo Š. I., kuris ėjo link klubo įėjimo vis kažko ieškodamas. Buvo žmonių ir link jo pradėjo pulti. Jis nematė ar Š. I. kažką turėjo su savimi, bet kiek sužinojo vėliau, tai turėjo pistoletą. Žino, kad Š. I. šovė, tai logiškai suprato, kad jis ir turėjo tą ginklą. Buvo prieblanda, jis matė, kad Š. I. turėjo ginklą, o ar kairėje rankoje, ar dešinėje nešėsi, jis nematė. Kiti klubo lankytojai pradėjo bėgti į šonus ir į klubą. Bėgo, nes pamatė ginklą. Paskui šovė ir išvažiavo. Nežino į ką taikėsi šauti. Šovė link klubo įėjimo durų, ten buvo žmonių. Nuo žmonių jis buvo gal 3-4 m. atstumu. Matė, kad žmogus susmuko ir viskas. To žmogaus nepažįsta, yra girdėjęs, kad tas žmogus pravarde „H.“. Šūvis buvo vienas. Paskui kilo sąmyšis ir Š. I. BMW automobiliu išvažiavo. Jis išvažiavo vienas, bet ar buvo kažkas mašinoje negali pasakyti. Kai atvažiavo automobiliu, jis vienas išlipo. Jo automobilį bandė vytis ir šiukšline pataikė į automobilio galinį langą. Nežino kas metė šiukšlinę. Vėliau sužeistajam kvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė su taksi automobiliu. Jo nuomone, Š. I. su ginklu ėjo link žmonių gindamasis, nes jei norėtų pulti, iš mašinos būtų nelipęs. Mano, kad jis turėjo ginklą, ėjo, kažkas puolė ir tada jis šovė. Jis to nematė, tik taip mano. Ginklą išsitraukė prie klubo įėjimo ir kas pamatė, pradėjo bėgti. Kai Š. I. išlipo iš automobilio, vieni asmenys puolė, nes turbūt konfliktavo su kažkuo iš tos minios. Tų asmenų, kas jį puolė, nepažįsta. Sužinojo iš kalbų, kad ten „H.“ buvo, įvykio metu nežinojo. Praėjo gal pusė minutės nuo to laiko, kol Š. I. išlipo iš automobilio iki šūvio. Ikiteisminio tyrimo metu, kai jį apklausinėjo, niekas spaudimo nedarė ir negrasino. Jo apklausoje buvo labai daug dalykų, kuriuos girdėjo iš nuogirdų. Negali paaiškinti, kodėl jis vienas taip sako. Jį pakvietė į apklausą, jis papasakojo ką žinojo, jam papildė informacija ir jis su tuo sutiko. Informaciją papildė tas žmogus, kuris jį apklausė. Prieš išvažiuojant automobiliui nuo „V.“ klubo, matė susistumdymą, bet ten buvo labai daug žmonių ir jų nepažįsta. Kaltinamąjį matė kai jis išėjo iš tos žmonių grupės. Jis išėjo ne vienas, kito asmens nepažįsta. V. R. nepažįsta. Įvykio aplinkybes prieš apklausą jam papasakojo policijos pareigūnas. Jis pamatė nuotraukas ir paskui jo klausinėjo. Rodė automobilio nuotraukas, nuotraukas iš įvykio vietos, matė kulkos gilzę. Kalbėjo apie įvykį, sakė, kad kamerų yra nufilmuota. Jis pasakojo ir jo pateiktą informaciją papildė. Nuotraukoje jis pamatė automobilio numerius ir tada pasakė, kad tokie numeriai buvo. Įvykio laikas buvo pasakytas, nes jis pats nelabai atsiminė laiko. Jam priminė įvykių eigą, kad buvo išvažiavęs, kad grįžo. Dėl ginklo jis padarė interpretaciją, nenorėjo priešiškų parodymų duoti. Kai jis atvyko į apklausą, jam buvo pasakyta, kad jis yra apklausiamas vienas iš paskutiniųjų ir kad jo parodymai neturi reikšmės. Atvykęs jis pasakė tik tai ką matė, buvo labai trumpi parodymai. Jam buvo pasakyta, kad jo parodymų neužtenka ir atvertė papkę, kurioje buvo daug lapų. Jam pasakė, kad jei bus tiek parodymų, kiek jis davė, tai jam gali grėsti ir grės baudžiamoji atsakomybė. Jam buvo pasakyta, kad jo parodymai turi sutapti su prieš tai pasakytais parodymais. Sakė, kad visa informacija yra žinoma. Jo klausė kaip dėl ginklo, jis sakė, kad ginklo nematė, bet ginklas buvo, tada pasakė, kad turbūt buvo, nes iš piršto negalėjo iššauti. Jis manė, kad čia tik jo nuomonė, o gavosi faktas, kad jis matė tą ginklą. Minėjo, kad matomumas buvo blogas, langai buvo aprasoję, priekyje žmogus sėdėjo ir todėl jis labai mažai matė. Tada buvo tamsu ir matėsi tik siluetai, ir įžvelgti ginklą abejoja, kad būtų įmanoma. Taip išeina, kad tyrėjas neteisingai surašė. Jis buvo kviečiamas į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš vakaro jam paskambino ir pasakė atvažiuoti. Atvažiavus jam pasakė viską perskaityti ir viską įsidėmėti, kad nepapasakotų kitaip. Teisme buvo dvejonių dėl ginklo, jis įsigando, nes jį pradėjo gąsdinti dėl melagingų parodymų davimo. Teisėjas pasakė ir jis išsigando, ir vėl davė tuos pačius parodymus davė, nes dėl ginklo jau tada pradėjo sakyti. Teisėjas jam sakė, kad jo parodymuose buvo taip parašyta. Jis bijo susigadinti sau gyvenimą, jam nereikia baudžiamųjų bylų. Jis nori pasakyti kaip iš tikrųjų buvo, o ne iš nuogirdų parašytus parodymus. Nemelavo kai atvyko pas tyrėją, pasakė kaip viskas buvo. Tie parodymai, kurie užfiksuoti protokole, kai tyrėjas jį apklausė, yra tik jo nuomonė. Kai jo klausė, ar jis matė kaltinamąjį, jis sakė, kad nematė. Neatsimena ar protokole pasirašė, kad jį matė. Ginklo nematė. Neatsimena kas protokole parašyta. Pasirašinėjo viską ką jam davė, nieko neskaitė. Pas tyrėją davė melagingus parodymus, pas teisėją ikiteisminio tyrimo teisėją irgi melavo, buvo priverstas meluoti.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas E. I. parodė, kad Š. I. asmeniškai nepažįsta. 2014 m. jis su draugu G. B. buvo „(duomenys neskelbtini)“ šventėje, vykusioje (duomenys neskelbtini), „V.“ klube. Būdamas viduje nepastebėjo jokių konfliktų. Gerokai po vidurnakčio su G. išėjo į Kėdainių „S.“ degalinę. Degalinėje susitiko E. T., kuris buvo atvažiavęs su automobiliu. Kartu su juo buvo G. B.. E. sutiko jį su draugu pavėžėti iki namų. Išvažiavę iš degalinės nusprendė dar užsukti į automobilių stovėjimo aikštelę prie „V.“ klubo. Įvažiavę į aikštelę, automobilį pastatė prieš įėjimą į klubą, priekinis automobilio langas buvo nukreiptas į įėjimą į klubą. Buvo 20-30 metrų atstumu nuo įėjimo į klubą. Visi keturi sėdėjo automobilyje, šnekėjosi, stebėjo kas vyksta lauke. Buvo blaivus. Aikštelė priešais klubą buvo dalinai apšviesta, tačiau pats įėjimas gerai matėsi. Buvo apie 2.30 val., kai žmonės pradėjo skirstytis. Priešais klubo duris buvo susibūrę daug žmonių. Aikštelėje stovėjo keli taksi automobiliai, taip pat stovėjo ir kiti lengvieji automobiliai. Ar stovėjo automobilis BMW, sidabrinės spalvos, E60 modelio, gale tamsintais langais, valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini), nepamena. Sėdėdamas automobilyje išgirdo rėkavimą ir pamatė susistumdymą prie klubo durų. Susistumdė nepažįstami vaikinai. Iš pulko besistumdančių atsiskyrė ne mažiau kaip du vaikinai, kurie įsėdo į minėto BMW priekį. Matė kaip prieš išvažiuojant atidarė automobilio keleivio priekines dureles ir nepažįstamas asmuo įspyrė keleiviui. Girdėjo pro praviras duris kažkuris iš automobilio sušuko „tuojau grįšime“. Automobilis išvažiavo link miesto. Jam pasakė E. ir girdėjo kalbas iš minios, kad automobiliu išvažiavo „Š.“, kaip vėliau sužinojo, Š. I.. Tų asmenų, kurie įsėdo į BMW, veidų nematė. Po 10-15 min. tas pats BMW automobilis vėl įvažiavo į aikštelę prie klubo. Automobilis aikštelėje apsisuko ir sustojo priekiu į gatvę, manantis, kad galėtų greičiau išvažiuoti. Sustojus BMW, tuojau pat iš jo išlipo vaikinas per vairuotojo dureles ir apie penkis žingsnius paėjo link klubo durų. Girdėjosi triukšmas. Matė, kad tas asmuo turi ginklą. Tai pamatę kiti klubo lankytojai pradėjo bėgti į šonus ir į klubą. Išgirdo kelis garsus. Pirmas buvo tylesnis („tarkšt“), o antrasis buvo šūvis. Šūvis buvo nukreiptas į įėjimo pusę, į ką taikėsi, nematęs. Pataikyta į žmogų, kiek girdėjo iš kalbų, į „H.“, kuris buvo tarpduryje ir susmuko. Buvo vienas šūvis. Po kelių akimirkų prie suklupusio vaikino priėjo apsauginis ir kiti žmonės. Tuo tarpu šovęs asmuo nedelsiant sėdo į tą BMW automobilį ir greitai išvažinėjo iš aikštelės miesto centro link. Prieš automobiliui išsukant į gatvę, kažkas iš minios metė į automobilį šiukšlių dėžę, pataikė į BMW galinį langą. Jo draugai ir kiti nepažįstami žmonės šnekėjo, kad šaudė „Š.“, tai yra Š. I.. Šalia nukentėjusiojo buvo ir daugiau asmenų, šaudydamas asmuo galėjo pataikyti ir į kitus asmenis (t. 1, 58-60 b. l.).

Liudytojas S. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje dėl Š. I. pareikštų įtarimų, apklausė liudytojus. E. I. taip pat apklausė, jo apklausa vyko laikantis BPK reikalavimų, jam buvo išaiškintos teisės, pareigos ir atsakomybė. Liudytojas aiškino, kad jis tą vakarą buvo renginyje su draugais, kartu su juo buvo T., B., dar kažkas ir jie leido naktį mieste. Buvo nuėję prie degalinės paskui grįžo atgal. Jie įvažiavo į aikštelę priešais klubą „V.“ ir sustojo, dairėsi, stebėjo aplinką. Kaip pasakojo liudytojas, apie 2.30 val. prie durų pastebėjo šurmulį. Pastebėjo, kad konfliktuoja keli vaikinai. Triukšmo esmės pradžioje nesuprato, matė, kaip neužilgo 2-3 vaikinai atsiskyrė nuo minios sėdo į prie įėjimo stovėjusį BMW automobilį, kažkuris sušuko, kad sugrįš ir išvažiavo link Kėdainių centro. Jie toliau pasiliko, kadangi tikėjosi, kad bus pratęsimas. Po 10-15 min. tas pats automobilis įvažiavo į aikštelę, apsisuko, sustojo prie įėjimo priekiu į gatvę. Iš automobilio išlipo keli vaikinai ir nuėjo į minią stovėjusią prie klubo. Išgirdo 2 garsus, vieną silpnesnį, o kitą garsą panašų į šūvį. Po šūvio žmonės prasiskirstė į šonus ir matė, kad vienas vaikinas suklupo prie durų, paskui draugai pasakė, kad jo pravardė „H.“. Po šūvio 2 vaikinai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Dar kažkas metė šiukšlių dėžę. Jis nepažino Š. I., jam pasakė, kad tai Š. - Š. I. išvažiavęs asmuo. Prieš apklausą E. I. jis negalėjo pasakoti įvykio aplinkybių, nes iki jo apklausos tyrimas vyko įvairiomis kryptimis, jie apklausinėjo daug žmonių. Visi asmenys dalyvavo, bet negalėjo paaiškinti, kaip viskas įvyko, įvykio eigos negalėjo paaiškinti. O po E. I. apklausos tyrimas pakrypo reikiama linkme, jis suteikė gaires, tyrimo rėmus. Ir tie parodymai neprieštaravo parodymams, kai buvo apklausinėjamas po metų. Tikrai E. I. nedavė informacijos. Liudytojas pradėjo aiškinti aplinkybes, o jis turėjo vietos nuotraukas, todėl, kad būtų aiškiau, kur sustojo automobilis, kur išėjo Š. I., jis parodė nuotraukas. Įvykio vietoje buvo nufotografuotas pastatas ir liudytojas jį parodė, kur stovėjo jis, kokioje vietoj stovėjo įtariamasis ir kur jis ką matė. Abejoti jo parodymais nebuvo pagrindo, nes tai atitiko įvykio ir kitus bylos duomenis. Jis apklausė ir liudytoją E. T., atrodo, kad jis buvo apklaustas po E. I. apklausos. E. T. dar smulkiau papasakojo aplinkybes negu I.. Liudytojui E. I. jokios įtakos nedarė, su jo parodymais jį supažindino. Su kažkuriuo liudytoju atliko parodymų patikrinimą vietoje. Tai buvo neeilinis įvykis Kėdainiuose. Yra žinoma, kad tiek Š. I., tiek E. L. yra asmenys linkę daryti teisės pažeidimus, jo nuomone, tai žino ir liudytojai, todėl akivaizdu, kad žmonės šiek tiek vengia duoti parodymus, nenori tos pareigos prisiimti sau. Po šio įvykio Kėdainiuose netilo kalbos, Kėdainių mastu įvykis buvo rezonansinis. Buvo daug mačiusių žmonių, bet jie vengė duoti parodymus. Praėjo pusmetis, nurimo aistros ir žmonės, suprasdami savo atsakomybę ir pareigą, davė normalius parodymus. Kai atliko parodymų patikrinimą vietoje su liudytojais, abejonių nekilo. Liudytojai sakydavo, kad ėjo, matė, jie netgi paneigdavo dalykus, kuriuos jis jiems sakydavo. Nekilo abejonių, kad žmogus tiesiogiai matė tuos įvykius. Ten buvo moksleivių renginys, visi pareigūnai buvo informuoti, kad gal kažkas kalbės apie įvykį, gal kažkur kažką nugirs ir buvo gauta informacija, kad žmonės pradėjo pasakoti draugams, kad kažką matė ir ta informacija pasiekė juos, ir jie tuos liudytojus surado. Nebuvo taip, kad kažkas ateitų ir pasakytų, jog nori duoti parodymus. Iki E. I. apklausos žinojo, kad klubo apsauginiai buvo, bet jų parodymai buvo suvelti. Nebuvo konkrečių parodymų, kad būtų nustatyta įvykio eiga, mechanizmas. Po šių liudytojų apklausos tie dalykai pradėjo dėliotis į vietas. E. T. ir E. I. tiesiogiai matė įvykį, daugiau tiesioginių liudytojų jie neapklausė. Spaudoje buvo nurodyta įtariamojo pavardė. Buvo socialiniuose tinkluose komentarų, kuriuose buvo paminėta jo vardas ir pavardė. Tai buvo minima atviruose informacijos šaltiniuose, kuriais galima naudotis. Kažkuris liudytojas minėjo, kad pirmas konfliktas vyko klubo viduje, nes buvo kažkoks šurmulys ir žmonių minia veržėsi į lauką žiūrėti kas toliau bus. Daugelis pasakojo, kad šurmulys buvo viduje, bet kokios to priežastys nežino. Tai buvo 2-jų asmenų, linkusių į teisė pažeidimus, konfliktas. Buvo kalbų, kad kažkas kažką mušė, bet oficialiai tokios informacijos jie neturėjo. Tokia informacija buvo nepatikrinta. Jis kvietė E. I. į apklausą, skambino, nes kitaip nebuvo galima susirasti. Prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją gal ir galėjo duoti E. I. paskaityti parodymus, kad žmogus juos prisimintų, bet to nepamena.

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2014 balandžio mėnesį dirbo apsaugoje. „V.“ klube dirbo daug metų. Neatsimena kas tą dieną buvo. Š. I. iš matymo žino, sporto klube sportavo, jį „Š.“ vadindavo Kėdainiuose. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė savo noru, parodymai teisingi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2014 m. balandžio 11 d. dirbo klube „V.“, kur vyko renginys „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Renginys prasidėjo 19 val., klube buvo daug jaunimo. Renginys vyko iki 2014 m. balandžio 12 d. 03:00 val. nakties. Viso renginyje dirbo šeši apsaugos darbuotojai, jie buvo tai prie durų, tai salėje, keisdavosi. Š. I. jis žino iš matymo, su juo nebendrauja. Š. I. buvo renginyje, tai atsimena, nes dėl Š. I. elgesio turėjo problemų, kadangi Š. I. kažkam klube sudavė ir tas žmogus nugriuvo, pastarojo jis nežino ir neatpažintų. Incidentas įvyko apie 02:15 val. Tada jis Š. I. išvedė iš klubo į lauką ir pasakė, kad jei nori muštis, tegu mušasi lauke ir kad daugiau jo į klubą neįleis. Vedamas Š. I. nesipriešino, jis su kolega B. dar pabuvo lauke, žiūrėdami, kad Š. I. vėl neįeitų į klubą. Lauke tuo metu buvo daug jaunimo, Š. I. įsimaišė tarp jaunimo. Jis pabuvo lauke apie 5 minutes ir grįžo į vidų. Stovėjo netoli durų ir po kokių 2-5 minučių lauke išgirdo garsą, kad tai buvo šūvis net nesuprato, jam buvo panašu į sprogusios petardos garsą. Lauke buvęs jaunimas sujudo, tada jis kartu su B. išėjo į lauką ir pamatė ant žemės netoli durų gulintį jaunuolį, jis buvo susirietęs, to jaunuolio nepažinojo. Kas nutiko jaunuoliui, jis nežino. Jokio kraujo nesimatė, kažkas iš lauke buvusio jaunimo pasakė, kad kažkas šovė, vieni jaunuoliai tą gulintį vaikiną pradėjo tempti, jis liepė palikti ramybėje, kolega B. kvietė greitąją, jaunuoliai jų neklausė, tą gulintį jaunuolį keli vaikinai nunešė į taksi automobilį ir nuvežė. Kai iš klubo ėjo į lauką, jis girdėjo iš aikštelės išvažiuojant į automobilį, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Kai tą jaunuolį išvežė, jis grįžo į klubą. Jis negali pasakyti, ar tas lauke gulėjęs jaunuolis buvo tas pats, kuriam klube Š. I. sudavė smūgį. Nei klube, nei lauke nebuvo filmuojama. Kadangi klubas pastoviai nedirba, jis yra nuomojamas, todėl kameros nepajungtos (t. 1, b. l. 78).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. renginį atsimena, ten dirbo apsaugos darbuotoju. Tą vakarą Š. I. klube buvo. Š. I. buvo išprašytas iš klubo, nepamena dėl ko, nes praėjo 2 metai. Atsimena, kad Š. I. buvo išprašytas iš klubo, o paskui pasigirdo lyg ir šūvis pagal garsą. E. L. nepažįsta. Gal E. L. atpažino, kai tyrėjas parodė nuotrauką. Dabar pagal vardą, pavardę nieko negali pasakyti. Jo pravardės nežino. Buvo nuotraukos apklausai, gal būtent ir buvo nurodytas E. L.. Jeigu jam rodė atpažinimo nuotraukos, jis ir sakė, kad žmogus yra matytas. Jo parodymai teisingi, buvo tokie šūkavimai, kad pašovė Š.. Asmuo, pravarde H., buvo klubo lankytojas. Dabar supranta, kad jo vardas yra E. L.. Š. I. lyg buvo grįžęs į klubą, bandė įeiti, bet jie jo neįleido. Jie su kolega buvo klubo viduje. Jie išeidavo į lauką ir grįždavo į klubą. Pagal V. R. vardą ir pavardę nieko negali pasakyti. Negali pasakyti ar prie Š. I. buvo jo draugai, kai jį išprašė iš klubo. Nepamena ar Š. I. buvo išsigandęs. Negali pasakyti kiek tuo metu dirbo apsaugos darbuotojų, šiaip dirba 4-5 darbuotojai. Kiekvienas vakaras būna skirtingas, būna ir 3 apsaugos darbuotojai dirba. Jie pastoviai keičiasi, kas prie durų dirba, kas viduje. Dabar neatsimena, kas dar dirbo tą vakarą. Lauke pažįstamų žmonių nematė.

Liudytojas A. L. parodė, kad Š. I. iš matymo pažįsta, nėra draugai. Tą vakarą buvo klube „V.“, Kėdainiuose. Jis, jo žmona I. L. ir jos draugė M. iš klubo išėjo į lauką, laukė taksi. Tada Š. I. buvo išmestas iš klubo, jis norėjo grįžti, bet jo neįleido. Paskui jo nematė, bet vėliau Š. I. grįžo ir pro jį praėjo. Matė kaip Š. I. ateidinėjo nuo mašinos, pilkos spalvos BMW. Negali pasakyti iš kurios pusės automobilio jis išlipo ir neatsimena ar visos automobilio durelės buvo uždarytos. Nepamena, gal marškiniais Š. I. buvo apsivilkęs, striukės neturėjo. Kartu buvo lyg vienas jo draugas, bet tiksliai nežino. Kai Š. I. pro jį praėjo, jo rankose nieko nematė. Tie asmenys, stovėję prie durų, pamatę Š. I. jį puolė. Jį puolė žodžiais, o Š. I. rėkė, kad turi šautuvą. Tada kažkas surėkė atgal, kad turi peilį ar panašiai ir tada Š. I. iššovė. Negali nurodyti kaip Š. I. laikė šautuvą. Jis pats šūvio nematė, matė tik konfliktą, buvo apsistumdymai, o ne muštynės. Tada Š. I. grįžo į savo automobilį ir išvažiavo. Kai jie ėjo į taksi, kažkas paleido šiukšlių dėžę į automobilį. Buvo 5 ar daugiau žmonių, visi buvo apstoję Š. I.. Ten jie vienas ant kito rėkė. Š. I. ėjo link tos žmonių grupelės, iš jos atsiskyrė kažkiek asmenų ir pradėjo eiti link jo. Š. I. buvo nugara į jį. Š. I. niekas nemušė, buvo tik apsistumdymai, jie vienas nuo kito atsistūmė. Kas kalbėjo apie peilį pasakyti negali. Po šūvio Š. I. apsisuko, nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Tai buvo abipusis konfliktas. Prie įėjimo buvo apie 20 žmonių, o konfliktavo gal kokie 6 žmonės. Klubo viduje Š. I. jis nematė, po šūvio nukentėjusiojo taip pat nematė. Kiek girdėjo, apsižodžiavimai buvo grasinamojo pobūdžio. Žmonės buvo prie durų, o Š. I. ėjo link durų. Šūvio garsą girdėjo, visą laiką žiūrėjo į duris, bet per sumaištį šūvio momento ir iškelto šį viršų ginklo nematė.

Liudytoja M. N. parodė, kad Š. I. iš matymo pažįsta. Kai viskas įvyko, jie buvo išėję iš klubo į lauką. Išsikvietė taksi važiuoti namo. Kai išėjo į lauką, po kelių minučių apsauga išvedė Š. I., nes kaip suprato, buvo kažkoks konfliktas. Viduje konflikto nematė. Paskui jis bandė grįžti atgal į klubą, bet apsauga jo neįleido ir paskui jis kažkur nuėjo. Gal po 10 minučių grįžo. Ji su A. L., jo žmona ir jos sūnumi lauke laukė taksi. Nuo klubo įėjimo stovėjo gal 5 metrų atstumu. Š. I. grįžo, praėjo pro juos ir jį apsupo daug žmonių. Prasidėjo barnis, ant jo visokiais negražiais žodžiais pradėjo sakyti, tyčiotis, juoktis, sakė gaidys ir panašiai. Po to ji atsisuko pažiūrėti, Š. I. pasakė „traukitės, nes šausiu“. Iš tos žmonių kompanijos pasakė „nejuokink, trauk tą savo dujinį, dar mažai buvai prispardytas“ ar kažkaip panašiai. Tada išgirdo šūvį. Konkrečiai nematė, kas šovė. Paskui atvažiavo taksi, jie įsėdo, pro priekį kažkokia mašina pravažiavo, kažkas paleido šiukšlių dėžę į ją. Automobilis buvo gal BMW, nematė kas jį vairavo. Š. I. pro juos praėjo vienas. Ji ginklo nematė, tik kai iššovė, suprato, kad buvo ginklas. Ką sužeidė, nematė. Greičiausiai kažką iš tų apspitusių žmonių. Š. I. ėjo ir pasakė, kad „traukitės, šausiu“, konkrečiai, kaip jis šovė, ji nematė. Dėl šių žodžių ir mano, kad šovė Š. I.. Kokius konkrečiai žodžius jis sakė, neatsimena, bet kažkas su iššovimu buvo.

Liudytojas R. M. parodė, kad Š. I. iš dalies pažįsta. Dirba taksi vairuotoju, Š. I. dažnai naudojasi jų paslaugomis. Jis dažnai stovi prie klubų, laukia keleivių. Tą vakarą stovėjo prieš pat klubą. Belaukiant atvažiavo Š. I.. Jam krito į akis, kad jis buvo plonai pasirengęs, su marškinėliais. Š. I. atvažiavo su 5 klasės BMW automobiliu. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo Š. I.. Automobilį matė gerai, iš Š. I. automobilio daugiau žmonių neišlipo. Jam išlipus, prie įėjimo į klubą visi jį apspito ir pradėjo grasinti. Išgirdo žodžius, kad papjausim ar bus taip, kaip jau buvo. Š. I. pradėjo šaukti, kad turi ginklą, jis pagalvojo, kad Š. I. juokauja. Išgirdo tokį garsą, kaip petarda sprogtų, tada Š. I. nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Tada ir jis išvažiavo. Išvažiavo dėl to, kad kai prasideda konfliktai, jiems mašinas apspardo, veidrodėlius aplaužo. Nematė kaip Š. I. iššovė. Visi kalba, kad šovė jis. Š. I. bėgte į automobilį nubėgo, jį dar bandė vytis ar stabdyti. Jis bėgo vienas, nematė, kad automobilyje dar kažkas būtų. Matė kaip Š. I. išvažiavo. Ten vyko didelis sąmyšis, paskui ir jis pats išvažiavo. Jis buvo gal 50 metrų atstumu, girdėjo kas buvo kalbama, nes ten jie labai garsiai šaukė vienas ant kito. Konfliktas vyko priešais klubo įėjimą, jis stovėjo priešais įėjimą.

Liudytojas J. Š. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Aikštelė yra (duomenys neskelbtini). Savo parodymų tiksliai nepamena. Konkrečios datos nepamena, grįžo automobilis, pagal numerį atpažino, kad tai jų aikštelėje laikomas automobilis. Automobilį pastatė ir išėjo, nieko neįprasto nebuvo. Iš aikštelės išėjo dviese. Dėl prasto apšvietimo jis nematė kas vairavo, bet iš eisenos atpažino, kad vairavo savininkas – Š. I.. Ką kalbėjo, iš namelio nesigirdi, išlipę iš automobilio asmenys tiesiog išėjo. Nematė, kad kalbėtų telefonais. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad budėjo pamainoje nuo 2014 m. balandžio 11 d. 8 val. ryto iki 2014 m. balandžio 12 d. 8 val. ryto. Š. I. žino ir pažįsta, kaip aikštelės klientą. Š. I. aikštelėje laiko automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Tą pamainą Š. I. automobilį iš aikštelės paėmė 2014 m. balandžio 11 d. apie 11 val. ryto. 2014 m. balandžio 12 d. naktį, laikotarpiu tarp 2 val. 15 min. ir 3 val. 15 min. į aikštelę atvyko Š. I. automobilis BMW. Jis tiesiai nesustodamas nuvažiavo į jam priskirtą aikštelės vietą. Matė iš tolo, kaip iš automobilio išlipo du vaikinai ir ėjo pro sargų namelį link išėjimo. Aikštelės plotas apšviestas, jis nebuvo išėjęs ir namelio. Stebėdamas per langą, buvo įsitikinęs, kad vienas vaikinų, išlipusių iš BMW automobilio, buvo Š. I.. Nors veido ir nematė, bet atpažino pagal kūno sudėjimą. Šalia Š. I. ėjęs vaikinas buvo taip pat sportiško sudėjimo, tvirtas, gal truputį aukštesnis už Š. I. (t. 1, b. l. 89-90).

Liudytoja A. L. parodė, kad nukentėjusysis E. L. yra jos sūnus. Jis prieš du metus buvo peršautas prie „V.“, jam buvo atlikta operacija. Buvo sužaloti plaučiai ir kepenys. Apie įvykį sūnus pradžioje nieko nekalbėjo ir vėliau nieko neprisiminė. Jai daktaras pasakė, kad peršovė Š.. Nepamena, kad sūnus jai sakytų, jog Š. peršovė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus, jei parodymuose parašyta, kad „E.prasitarė, kad jį peršovė vaikinas, pravarde „Š.“ (1 t., 35 b. l.), parodymai turbūt teisingi. Ligoninėje sūnus gulėjo gal 10 dienų, jį lankė T., M. R., N. K.. Jų pokalbių ji negirdėjo, nes palikdavo juos vienus. Apie tai kas įvyko, prie jos jie nekalbėjo.

Liudytojas A. K. parodė, kad automobilis BMW priklauso jam. Pardavė jį Š. I. išsimokėtinai, gal 2014 m. vasario mėn. Pardavimas buvo žodinis, sutarties nesurašė, atsiskaitymą sutarė iki gegužės mėn. Š. I. neatsiskaitė. Automobilis priklauso jam, tačiau jis nėra grąžintas, yra uždarytas aikštelėje. Sutarė parduoti už 6000 Eur. Š. I. automobilį perdavė vasario mėnesį; balandžio mėnesį jis juo turėjo naudotis, nes automobilis buvo perduotas jam. Kol turėjo šį automobilį, laikydavo prie namų. Automobilį turėjo tik kelias dienas. Š. I. už automobilį nė kiek nesumokėjo, bet jis Š. I. pasitikėjo, nes prieš tai buvo pirkęs ir viskas buvo tvarkoje. Automobilis užvedamas raktu, raktų komplektai buvo du: vieną atidavė Š. I., kitą - tyrėjui, kai iškvietė į policiją. Š. I. pažinojo seniai. Apie įvykį žino tik iš kalbų, iš žiniasklaidos. Nežino kur Š. I. laikė automobilį. Matė Š. I. Kėdainiuose kelis kartus vairuojantį šį automobilį, kartais - kažką kitą, nepažįstamą žmogų.

Liudytoja I. I. paaiškino, kad Š. I. yra jos buvęs vyras, 2014 m. santuoka nutraukta, šiuo metu gyvena kartu. Parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. I. parodė, kad su Š. I. išsituokė 2014 metų kovo pabaigoje. Išsituokę dar kurį laiką gyveno kartu. Paskutinį kartą Š. I. matė 2014-04-12 dieną savo namuose. Tą dieną Š. išėjo iš namų ir daugiau jo nematė. Jai yra žinoma, kad Š. kartais pasiskolindavo automobilį BMW sidabrinės spalvos iš draugo, kurio ji nepažįsta. Automobilį Š. laikė automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Žino, kad su tuo pačiu skolintu BMW automobiliu jis 2014-04-11 atvyko į „V.“ klubą, nes matė šį automobilį stovintį klubo aikštelėje. Ji tą vakarą taip pat buvo klube. Matė Š. klube draugų kompanijoje, draugus žino tik iš matymo. Vakaro metu ji apie 24.00 val. susipyko su Š. ir išėjo namo. Namo į (duomenys neskelbtini) grįžo taksi. Kas vyko klube nieko nežino. Š. grįžo naktį, valandos nurodyti negali, vienas. Ji tuo metu miegojo. Š. ieškojo telefono, pasakęs, kad greičiausiai telefoną paliko mašinoje, vėl išėjo iš buto. Ji niekada nėra mačiusi pas Š. I. jokio ginklo, nežinojo, kad jis jį turi. E. L. nepažįsta. Ryte Š. I. grįžo apie 10:00 val. jie vėl apsipyko, jis pasiėmė kelis drabužius ir sakė išvažiuoja į Olandiją (1 t., 112-115 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G1323/14(02) konstatuojama, kad E. L. padarytas šautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas, su sviedinio įėjimo anga dešinėje krūtinės pusėje IV tarpšonkaulio aukštyje, 2 cm nuo krūtinkaulio, žaizdos kanalas tęsiasi iš priekio atgal ir kiek iš viršaus žemyn. Šūvio kanalo eigoje buvo kiaurai sužalota dešiniojo plaučio apatinė skiltis, du kartus pervertas diafragmos kupolas, pažeistos kepenys ir sutraiškytas VIII šonkaulis nugariniame paviršiuje ir kulka įstrigusi paodėje už VIII šonkaulio. Sužalojimas šautinis, padarytas vienu šūviu, apie keliolika - keliasdešimt minučių patenkant į stacionarą. Tai patvirtina susikaupusio kraujo kiekis pleuros ertmėje, bendra nukentėjusiojo būklė atvykus. Kiauryminis krūtinės ir pilvo organų sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 28-29 b. l.).

Ekspertas Ą. S. dėl išvados paaiškino, kad E. L. buvo padarytas šautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su sviedinio įėjimo anga dešinėje krūtinės pusėje pagal krūtinkaulį ir žaizdos kanalas tęsėsi dešinio plaučio apatine skiltimi pažeidžiant diafragmą, kepenis ir kanalo pabaiga 8 šonkaulio nugarinėje dalyje, kur atskiru pjūviu buvo išimtas sviedinys. Buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, nes pažeista ne tik krūtinės, bet ir pilvo ertmės organai. Nesuteikus chirurginės pagalbos tokie žmonės miršta. jei E. L. stovėjo, tai buvo šauta iš priekio atgal. Žaizdos kanalas kūne iš viršaus žemyn, jei žmogus buvo palinkęs į priekį, tai sviedinys lėkė horizontaliai žemės paviršiui. Jei stovėjo tiesiai, tai šūvis leidosi iš viršaus į apačią. Esami duomenys neprieštarauja tam, kad galėjo būti šauta iškėlus ranką ir pakreipus vamzdį žemyn.

2014-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie klubo „V.“, esančioje J(duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų ant grindinio rasta ir paimta vienas šovinys ir viena tūtelė su užrašais (duomenys neskelbtini) ACP (1 t., 11-18 b. l.). 2014-04-12 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad VšĮ Kėdainių ligoninės medicinos specialistas R. R. pateikė kulką, kurią operacijos metu išėmė iš nukentėjusiojo E. L. kūno (1 t., 140 b. l.).

Atlikus šių objektų balistinius tyrimus, nustatyta:

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(399)ISI-1670 konstatuojama, kad tyrimui pateiktos 9 mm kalibro BROWNING (9x17) šovinio kulka ir tūtelė tikimiausiai buvo šautos savadarbiu būdu perdirbtame 8 mm kalibro dujiniame pistolete IŽ 79-8 „Baikal“ ( Rusija), pritaikytame šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9X17) šoviniais. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad šios kulka ir tūtelė galėjo būti šautos ir analogiškos konstrukcijos kitame savadarbiame ar perdirbtame šaunamajame ginkle (1 t., 147-148 b. l.);

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-567 nurodyta, kad tirti pateikta pramoninės gamybos (9x17) kalibro centrinio įskėlimo „BROWNING“ tipo šovinio tūtelė ir tokio šovinio deformuota kulka, yra priskiriami prie B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių. Tikėtina, kad ši tūtelė bei kulka galėjo būti šauta 9 mm (9x17) kalibro ginkle, kuriuo galėtų būti Vokietijos gamybos pistoletas „ HECKLER & KOCH P7K3“ arba kitas ginklas paliekantis analogišką pėdsakų kompleksą. Nustatyti, ar tirti pateikta tūtelė su deformuota kulka prieš šūvį sudarė vieną visumą nėra galimybių (1 t., 143-144 b. l.);

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1841 nurodoma, kad įvykio vietoje rastas ir tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm (9x17) kalibro įskėlimo „ BROWNING“ tipo šaudmuo. Jis skirtas šaudyti daugelio modelių 9 mm (9X17) kalibro graižtviniu šaunamųjų ginklų-pistoletų (CZ 83, Walther PPK/ S, Sig Sauer P230, „HECKLER & KOCH P7K3“ ir kt.) B kategorijos šaunamųjų ginklų. Tyrimui pateiktas šovinys ir specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-567 aprašytos kulka ir tūtelė yra tokios pat rūšies, kalibro (1 t., 154 b. l.).

2014-04-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Š.“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), sargas J. Š. pateikė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi Š. I., taip pat paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „Š.“ ir Š. I., automobilių statymo planą (1 t., 157-159 b. l.)

2014-04-12 Transporto priemonės apraše užfiksuota, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) subraižytas galinis dangtis, atplėštas keleivio pusės priekinis bamperis ( 1 t., 162 b. l.).

Išrašas iš registro patvirtina, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K. (1 t., 164-165 b. l.).

2014-09-04 papildomos apžiūros metu nuo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono kairės pusės priekinių durelių, kairės pusės priekinių durelių vidinės rankenos, kairės pusės priekinės sėdynės, vairo, pavarų perjungimo svirties, nuo daiktadėžės esančios tarp priekinių sėdynių, nuo dešinės priekinės sėdynės, dešinės pusės priekinių durelių vidinės rankenos apatinės daiktinės rankenėlės, nuo šviesų perjungimo jungiklio ant lipdukų paimta 10 vnt. šūvio pėdsakų mėginių, kurie supakuoti į plastikinius konteinerius (1 t., 177-178 b. l.).

2014-04-13 kratos metu Š. I. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas Š. I. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG S4 IMEI (duomenys neskelbtini), supakuotas į paketą (1 t., 180-184 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1569 (14) konstatuota, kad ant tyrimui pateikto Š. I. telefono ir lipdukų su mikrodalelėmis nuo BMW kairės pusės priekinių durelių vidinės rankenos, dešinės pusės priekinių durelių vidinės rankenos yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastos tūtelės. Yra tikimybė, kad viena dalelė, aptikta ant lipduko su mikrodalelėmis nuo kairės pusės priekinių durelių vidinės rankenos, yra kitos rūšies šūvio pėdsakų dalelė: jos kilmės šaltinis yra kitas šovinys negu tirti pateikta tūtelė. (1 t., 190-191 b. l.)

2014-09-22 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas Š. I. mobiliojo ryšio telefonas, paimtas 2014-04-13 kratos jo namuose metu. Apžiūros metu nustatyta, kad tai yra išmanusis mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, telefone įdėta „Bite“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus šio abonento įvykius, užfiksuotus telefone, nustatyta, kad 2014 m. balandžio 12 d.: 0.59 val. Š. I. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas, kuris jo telefone įvestas pravarde „ D.“ - t. y. V. R.. Skambutis atmestas; 1.10 val. Š. I. skambino į V. R. į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėta 11 sek.; iki 2.04 val. Š. I. 6 kartus skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. I., Š. I. į šio abonento skambutį neatsakė; 2.52 val. ir 2.53 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi A. R., skambutis neatsakytas; 2.53 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi A. R., skambutis neatsakytas; 2.54 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi M. J., skambutis neatsakytas; 2.55 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudosi I. I., skambutis neatsakytas; 2.55 val. I. I. rašė Š. I. SMS pranešimą, kuris neišsaugotas; 2.56 val. Š. I. skambino abonentui, kuris jo telefone įvestas „D.“ vardu, t. y. V. R. ir kalbėjo 10 sek; 2.57 val. Š. I. skambino abonentui, kuris jo telefone įvestas „D.“ vardu, t. y. V. R. ir kalbėjo 25 s; 2.57 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudosi I. I., skambutis neatsakytas; 2.59 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), telefone įvestas „D.“ vardu, pokalbis vyko 19 sek.; 3.00 val. Š. I. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudosi I. I., skambutis neatsakytas; 3.01 val. ir 3.14 val. skambino abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi A. R., skambutis neatsakytas; 3.01 val. Š. I. gavo SMS pranešimą iš abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), įvestas „ D.“ vardu, t. y. iš V. R. - „ As tavo laiptinėj“; 3.02 val. Š. I. atsakė į šį pranešimą „ OK“. Telefone esančiose nuotraukose užfiksuoti Š. I., V. R. ir M. J. „V.“ klube. (2 t., 14-36, 37 b. l.)

2014-04-12 daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad VšĮ „Kėdainių ligoninė“ sanitarė pateikė nukentėjusiojo E. L. daiktus: drabužius, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (2 t., 40 b. l.). 2014-04-176 daiktų apžiūros metu apžiūrėti E. L. rūbai - striukė, marškinėliai, megztinis, visų drabužių krūtinės srityje nustatyta po vieną pažeidimą – skylę, bei galimai kraujo dėmės ant marškinėlių (2 t., 41-50 b. l.). 2014-04-17 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiojo E. L. mobiliojo ryšio telefone „NOKIA 2220“, IMEI (duomenys neskelbtini), jokios informacijos nėra, duomenų aplankai tušti. Telefonas pagal pakvitavimą gražintas savininkui (2 t., 51-54 b. l.)

2014-04-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo leista slapta sekti E. L. nuo 2014-04-14 iki 2014-04-28 ir atlikti su tuo susijusius veiksmus: Kauno VPK Kėdainių raj. PK KPS vyr. tyrėjui M. Y. slapta neatskleidžiant savo tapatybės (duomenys neskelbtini), sumontuoti slapto sekimo technines priemones, fiksuoti E. L. veiksmus, pokalbius ir kitokį susižinojimą, kai nė vienam veiksmų, pokalbio ar kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią kontrolę nežinoma, daryti garso ir vaizdo įrašus, tokiu būdu fiksuojant E. L. ir kitų asmenų pokalbius. (2 t., 90-91 b. l.).

2014-06-05 slapto sekimo metu gautos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas pokalbis, kuris tęsiasi nuo 9 val. 19 min. 42 s. iki 9 val. 21 min. Pokalbio metu vyras, būdamas (duomenys neskelbtini) pasakoja „aš jam pyliau į dantis, o jis ėmė bėgt į klubą, bet jo neįleido, tada nubėgo į mašiną. Mašinoj kačiokas sėdėjo, o jis įšoko į mašiną ir sako „tuoj atvažiuosiu (...)“. Nurodo, kad vėliau jis grįžo, „pacht ir viskas, du kartus paspaudė (15-04-2014_18-00-01_1, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-638; (2 t., 92-94 b. l. stenograma prie specialisto išvados 2 t., 135 b. l.).

2014-04-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo leista nuo 2014-04-14 iki 2014-05-13 atlikti M. J. naudojamo mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos ir į jį gaunamos informacijos kontrolę. (2 t., 101-102 b. l.)

2014-06-05 elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, kad buvo fiksuotas abonento (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. J., pokalbis, vykęs 2014-04-21 18.20 val. iki 18.43 val. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M.. Pokalbio (831) metu M. J. klausia vyriškio (M.), kas bus „Š.“ jeigu nėra pareiškimo, o vyras atsako, kad bus „srokas“, nes visi matė ir žino. M. J. pasakoja, kad „Š.“ šovė, nes buvo už ką bei pasakoja, kad „ Š.“ ką padarė, teisingai kad šovė (...) Įšovė taip, pach, pach. Žinai, prisigėręs“ bei sako, kad „Š.“ buvo „apsikaifavęs“. Nuo 2014-04-22 10.13 val. iki 10.23 val. pokalbio (901) metu su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., M. J. kalbasi ir klausia, ...jeigu už „Š.“ nusikaltimą apsiimtų kitas žmogus, ar „Š.“ viską nutrauktų? Vyriškis (M.) atsako, kad nieko nenutrauktų, nes prie klubo buvo daug žmonių ir matė kaip nusikaltimą įvykdė „Š.“ (2 t., 103-104, 113-123 b. l.).

2015-11-12 apžiūros protokolas patvirtina, kad pasitelkus narų komandą buvo apžiūrėta Š. I. nurodyta vieta, kur jis tariamai išmetė ginklą, tai yra (duomenys neskelbtini) upės užtvanka. Apžiūrėjus nurodytą vandens telkinio vietą, ginklas nerastas. (3 t., 91-92 b. l.)

Dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 8 punktą

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis Š. I. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus neprisipažino, jo kaltė įrodyta. Įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra neginčijamai nustatytos šios aplinkybės:

2014 m. balandžio 12 d. kaltinamasis Š. I. lankėsi laisvalaikio centre „V.“, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame renginyje. Renginyje buvo ir nukentėjusysis E. L.. Neginčijamai nustatyta, kad tą dieną apie 3 val. laisvalaikio centro „V. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie įėjimo į centrą kaltinamasis Š. I. panaudojo šaunamąjį ginklą, tai yra mažiausiai vieną kartą šovė iš šaunamojo ginklo į priešais jį šalia kitų asmenų stovintį E. L.. Šias aplinkybes pripažino kaltinamasis E. L., nurodė liudytojais apklausti asmenys, buvę minėtame renginyje, jas patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, balistinių tyrimų specialistų išvados, teismo medicinos specialisto išvada. Liudytojai E. T., E. I. tiesiogiai nurodė matę kaip šovė kaltinamasis Š. I.. Liudytojai G. B., M. N., A. L., R. M. patvirtino, kad šūvis nuaidėjo kaltinamajam Š. I. priėjus prie grupelės žmonių, stovėjusių prie įėjimo į klubą. Liudytojai A. J., R. Š., R. B. patvirtino, kad įvykio dieną girdėjo šūvį, matė sužalotą nukentėjusįjį E. L. prie klubo „V.“ įėjimo. Nors pats nukentėjusysis E. L. teigė nežinantis kas į jį šovė, tačiau liudytoja apklausta jo mama A. L. pripažino, kad lankant sūnų gydymo įstaigoje, jis nurodė, jog į jį šovė „Š.“, tai yra Š. I..

Nors ginklas, iš kurio šovė kaltinamasis Š. I., nerastas, tačiau įvykio vietos apžiūros metu automobilių stovėjimo aikštelėje prie klubo „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų ant grindinio rasta ir paimta vienas šovinys ir viena tūtelė su užrašais (duomenys neskelbtini) ACP (1 t., 11-18 b. l.). Taip pat tyrimui pateikta kulka, kuri operacijos metu išimta iš nukentėjusiojo E. L. kūno (1 t., 140 b. l.). Ištyrus minėtus objektus, balistiniai tyrimai patvirtino, kad įvykio vietoje rastas ir tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm (9x17) kalibro įskėlimo „ BROWNING“ tipo šaudmuo. Jis skirtas šaudyti daugelio modelių 9 mm (9X17) kalibro graižtviniu šaunamųjų ginklų-pistoletų (CZ 83, Walther PPK/ S, Sig Sauer P230, „HECKLER & KOCH P7K3“ ir kt.) B kategorijos šaunamųjų ginklų. Tyrimui pateiktas šovinys ir specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-567 aprašytos kulka ir tūtelė yra tokios pat rūšies, kalibro (1 t., 154 b. l.). Tai leidžia konstatuoti, kad Š. I. nusikaltimo padarymo metu disponavo nenustatytu 9 mm kalibro šaunamuoju ginklu - pistoletu.

Šiuo šūviu nukentėjusysis E. L. buvo sunkiai sužalotas. Specialisto išvada Nr. G1323/14(02) patvirtina, kad nukentėjusiajam E. L. padarytas šautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su sviedinio įėjimo anga dešinėje krūtinės pusėje IV tarpšonkaulio aukštyje, 2 cm nuo krūtinkaulio, kiaurinis dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimas, du kartus perveriant diafragmos kupolą, kepenų pažeidimas bei VII šonkaulio sutraiškymas. Sužalojimai įvertinti kaip sunkus gyvybei pavojingas sužalojimas, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 28-29 b. l.). Ekspertas Ą. S. patvirtino, kad laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos taip sužalotas asmuo mirtų.

Tiriant įvykio detales, nustatyta, kad kaltinamasis Š. I. dėl konflikto su kitais klube buvusiais asmenimis, buvo išvestas iš renginio klubo apsaugos darbuotojų. Po to jis V. R. automobiliu išvyko iš klubo, bet netrukus grįžo atgal.

Pats kaltinamasis Š. I. pripažino, kad dėl konflikto klube jis buvo išvestas iš klubo apsaugos darbuotojų ir kartu su V. R. išvyko automobiliu BMW. Nurodė, kad parvykęs namo pasigedo telefono ir striukės, todėl nusprendė grįžti į klubą pasiimti šių daiktų. Kadangi konfliktavo su klube buvusiais asmenimis, savigynos tikslais iš rūsio pasiėmė nelegaliai įsigytą šaunamąjį ginklą. Grįžus į klubą, buvo puolamas agresyviai nusiteikusių asmenų, todėl norėdamas juos pristabdyti, išsitraukė ginklą. Pertaisant ginklą, netyčia iššovė. Neturėjo jokio tikslo ką nors sužaloti. Teismas šią kaltinamojo pateiktą įvykių versiją atmeta kaip neatitinkančią tikrųjų įvykio aplinkybių, nes ji prieštarauja surinktų byloje įrodymų visumai.

Kaltinamasis Š. I. neigė klube konfliktavęs būtent su E. L., tačiau liudytojas E. T. tiek teisme, tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė nuoseklius ir detalius parodymus apie tai, kad Š. I. konfliktavo su jam iš matymo pažįstamu E. L.. Nematė, kad kaltinamasis konfliktuotų su kitais žmonėmis. Liudytojas G. B. parodė, kad kaltinamasis Š. I. konfliktavo su H., kurio vardo nežino, žino jį tik iš matymo. Nukentėjusysis E. L. pripažino, kad draugai retkarčiais jį vadindavo tėvo vardu – H.. Liudytojas R. B. taip pat patvirtino, kad H. yra vadinamas E. L.. Pats nukentėjusysis E. L. parodė, kad nežino, kodėl Š. I. šovė į jį, nurodė su kaltinamuoju nekonfliktavęs. Tačiau teismo posėdžio metu buvo perklausytas garso įrašas, darytas E. L. palatoje naudojant slapto sekimo technines priemones, iš kurio matyti, jog E. L. pokalbio su kitais asmenimis metu nurodė, kad „aš jam (Š. I.) pyliau į dantis, o jis ėmė bėgt į klubą, bet jo neįleido, tada nubėgo į mašiną“ (15-04-2014_18-00-01_1, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-638; (2 t., 92-94 b. l. stenograma prie specialisto išvados 2 t., 135 b. l.). Perklausius šį garso įrašą, nukentėjusysis pripažino, kad įraše girdimas jo balsas, pripažino, kad jo parodymai apie tai, kad jis su niekuo nekonfliktavo, neteisingi. Remiantis šiais įrodymais galima patikimai konstatuoti, kad 2014 m. balandžio 12 d. laisvalaikio centro „V.“ kaltinamasis Š. I. konfliktavo ne su kažkokiais jam nepažįstamais asmenimis, bet būtent su nukentėjusiuoju E. L..

Kaltinamojo Š. I. versiją apie tai, kad į klubą jis grįžo ne konfliktuoti su nukentėjusiuoju E. L., o ieškodamas savo striukės ir telefono, paneigia byloje surinktų įrodymų analizė. Ši analizė patvirtina, kad Š. I. iš anksto turėjo sumanymą grįžti į klubą toliau aiškintis santykių su E. L., o ne ieškoti savo daiktų. Nustatyta, kad po konflikto prie klubo įėjimo jis sėdo į automobilį BMW, kuriame buvo V. R., ir išvažiavo, pagrasindamas, kad tuoj sugrįš. Likti namuose jis neketino, kadangi nepastatė automobilio į saugojimo aikštelę, automobilyje paliko laukti V. R.. Namo kaltinamasis grįžo turėdamas tik vieną tikslą – pasiimti šaunamąjį ginklą. Tokią įvykių eigą ir kaltinamojo Š. I. elgesio motyvus patvirtina žemiau išdėstyti įrodymai.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas E. I. parodė, kad matė kaip prie įėjimo į klubą susistumdė nepažįstami vaikinai. Iš pulko besistumdančių atsiskyrė ne mažiau kaip du vaikinai, kurie įsėdo į sidabrinės spalvos BMW priekį. Matė kaip prieš išvažiuojant nepažįstamas asmuo atidarė automobilio keleivio priekines dureles ir įspyrė keleiviui. Girdėjo pro praviras duris kažkuris iš automobilio sušuko „tuojau grįšime“. Nors šis liudytojas teisme iš dalies keitė parodymus, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus apie tai, kad girdėjo kažką panašaus į pasakymą „tuoj grįšime“. Garso įrašas, darytas E. L. palatoje naudojant slapto sekimo technines priemones, taip pat patvirtina, kad E. L. pokalbio su kitais asmenimis metu nurodė, kad „aš jam (Š. I.) pyliau į dantis, o jis ėmė bėgt į klubą, bet jo neįleido, tada nubėgo į mašiną. Mašinoj kačiokas (V. R.) sėdėjo, o jis įšoko į mašiną ir sako „tuoj atvažiuosiu (...)“ (15-04-2014_18-00-01_1, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-638; (2 t., 92-94 b. l. stenograma prie specialisto išvados 2 t., 135 b. l.).

Kaltinamasis parodė, kad po konflikto klube jis grįžo namo, tuomet pasigedo telefono ir striukės ir tik todėl nusprendė grįžti šių daiktų į klubą. Ginklą iš rūsio pasiėmė savigynai. Kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis į klubą grįžo ieškoti paliktų daiktų, visų pirma paneigia jo paties parodymai, kad iš klubo jis išvyko su V. R.. Atsižvelgiant į tai, kad jis į klubą grįžo automobiliu BMW kartu su V. R., akivaizdu, kad parvykęs jis nesiruošė likti namuose, nes nepastatė automobilio į saugojimo aikštelę, be to, automobilyje paliko laukti V. R.. Kaltinamojo versiją, kad V. R. paliko automobilyje dėl to, kad šis miegojo, paneigia liudytojo E. T. parodymai apie tai, kad po konflikto prie įėjimo į klubą Š. I. ir V. R. nubėgo prie savo automobilio 5 klasės sidabro spalvos BMW, kuris stovėjo netoli klubo. Š. I. sėdo už automobilio vairo, o V. R. sėdo į tą patį automobilį šalia Š. I.. Taigi atmestini kaltinamojo parodymai, kad V. R. miegojo jo automobilyje.

Pažymėtina, kad po to, kai Š. I. šūviu sužeidė nukentėjusįjį E. L., jis kartu su V. R. nuvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten paliko automobilį. Tai patvirtina liudytojo J. Š. parodymai. Vadinasi, jei Š. I. būtų ketinęs likti namuose, automobilį jis būtų palikęs saugomoje aikštelėje. Be to, nustatyta, kad jokių daiktų kaltinamasis klube nebuvo palikęs. Kaip nurodė Š. I., telefoną vėliau rado automobilyje užkritusį tarp sėdynių, o striukė buvo automobilio bagažinėje. Jo paaiškinimai, kad ieškodamas šių daiktų, neapžiūrėjo automobilio, atmestini kaip nelogiški. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis Š. I. sugrįžo į klubą ne ieškoti paliktų daiktų, o šaunamojo ginklo pagalba spręsti kilusį konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo E. L..

Kaltinamasis Š. I. tvirtino, kad jam grįžus į klubą, buvo puolamas agresyviai nusiteikusių asmenų, todėl norėdamas juos pristabdyti, išsitraukė ginklą. Pertaisant ginklą, netyčia iššovė. Kaltinamojo gynėjo prašymu apklausti liudytojas A. L., liudytoja M. N. ir liudytojas R. M. parodė, kad asmenys, stovėję prie įėjimo į klubą, apspito atvykusį Š. I., pradėjo jį gąsdinti žodžiais, o Š. I. juos įspėjo, kad turi ginklą. Grasinimams nesiliovus pasigirdo šūvis.

Kaltinamojo Š. I. ir minėtų liudytojų parodymus apie tai, kad sugrįžus prie klubo jis buvo puolamas agresyviai nusiteikusių asmenų, paneigia liudytojų E. I. ir E. T. parodymai, specialisto išvados.

Liudytojas E. T. patvirtino, kad iš stovinčios minios kaltinamojo niekas nepuolė. Puolė tik po šūvio. Matė, kaip Š. I. išlipo iš automobilio, automobilio dureles paliko neuždarytas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui davęs teisingus parodymus apie tai, kad pamatė, kaip nuo miesto centro grįžo Š. I. su tuo pačiu automobiliu BMW. Vairavo Š. I., šalia jo sėdėjo V. R.. Įvažiavęs į aikštelę, Š. I. apsuko automobilį, kad galėtų skubiai išvažiuoti ir sustojo priešais išėjimą iš klubo. Iš automobilio išlipo Š. I. ir V. R..

Kolegija pažymi, kad liudytojas E. I. teisiamojo posėdžio metu keitė parodymus. Liudytojo nurodytas parodymų keitimo priežastis paneigė teisme apklaustas liudytojas S. R., paneigęs, kad E. I. buvo nurodyta, kokius parodymus reikia duoti. S. R. patvirtino, kad būtent po E. I. apklausos tyrimas pakrypo reikiama linkme, jis suteikė gaires, tyrimo rėmus. Tokiam paaiškinimui neprieštarauja bylos medžiaga. Be to, E. I. duoti parodymai sutampa su liudytojų E. T. ir G. B. duotais parodymais. Dėl šių priežasčių teismas remiasi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojo E. I. parodymais, o jo teisme duotus parodymus atmeta kaip nepatikimus.

Liudytojas E. I., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad automobilis aikštelėje apsisuko ir sustojo priekiu į gatvę, manantis, kad galėtų greičiau išvažiuoti. Sustojus BMW, tuojau pat iš jo išlipo vaikinas per vairuotojo dureles ir apie penkis žingsnius paėjo link klubo durų. Girdėjosi triukšmas. Matė, kad tas asmuo turi ginklą. Tai pamatę kiti klubo lankytojai pradėjo bėgti į šonus ir į klubą. Išgirdo kelis garsus. Pirmas buvo tylesnis („tarkšt“), o antrasis buvo šūvis. Šūvis buvo nukreiptas į įėjimo pusę, į ką taikėsi, nematęs. Pataikyta į žmogų, kiek girdėjo iš kalbų, į „H.“, kuris buvo tarpduryje ir susmuko. Buvo vienas šūvis. Po kelių akimirkų prie suklupusio vaikino priėjo apsauginis ir kiti žmonės (1 t., 58-60 b. l.).

Paneigiant tariamą agresiją kaltinamojo atžvilgiu, svarbu ir tai, kad iš automobilio Š. I. išlipo ne vienas, o kartu su V. R.. Liudytojai E. T. ir G. B. parodė, kad Š. I. grįžus į klubą, kartu su juo iš automobilio išlipo ir V. R., kuris Š. I. iššaunant stovėjo šalia. Liudytojas E. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus apie tai, kad iš automobilio išlipo Š. I. ir V. R.. Jis girdėjo šūvį, matė kaip Š. I. stovėjo prie įėjimo į klubą, rankoje laikė ginklą. Šovė į H. (t. y. E. L.), šis suklupo klubo tarpduryje. Atstumas tarp Š. I. ir nukentėjusiojo buvo apie 3-4 metrai. V. R. buvo greta Š. I., bet ginklo pas V. R. nematė. Po šūvio Š. I. sėdo už automobilio vairo, o V. R. šalia jo, ir išvažiavo link miesto centro. Po šūvio ginklą matė Š. I. rankoje, jis jį buvo iškėlęs į viršų. Suprato, kad Š. I. pašovė E. L.. Tuo metu kai Š. I. šovė į E. L., V. R. buvo šalia. Liudytojas G. B. parodė, kad kai pasigirdo šūvis, Š. I. ir jo draugas buvo aikštelėje netoli įėjimo. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris 2014-04-12 naktį buvo greta vaikino, kuris prie klubo V. durų ir iš pistoleto šovė į kitą vaikiną, po to abu sėdo į pilkos spalvos automobilį BMW, stovėjusį prie klubo „V.“ kolonų ir greitai nuvažiavo link miesto centro (1 t., 62-71 b. l.).

Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-1569 (14), kurioje konstatuota, kad ant automobilio BMW dešinės pusės priekinių durelių vidinės rankenos, yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastos tūtelės(1 t., 190-191 b. l.). Tai galima paaiškinti tik tuo, kad V. R. šūvio metu stovėjo netoliese, o atsisėdęs į priekinę keleivio sėdynę, paliko šūvio pėdsakus ant durelių rankenos.

Pažymėtina, kad liudytojai V. T., G. B. ir E. I. nurodė, kad Š. I. priėjus prie aikštelėje stovinčių žmonių, šūvis pasigirdo netrukus, jie nenurodė buvus kažkokį naują konfliktą ar tarpusavio santykių aiškinimąsi žodžiais. Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad sustojus BMW, tuojau pat iš jo išlipo vaikinas per vairuotojo dureles ir apie penkis žingsnius paėjo link klubo durų. Girdėjosi triukšmas. Matė, kad tas asmuo turi ginklą. Tai pamatę kiti klubo lankytojai pradėjo bėgti į šonus ir į klubą. Liudytojai R. Š., R. B. bei A. J. taip pat nenurodė, kad prieš šūvį būtų pastebėję kažkokį konfliktą prie įėjimo į klubą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina liudytojų A. L., M. N. bei R. M. parodymus apie tai, kad Š. I. prieš šūvį buvo puolamas prie klubo buvusių asmenų, kadangi tokie parodymai prieštarauja detaliems aukščiau išdėstytiems liudytojų E. T. ir E. I. parodymams apie tai, kad kaltinamasis iššovė iš karto, tik priėjęs prie stovinčių asmenų, kad Š. I. iki šūvio niekas nepuolė ir jam negrasino. Jų parodymų patikimumu verčia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo apklausti, nebuvo pateikta prašymų juos apklausti ir baigiant ikiteisminį tyrimą.

Galiausiai kaltinamojo versiją apie tai, kad ginklas netyčia iššovė jį pertaisant, paneigia liudytojo E. T. parodymai apie tai, kad po šūvio ginklą matė Š. I. rankoje, iškeltoje į viršų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G1323/14(02) konstatuojama, kad E. L. padarytas šautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas, su sviedinio įėjimo anga dešinėje krūtinės pusėje IV tarpšonkaulio aukštyje, 2 cm nuo krūtinkaulio, žaizdos kanalas tęsiasi iš priekio atgal ir kiek iš viršaus žemyn (1 t., 28-29 b. l.). Ekspertas Ą. S. paaiškino, kad esami medicininiai duomenys neprieštarauja tam, kad galėjo būti šauta iškėlus ranką ir pakreipus vamzdį žemyn. Manyti, kad ginklas galėjo netyčia iššauti jį pertaisant, kada jis laikomas vienoje rankoje, iškeltoje į viršų, nelogiška.

Šių išvadų teisingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis Š. I. šaudamas pataikė ne į ką nors kitą, o būtent į E. L., tai yra į tą asmenį, su kuriuo prieš tai konfliktavo.

Kolegija konstatuoja įrodyta, kad Š. I. 2014 m. balandžio 12 d. apie 3.00 val. laisvalaikio centro „V.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, mažiausiai vieną kartą šovė iš tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo į priešais jį šalia pašalinių asmenų stovintį E. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam šautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su sviedinio įėjimo anga dešinėje krūtinės pusėje IV tarpšonkaulio aukštyje, 2 cm nuo krūtinkaulio, kiaurinį dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimą, du kartus perveriant diafragmos kupolą, kepenų pažeidimą bei VII šonkaulio sutraiškymą, tai yra tyčia pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį E. L., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, tai yra kaip pasikėsinimas nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų. Tokia veikos kvalifikacija yra teisinga.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1323/14(02) konstatuota, kad E. L. padaryti gyvybei pavojingi sužalojimai, jie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 28-29 b. l.). Ekspertas Ą. S. patvirtino, kad esant tokiems sužalojimams, nesuteikus chirurginės pagalbos, asmuo būtų miręs.

Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant kaltininko apibrėžtai tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę. Kitu atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po kilusio konflikto „V.“ laisvalaikio centre tarp kaltinamojo Š. I. ir nukentėjusiojo E. L., kaltinamasis grįžo namo, turėdamas tikslą atkeršyti E. L., pasiėmė nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą, sugrįžo į laisvalaikio centrą, priėjo prie nukentėjusiojo E. L. ir tyčia iššovė į jį iš artimo atstumo, pataikydamas į dešinę krūtinės pusę. Visos šios nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis Š. I. veikė esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, kadangi šaunamojo ginklo panaudojimas iš artimo atstumo, šaunant į krūtinę, patvirtina, jog kaltinamasis siekė ne kokių nors neapibrėžtų pasekmių, tačiau aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato - nužudyti nukentėjusįjį E. L.. Nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios - nukentėjusiajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Š. I. į nukentėjusįjį E. L. šovė šiam stovint greta kitų laisvalaikio centro lankytojų, aikštelėje buvo daug žmonių. Taigi kaltinamajam panaudojus šaunamąjį ginklą, kilo realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir jis tą be abejonės suvokė.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padarytas demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kaltininkui siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti ar paniekinti juos. Pripažintina, kad pirminis abipusis kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas buvo, tačiau jis tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis kaltinamojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis į įvykio vietą atėjo siekdamas ne išspręsti ir taip jau pasibaigusį konfliktą, o keršyti, taip demonstruodamas niekinamą požiūrį į aplinkinius ir viešąją tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166/2013). Kaltinamojo reakcija į pirminį konfliktą buvo aiškiai neadekvati. Tokie įžūlūs ir labai pavojingi smurtiniai veiksmai negali būti paaiškinti vien tik asmeninio pobūdžio paskatomis. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, chuliganiškų paskatų kvalifikuojamasis požymis inkriminuotas pagrįstai.

Dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis Š. I. kaltę pripažino, parodė, kad 2010 m. spalio 10 d. jį buvo subadę, jis neteko 2 l kraujo, vos nemirė. Atsigavęs po traumos, nutarė nusipirkti ginklą, kad turėtų kuo apsiginti. Ginklą jam pardavė asmuo pravarde L., prie laisvalaikio centro „Oazė“. Gali būti, kad tai buvo 2013 m. žiemą. Jam sakė, kad geras ginklas, buvo 10 šovinių, kad tinkamas šaudyti. Sumokėjo už ginklą 4000 Lt ir visą laiką ginklą laikė paslėpęs rūsyje. 2014 m. balandžio 12 d. šį ginklą pasiėmė su savimi, nuvyko laisvalaikio centą „V.“, kur iššovė ir pataikė į nukentėjusįjį E. L.. Po įvykio ryte su taksi nuvažiavo išmesti tą ginklą. Išmetė prie užtvankos už (duomenys neskelbtini), nuo miesto apie 1 km.

Nors pats ginklas nebuvo rastas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėtą ginklą Š. I. panaudojo šaudamas į nukentėjusįjį E. L. 2014 m. balandžio 12 d. prie „V.“ laisvalaikio centro Kėdainiuose. Įvykio vietos apžiūros metu automobilių stovėjimo aikštelėje prie klubo „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų ant grindinio rasta ir paimta vienas šovinys ir viena tūtelė su užrašais (duomenys neskelbtini) ACP (1 t., 11-18 b. l.). Taip pat tyrimui pateikta kulka, kuri operacijos metu išimta iš nukentėjusiojo E. L. kūno (1 t., 140 b. l.). Ištyrus minėtus objektus, balistiniai tyrimai patvirtino, kad įvykio vietoje rastas ir tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm (9x17) kalibro įskėlimo „ BROWNING“ tipo šaudmuo. Jis skirtas šaudyti daugelio modelių 9 mm (9X17) kalibro graižtviniu šaunamųjų ginklų-pistoletų (CZ 83, Walther PPK/ S, Sig Sauer P230, „HECKLER & KOCH P7K3“ ir kt.) B kategorijos šaunamųjų ginklų. Tyrimui pateiktas šovinys ir specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-567 aprašytos kulka ir tūtelė yra tokios pat rūšies, kalibro (1 t., 154 b. l.). Tai leidžia patikimai konstatuoti, kad Š. I. nusikaltimo padarymo metu disponavo nenustatytu 9 mm kalibro šaunamuoju ginklu. Paties kaltinamojo Š. I. parodymai patvirtina neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir nešiojimo faktą.

Taigi įrodyta, kad kaltinamasis Š. I. jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio pradžios iki 2014-04-12, neturėdamas leidimo laikė, nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro graižtvinį šaunamąjį ginklą - pistoletą bei mažiausiai du 9 mm kalibro šaudmenis. Jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis.

Dėl bausmės

Kaltinamasis Š. I. baustas administracine tvarka (3 t., 148-164 b. l.), teistumas išnykęs (3 t., 127-131 b. l.), 2000-01-03 iki 2008-07-03 buvo VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje, diagnozė hiperkinezinis elgesio sutrikimas; VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra (3 t., 168 b. l.), dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (3 t., 176, 184 b. l.; 5 t., 103 b. l.).

Sprendžiant dėl bausmės skyrimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog veikos padarymui būtų turėjęs įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) taip pat tai, jog veika buvusi padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį būtų nulėmę neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad prieš panaudojant šaunamąjį ginklą prie laisvalaikio centro jam buvo grasinama, paneigtos byloje surinktais įrodymais. BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas nebaigtas, jį padaryti pasikėsinta veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, nustatyti du veiką kvalifikuojantys požymiai. BK 129 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nėra nustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijos minimumas, bet mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Sprendžiant dėl bausmės skyrimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, Š. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (davė parodymus apie disponavimo ginklu aplinkybes), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kadangi padarytos veikos labai skiriasi savo pavojingumu, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bylos duomenimis Š. I. laikinai sulaikytas 2015 m. lapkričio 10 d. 14 val. 40 min. (3 t., 62 b. l.), paleistas 2015 m. lapkričio 12 d. 14 val. 40 min. (3 t., 107-110 b. l.). Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė namų areštas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi 2016-12-08 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuoti BPK 119 straipsnyje nurodyti kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko (5 t., 92-94 b. l.).

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3519,16 eurų žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. L. nuo 2014-04-12 iki 2014-04-25 buvo gydomas VšĮ Kėdainių ligoninėje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3519,16 Eur. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą. Prašoma šią sumą priteisti iš Š. I. (1 t., 129-134 b. l.). Kaltinamasis Š. I. pripažįsta civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam Š. I. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis:

Kulka ir tūtelė saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (1 t., 155 b. l.); šovinys ir dėžutė su šūvio pėdsakais, saugomi Kėdainių raj. PK (1 t., b. l. 156); nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

A. K. vardu registruotas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio raktas, saugomi Kėdainių r. PK (Respublikos g. 12A, Kėdainiai) (1 t., 163 b. l.), automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje, (1 t., 171 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Š. I. mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, saugomas Kėdainių r. PK; (2 t., 39 b. l.), E. L. rūbai : marškinėliai, megztinis, striukė, saugomi Kėdainių r. PK. (2 t., 50 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini daiktų savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, tai yra kompaktines plokšteles su garso įrašais (2 t., 96-97, 123 b. l.) grąžintinos Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

Š. I. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose ir paskirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. (dvi dienos).

Kardomąją priemonę namų areštą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, nustatant Š. I. tokias namų arešto sąlygas:

1) būti savo namuose, esančiuose Respublikos g. 14-28, Kėdainiuose, nuo 23 val. iki 10 val., jeigu tai nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, mokymusi, gydymusi ar darbu;

2) nesilankyti masiniuose renginiuose, kavinėse, baruose, restoranuose, klubuose ir panašaus pobūdžio įstaigose nuo 19 val. iki 10 val.;

3) be teismo žinios neišvykti už Kėdainių rajono ribų;

4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. L., gim. 1989 m., ir liudytoju V. R., gim. 1995 m.

Namų arešto kontrolę pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui, įpareigojant tikrinti kaip Š. I. laikosi namų arešto sąlygų ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. I. 3519,16 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų 16 ct) išlaidų nukentėjusiojo E. L. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kulką ir tūtelę, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (1 t., 155 b. l.); šovinį ir dėžutę su šūvio pėdsakais, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (1 t., b. l. 156); nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. K. vardu registruotą automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio raktą, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (1 t., 163 b. l.), automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, (1 t., 171 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Š. I. mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK; (2 t., 39 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Š. I.; E. L. rūbus – marškinėlius, megztinį ir striukę, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, (2 t., 50 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini E. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikmenas su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, tai yra 3 kompaktines plokšteles su garso įrašais (2 t., 96-97, 123 b. l.) grąžinti Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas GražysAlgirdas Jaliniauskas