- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- 1-13-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. P., D. U.
- Nukentėjusysis
- L. Z.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
specialistams-teismo medicinos ekspertui Rimantui Laurinavičiui ir gydytojui-psichiatrui Juozui Galiauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, iki būdama suimta buvusi registruota darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdama suimta gyvenusi adresu: (duomenys neskelbtini), teista: 1) 1999m. kovo 29d. Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 1d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 2) 1999m. rugpjūčio 24d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-3m l/a, 2000m. sausio 12d. Širvintų raj. apyl. teismo nutartimi, pritaikius LR 1999m. lapkričio 25d. įstatymo Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440 nuostatas, bausmė sumažinta iki 2m. ir 6 mėn. l/a, pritaikius LR 2000m. balandžio 11d. įstatymo Nr. VIII-1619 „ Dėl amnestijos akto “ 1 str. 1d. 1p. nuostatas, atleista nuo neatliktos bausmės; 3) 2001m. gruodžio 20d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a; 4) 2002m. sausio 11d. Ignalinos raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str. 4d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m l/a; 5) 2002m. vasario 20d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str. 4d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m. ir 6 mėn. l/a, 2002m. gruodžio 19d. Anykščių raj. apyl. teismo nutartimi, pritaikius LR 2002m. lapkričio 07d. įstatymo Nr. IX-1182 „ Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį “ 5 str. nuostatas, bausmė sumažinta 1/6 dalimi, t.y. 2 mėn. ir 28d. l/a, ir galutinė bausmė nustatyta 2m. 3 mėn. ir 2d. l/a, 2003m. liepos 15d. Anykščių raj. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 3 str. 2-3d.d. ir LR 2002m. spalio 29d. įstatymo Nr. IX-1162 4 str. 1 ir 3d.d., 5 str. 1d. nuostatomis, veika iš 1961m. LR BK 271 str. 2d. perkvalifikuota į 2000m. LR BK 178 str. 2d., ir, pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4d.d., galutinė bausmė nustatyta 2m. ir 3 mėn. l/a, pritaikius LR 2002m. lapkričio 07d. įstatymo Nr. IX-1182 „ Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį “ 5 str. nuostatas, bausmė sumažinta 1/6 dalimi; 6) 2003m. rugpjūčio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1d.,-11 mėn. l/a; 7) 2004m. vasario 18d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-1m. ir 2 mėn. l/a; 8) 2005m. balandžio 06d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.-3 mėn. l/a; 9) 2005m. birželio 03d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 5 mėn. l/a; 10) 2005m. spalio 20d. Utenos raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 22 str. 1d. 182 str. 1d., 214 str. 1d., 302 str. 1d.,-pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-3m l/a; 11) 2009m. sausio 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-1m. ir 2 mėn. l/a; 12) 2009m. balandžio 17d. Zarasų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-1m. ir 4 mėn. l/a; 13) 2009m. gegužės 27d. Pakruojo raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.,-3m l/a; 14) 2009m. rugpjūčio 14d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.,-3m. ir 4 mėn. l/a; 15) 2009m. spalio 29d. Kėdainių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.,-3m. ir 9 mėn. l/a; 16) 2009m. lapkričio 20d. Utenos raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.-1m. ir 6 mėn. l/a, 2010m. sausio 11d. Utenos raj. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., galutinė bausmė nustatyta 4m. ir 2 mėn. l/a; 17) 2009m. gruodžio 11d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 214 str. 1d.-2m. ir 2 mėn. l/a, 2010m. balandžio 29d. Anykščių raj. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., galutinė bausmė nustatyta 4m. ir 9 mėn. l/a; 18) 2015m. rugsėjo 10d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-8 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 19) 2016m. sausio 04d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-3m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui, 2016m. birželio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymas atidėtas ir pasiųstas atlikti 2016m. sausio 04d. Vilniaus m. apyl. teismo nuosprendžiui paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės; 20) 2016m. liepos 18d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 259 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4d.d,. 64¹ str.,-3m. ir 5 mėn. l/a; 21) 2016m. rugpjūčio 11d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-4m. ir 5 mėn. l/a; 22) 2017m. vasario 13d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 1d., 260 str. 3d., 264 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 2, 4 ir 9d.d.,-11m l/a(nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka), pirmi dvidešimt vienas teistumai neišnykę,
D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1989m. rugsėjo 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-2m l/a; 2) 1993m. rugpjūčio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 46 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais),-lygtinai dvejiems metams su bandomuoju laikotarpiu; 3) 1995m. balandžio 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 234 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 6 mėn. l/a; 4) 2004m. gegužės 21d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, 2004m. spalio 07d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pakeistas 2004m. gegužės 21d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir galutinė bausmė nustatyta 1m l/a; 5) 2009m. gegužės 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 135 str. 1d., 138 str. 1d., 259 str. 1d.-3m. ir 5 mėn. l/a, paleistas 2012m. gegužės 15d. pagal Vilkaviškio raj. apyl. teismo 2012m. gegužės 04d. nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 3d. 3p.,-lygtinai 3 mėn. ir 12d. l/a, 2012m. rugpjūčio 17d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, du paskutiniai teistumai neišnykę, iš kurių R. P. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį, o D. U. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. P. atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. padarė kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą, o kaltinamasis D. U., mušdamas, nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė paprastą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2016m. sausio 10d., apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamoji R. P. viešoje vietoje-autobusų sustojimo stotelėje, esančioje ties daugiabučiu gyvenamuoju namu adresu: Vytauto gt. Nr. 94, Ukmergės m., kilus žodiniam konfliktui dėl cigarečių, matant kitiems asmenims, iš pil. L. Z. striukės kišenės ištraukė vieną pakelį cigarečių „Fest“, kurio vertė yra 2,- Eur, tokiu būdu jį atvirai pagrobdama, po ko ji(kaltinamoji R. P.), tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, per susistumdymą su nukentėjusiąja L. Z., matant kitiems asmenims, pasisavino iš nukentėjusiosios L. Z. kišenės ant žemės buvusį iškritusį mobilaus ryšio telefoną „N. L. 250“ su jame buvusiomis įdėtomis SIM kortele „Tele-2 Pildyk“ ir 4 GB atminties kortele, kurio bendra vertė yra 115,- Eur, tokiu būdu ir šį telefoną atvirai pagrobdama, ko pasėkoje nukentėjusiajai L. Z. buvo padaryta bendra 117,- Eur turtinė žala.
Be to, 2016m. sausio 10d., apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis D. U., buvęs kompanijoje su kita kaltinamąja R. P., autobusų sustojimo stotelėje, esančioje ties daugiabučiu gyvenamuoju namu adresu: Vytauto gt. Nr. 94, Ukmergės m., kilus žodiniam konfliktui dėl cigarečių, per susistumdymą su pil. L. Z., tyčia su galva sudavė nukentėjusiajai L. Z. į nosį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios L. Z. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti muštinė žaizda nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimas, kas pastarajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata nukentėjusiajai L. Z. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamoji R. P. kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad kad tą dieną su D. U. ėjo į prekybos centrą „Eifelis“ pažiūrėti, ar yra kortelėje pinigų. Sutiko R. K. ir A. V.. Visi kartu eidami sutiko L. M. su L. Z., kurios buvo linksmos, girtos, ieškančios nuotykių, sakė, kad pažįsta D. U., pradėjo kabinėtis jam ant kaklo. Jos kalbėjo, kad nori parūkyti. Viskas prasidėjo nuo cigarečių prašymo. Ji pamatė pas L. Z. kišenėje cigarečių pakelį „Fest“, todėl pasakė, kad turi pati, griebė pakelį iš L. Z. kišenės, ištraukė cigaretes ir jas vėl atidavė L. Z.. D. U. L. Z. netrenkė, jis tik nustūmė L. Z. nuo savęs. Joms nuėjus, atsisukusi atgal matė, kad jos griuvinėjo, buvo sniego, viena jų kažką darė su sniegu, jos viena kitą vedė užsikabinusios. Ji matė, kaip L. Z. griuvinėjo. Ji jokio telefono neėmė, iš kišenės netraukė. Telefoną matė tik tuo metu, kai nueidinėjo, kažkuris iš vyrų paklausė, kieno čia telefonas. Buvo pasakyta A. V., kad „eik pas mane namo ir lauk“. Namuose A. V. padėjo telefoną pakrauti, bet negalėjo jo atidaryti, kadangi buvo girtas. Ji neneigia, kad išėmė iš telefono Sim kortelę. Ją paprasčiausia išėmė ir išmetė. Suprato, kad telefonas buvo gatvėje sutiktų moterų. Paskui bendrai nutarė telefoną parduoti. A. V. pasiėmė tą telefoną ir nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kur siūlė telefoną praeinantiems asmenims. R. R. pasiūlius telefoną, pastarasis sutiko duoti 10 eurų, bet reikėjo R. R. pavežti iki namų. Jo sūnėnas R. R. parvežė namo, R. R. davė 10 eurų ir R. R. parvežė ją namo. Kitą dieną sužinojo, kad parašytas pareiškimas dėl vagystės, jai paskambino tyrėjas V. K.. Ji paskambino A. V., kuris žadėjo viską sutvarkyti. Nuėjo pas R. R. į namus, pasakė, kad yra užvesta byla ir reikia atiduoti telefoną. A. V. ir R. K. gerai nepažįsta. Čia buvo pirmas kartas, kai su jais susitiko.
Kaltinamasis D. U. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad vakare jis paskambino R. P., norėjo pasimatyti, užėjo pas R. P. ir išėjo į prekybos centrą „Eifelis“ patikrinti, ar kortelėje yra pinigų. Prie jų prisijungė A. V. ir R. K.. Einant Vytauto gatve pastebėjo ateidinėjant girtą kompaniją, matė, kad panelės svirduliavo. Priėjus arčiau, pradėjo minėti jį vardu ir pavarde. Jo rankos buvo striukės kišenėse. L. Z. įsikabino jam į striukę ir buvo atstumta. Smūgio su galva nebuvo. Jis nestebėjo merginų nueidamas. Prie jo niekas negriuvo. Paskui jis nusisuko ir nuėjo. Nežino, kaip L. Z. susižalojo nosį. Jo judesys galbūt kažkoks buvo, bet nejuto, kad užgavo. Iš matymo yra matęs abi merginas. Mano, kad merginos norėjo pasipelnyti. Tyčia nieko nežalojo. Nežino, kodėl tokias aplinkybes nurodo. Pas R. P. matė, kad subaltavo kažkas rankoj. Tik iš bylos vėliau suprato, kad tai cigarečių pakelis. Dėl telefono jis nieko nežino. Nematė pas ką rankose buvo telefonas. Iš vakaro jis buvo gėręs ir jam buvo bloga, įvykio metu girtas nebuvo, buvo išgėrę vieną litro talpos butelį alaus keliese. Kokio stiprumo alus buvo nepamena, apsvaigęs nebuvo. Kai išsiskyrė, jie nuėjo savo keliu, o jos savo. Kai atvažiavo policija, priėjo prie jų ir paklausė, kuris čia Darius. Sako sumušei, Dariau, moterį. Jo ranka nebuvo sužalota. Pareigūnai jį sulaikė.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamieji R. P. ir D. U. ir neprisipažino padarę kiekvienam iš jų atskirai inkriminuojamą nusikaltimą, abiejų kaltinamųjų kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios L. Z. ir liudytojų R. K., A. V., G. K., R. R., A. T., T. B., S. Š., A. K. ir A. R. parodymais, liudytojos L. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 4-6, t. 3), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma apie gautą pranešimą dėl įvykio (b.l. 7, t. 3) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. telefoninio skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, įrašyta į CD kompaktinį diską (laikmeną) (b.l. 8, t. 3), tarnybiniu pranešimu dėl moters sumušimo (b.l. 144, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 85, t. 1), daiktų apžiūros protokolu (b.l. 86, t. 1) ir fotolentele prie minėto protokolo (b.l. 87, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (b.l. 16, 29-30, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 17-18, 31-32, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą apžiūros protokolu (b.l. 98-99, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji L. Z. teisme parodė, kad tą dieną ėjo pas L. M., kuriai nešė parūkyti, pastaroji paskui ją lydėjo namo. Ji buvo išgėrusi, jautėsi normaliai. Ėjo link centro ir susitiko tris vyrus bei moterį. L. M. juos pažino, sakė čia (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),. Ir jos, ir tie sutikti asmenys prašė cigarečių. Įvyko konfliktas. Pas ją matėsi cigaretės kišenėje. R. P. stvėrė iš kišenės cigaretes, sakė, „ach tu, kurva, pati rūkyt neturi?“. Tada ji puolė prie R. P., norėjo atimti cigaretes, tuomet D. U. trenkė jai iš kaktos į nosį. Nebuvo nei vienam užsikabinusi už rūbų. Stovėjo arti vieni kitų, gal metro atstumu, gal mažiau. Ji stovėjo veidu į atėjusius žmones, L. M. stovėjo dešinėje, tiesiai stovėjo D. U., jam kairėje R. P.. Ji pakėlė ranką, norėdama iš R. P. atsiimti cigaretes, L. M. pasakė, kad (duomenys neskelbtini), nelįsk, nes bus blogai. Tuomet jai D. U. sudavė kakta į nosį. Jai pradėjo bėgti kraujas. Smūgis buvo stiprus. Ji suklupo nuo to smūgio, jai pasidarė silpna, tačiau veidu tikrai nesitrenkė į žemę. L. M. ją atitraukė po smūgio. L. M. sakė, kad jie bandė dar ją tempti, spardyti, bet L. M. ją nutempė. Ji buvo apsirengusi juoda striuke, cigaretės buvo kišenėje kairėje, turėjo du telefonus, vieną kairėje kišenėje- savo, kitą dešinėje kišenėje- dukros telefoną. Po smūgio į nosį, paėjusi toliau, iš karto pasigedo telefono. Kairėje kišenėje nebebuvo jos telefono. Ji nepajuto, kaip iš kišenės dingo telefonas, mano, kad iškristi susistumdymo metu negalėjo. Ji tų asmenų nesivijo. Jie apsisuko ir pasišalino. Šalia stovėję kiti du vyrai viską matė. Paskui jie visi nuėjo link prekybos centro „Eifelis“. Joms priėjus Anykščių gatvę, privažiavo policija, kurią iškvietė sutiktas pažįstamas G. K.. Į greitąją nuėjo pačios. Gydytojas apžiūrėjo, padarė nuotrauką, nustatė nosies lūžimą, užklijavo nosį ir jos ėjo į policiją rašyti pareiškimo. Vėliau L. M. pasakė, kad R. P. skambino, nori susitikti. Jos susitiko, nuėjo pas žmogų, kuris grąžino telefoną, bet be SIM ir atminties kortelių. Telefonas veikė, buvo viskas gerai. Cigaretės buvo „Fest“, kontrabandinės, jas pirko už 1,50 Eur. Pakelis buvo pradėtas naudoti. Cigaretes vertina 3 eurais, Sim kortelė ir atminties kortelė, viso 7 eurai turtinė žala ir 1000 Eur neturtinė žala, tačiau ieškinio atsisako, kaltinamiesiems atleidžia.
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. Z. patvirtino savo parodymus (b.l. 16-18, t. 1).
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2016-01-10, apie 16 - 17 val., prie parduotuvės Maxima, esančios Anykščių g. 6, būdamas blaivus, sutiko kaimyną D. U. ir jo draugę R. P., kurie buvo išgėrę. Kartu nuėjo pas kitą kaimyną A. V.. A. V., D. U. ir R. P. gėrė alų. Baigus gerti, kartu ėjo į prekybos centrą Eifelis, kad ten esančiame bankomate galėtų pasitikrinti banko korteles. Į Vytauto gatvę išėjo ties autobusų stotele, kuri yra priešais Ukmergės ligoninę. A. V., D. U. ir R. P. ėjo priekyje, o jis ėjo jiems iš paskos, apie 5 - 10 m. atstumu nuo jų. Matė iš priekio, t. y. nuo policijos komisariato pusės ateinančias dvi nepažįstamas merginas. Mažesnė mergina kreipėsi į D. U., sakydama „priviet, seniai matytas“. D. U. pasakė, kad jis nemato su kuo šneka ir tai mažesnei merginai liepė nusiimti kapišoną. R. P. minėtųjų merginų klausė, ar jos turi rūkyti. Nuėjęs apie 3 - 4 m., išgirdo kaip R. P. pasakė mažesnei merginai, kad ji pati turi rūkyti. Matė kaip R. P. iš mažesnės merginos striukės, kairės išorinės kišenės ištraukė cigarečių pakelį „Fest“. R. P. davė po cigaretę A. V. ir D. U., be to, ir ji pati užsirūkė. Po to, toji mergina įsikibo į R. P. striukę, o R. P. palenkė šios merginos galvą žemyn. D. U. skyrė R. P. ir tą mažesniąją merginą, kad jos viena nuo kitos atsikabintų. Nematė, kad D. U. būtų sudavęs kokį nors smūgį. Abi sutiktos merginos buvo išgėrusios, bet ne tokios girtos, kad reikėtų prilaikyti. Matė ant žemės iškritusį kažkokį juodą daiktą, kurį pakėlė R. P. ir įsidėjo sau į kišenę. Po to, kartu su A. V., D. U. ir R. P. ėjo į prekybos centrą „Eifelis“. Minėtosios dvi merginos liko autobusų stotelėje. Einant Vytauto g., tačiau dar nepriėjus iki policijos komisariato, R. P. padavė jam mobilųjį telefoną ir liepė, kad jį parneštų į A. V. namus. Paėmęs telefoną iš R. P., grįžo į A. V. butą. Grįžus A. V. ir R. P., pastaroji pasiūlė eiti parduoti telefoną, nes pinigų neturėjo, o išgerti norėjo. A. V. namuose R. P. buvo atidariusi telefoną, kurį buvo davusi parnešti į A. V. butą. R. P. iš šio telefono išėmė SIM kortelę, ją perlaužė ir išmetė. Po to nuėjo prie parduotuvės Maxima, iš parduotuvės išėjo nepažįstamas vyriškis, kuris buvo nusipirkęs alkoholio. R. P. priėjo prie šio vyriškio ir jam pasiūlė pirkti mobilųjį telefoną.
Liudytojas A. V. teisme paliudijo, kad pas jį namuose su D. U., R. P. ir R. K. kartu gėrė alų. Baigus gerti, ėjo į prekybos centrą „Eifelis“ iš bankomato pasiimti pinigų. Išėjus iš namo, esančio Vytauto g. 94, visi kartu, takeliu ėjo link autobusų stotelės, esančios priešais Ukmergės ligoninę. Sutiko link jų ėjusias dvi merginas. Tarp R. P. ir tų merginų kilo ginčas dėl cigarečių. R. P. iš vienos merginos striukės kišenės ištraukė cigarečių pakelį. Juos visus pavaišino cigaretėmis. D. U. ir R. K. buvo šalia jo. Niekas nebuvo sužalotas, jokių muštynių nebuvo. Vieninteliai D. U. veiksmai buvo tie, kad jis tempė R. P. nuo tos merginos. Tada jis matė, kaip tos dvi merginos nuėjo, ėjo normaliai, negriuvinėjo. Po kokios minutės jis pastebėjo ant žemės gulintį telefoną. Nematė, kaip buvo pakeltas telefonas nuo žemės, tačiau matė, kaip R. P. padavė telefoną R. K., o pastarasis vėliau padavė jo žmonai pakrauti. R. P. sakė, kad tai jos telefonas. Nuėjus prie prekybos centro „Eifelis“, atvažiavo policija ir D. U. sulaikė. Po to jis kartu su R. P. grįžo į savo namus. R. P. pasiūlė parduoti mobilųjį telefoną, kad turėtų pinigų įsigyti alkoholiui. R. P. iš telefono išėmė SMS kortelę ir išmetė. R. P. norėjo parduoti šį telefoną. Kartu su R. K. ir R. P. nuėjo prie parduotuvės Maxima, esančios Anykščių g. R. P. sutiko du pažįstamus asmenis, kurie buvo nusipirkę alkoholio, su jais ir išvažiavo. Jie su R. K. R. P. nebelaukė. Už kiek buvo siūloma parduoti telefoną, jis negirdėjo.
Liudytojas G. K. teisme parodė, kad tą dieną Vytauto - Anykščių gatvių sankryžoje jis sutiko L. Z. ir L. M.. L. Z. veidas buvo kruvinas, o paklausus kas atsitiko, L. M. pasakė, kad D. U. iš galvos trenkė L. Z. į nosį. Jis iškvietė greitąją bei palydėjo iki ligoninės ir išvažiavo. L. Z. sakė, kad kai jai buvo trenkta į galvą, ji apsvaigo, jai iš kišenių dingo cigaretės ir telefonas. Geriau pažįsta L. Z., su D. U. neturi bendrų reikalų.
Liudytojas R. R. teisme paliudijo, kad 2016-01-10, apie 21.00-21.30 val., A. T. jį atvežė į parduotuvę Maximą, esančią Anykščių g. Parduotuvėje pirko alkoholio. Išėjus iš parduotuvės, priėjo du vyriškiai, kurie siūlė pirkti mobilųjį telefoną. Bekalbant su šiais vyriškiais, priėjo nepažįstama mergina, kaip vėliau sužinojo, tai R. P.. Kažkuris iš vyriškių pasiūlė pirkti telefoną, susitarė pirkti už 10 Eur, pasakė, kad važiuoja namo paimti pinigų. R. P. važiavo kartu. Jis grįžo prie parduotuvės Maxima ir už 10 Eur nusipirko mobilųjį telefoną, kam padavė pinigus, neatsimena. Vyriškio, kuris padavė telefoną, atpažinti negali, buvo tamsu. Kieno yra telefonas, jis neklausė. Po to kartu su R. P. nuvyko į pastarosios namus ir ten abudu kartu girtavo. Sekančią dieną atėjo R. P. su dviem merginom, vienai iš jų buvo sužalota nosis. R. P. pasakė, kad buvo užpultas žmogus ir paimtas telefonas, kurį jis įsigijo. Įsigytą mobilųjį telefoną jis grąžino.
Liudytojas A. T. teisme paliudijo, kad 2016 m. sausio mėnesį jo mama su dėde R. R. girtavo. Vėliau jis vežė dėdę R. R. namo, sustojo prie parduotuvės Maxima, esančios Anykščių g. R. R. pirko alkoholio. Prie parduotuvės priėję žmonės siūlė pirkti telefoną. Sakė, kad jiems reikia pinigų ir jie nori parduoti telefoną. Matė telefoną N. L., dėl kainos nesidomėjo, ekranas buvo su užsklanda, žmonės žinojo kodą. Tada jis dėdę pavežė iki namų, kartu važiavo ir iš kažkur atsiradusi moteris, ir vėl grįžo prie parduotuvės, dėdė padavė kažkuriam iš vaikinų pinigus. Po to, kai R. R. nusipirko mobilųjį telefoną, R. R. ir nepažįstamą moterį nuvežė į Maironio gatvę ir ten juos paliko.
Liudytojas T. B. teisme paliudijo, kad su L. M. gyvena kaip sugyventiniai. L. M. su L. Z. grįžo į namus iš ligoninės, abi buvo išgėrusios, sakė, kad slidu, jos griuvinėjo, L. M. keliai buvo sumušti, L. Z. nosis buvo užklijuota. Kažkuri iš merginų pasakė, kad R. P. paėmė telefoną ir cigaretes. Jis paskambino R. P., prašė grąžinti telefoną. R. P. jam atsakė, kad nereikėjo cigarečių prašyti. L. Z. jam sakė, jog nerašys pareiškimo, jei D. U. sumokės.
Liudytojas S. Š. teisme paliudijo, kad jam dirbant Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnu, pagal L. Z. aiškintas aplinkybes buvo pradėtas tyrimas dėl plėšimo. Buvo dvi moterys, įtaria, kad jos buvo pavartojusios alkoholio. Jos aiškino, kad autobusų stotelėje susitiko grupelę jaunuolių, paprašė cigarečių, tada buvo pavartotas smurtas, tuos užpuolikus ir jų draugę pažino. Šiuo atveju buvo pristatytas ir įtariamasis.
Liudytojas A. K. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad buvo gautas pranešimas, jog sumušta moteris. Vytauto gatvėje rado moteris. Viena sumušta moteris, jos paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad ją sumušė pažįstamas D. U.. Sakė, kad sumušė ir nurodė pasišalinimo kryptį. Užsiminė, kad po viso šito dar ir telefonas buvo paimtas. Nuvažiavus iki prekybos centro „Eifelis“, pamatė minėtą pilietį. Jie buvo trise, dar viena moteris ir vyriškis. Pristatė D. U. į policijos komisariatą. Bandyta kalbėtis su D. U., bet jis sakė, kad nieko nežino, nieko nepadarė, tik atstūmė moterį.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 144, t. 1). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. U. griežtai atsisakė tikrintis girtumą.
Liudytoja L. M., kurios parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-10, apie 17 val., paskambino draugė L. Z., jos paprašė cigarečių. L. Z. pažadėjo ateiti į jos namus. Eidama Vytauto g., link miesto centro, autobusų sustojimo vietoje, esančioje priešais Ukmergės ligoninę, sutiko L. Z., kuri buvo išgėrusi. Tuo metu takeliu, nuo Vytauto g. namo Nr. 94 pusės atėjo D. U., R. P. ir dar du nepažįstami vyriškiai. L. Z. jų visų, bendrai, paprašė cigaretės. Matė kaip R. P. iš L. Z. kairės striukės kišenės ištraukė cigarečių pakelį ir pasakė „Suka, tu pati turi cigarečių, o pas mus prašai“. L. Z. tiesdama savo ranką bandė iš R. P. rankų pastverti savo cigarečių pakelį, tačiau R. P. traukėsi tolyn, o tuo metu D. U. su savo galva sudavė L. Z. į galvą. Dėl to, kad D. U. savo galva sudavė L. Z. į galvą, girdėjo trekštelėjimo garsą. Būdama už L. Z. nugaros, ją traukė atgal, tuo metu D. U. bandė įspirti L. Z., tačiau dėl to, kad ją patraukė, D. U. nepataikė įspirti L. Z.. L. Z. patraukė per du žingsnius, L. Z. iš nosies bėgo kraujas ir ji suklupusi klūpėjo. Tuo metu D. U., R. P. bei tie du nepažįstami vyriškiai nuėjo Vytauto gatve., link policijos komisariato. L. Z. dėl suduoto smūgio darėsi silpna, ji sunkiai ėjo. Vytauto – Anykščių g. sankryžoje sutiko pažįstamą, iš kurio mobiliojo telefono paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Sankryžoje belaukiant atvažiuojant greitosios medicinos pagalbos, atvažiavo policijos automobilis, policininkams papasakojo kas įvyko. Po to, L. Z. nuvedė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Kada ir kas paėmė mobilųjį telefoną iš L. Z., ji nematė, tačiau mano, kad tai galėjo padaryti R. P., kuomet iš L. Z. kišenės ištraukė cigarečių pakelį. Vėliau draugas T. B. paskambino R. P., kuri pasakė, kad dėl to, jog iš jų buvo prašoma cigarečių, o už tai, kad jiems jų nedavė, atėmė mobilųjį telefoną ir cigaretes (b.l. 25-28, t. 1).
Parodymų patikrinimo vietoje metu L. M. patvirtindama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo pagrobtas L. Z. priklausantis turtas bei sulaužyta L. Z. nosis (b.l. 29-32, t. 1).
Iš liudytojos L. M. akistatų su kaltinamaisiais R. P. ir D. U. protokolų matyti, kad akistatų metu L. M. nurodė, kad D. U. paslydęs, netyčia trenkė su galva L. Z. į nosį (b.l. 63, 74, 75, t. 1).
Teisme liudytoja L. M., pakeisdama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad paties L. Z. sužalojimo fakto, kad D. U. trenktų L. Z. su galva, ji nematė, L. Z. paprašė, kad jos naudai duotų parodymus, nes nori iš D. U. pasipelnyti. Kai R. P. laikė iš L. Z. paimtas cigaretes, L. Z. norėjo jas atimti, ji atitraukė L. Z., kuri griebėsi D. U. už striukės. D. U. rankos visą laiką buvo kišenėse ir iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų. Paties smūgio nematė, buvo išgėrusi. Nežino, kuriuo metu L. Z. susižalojo nosį. L. Z. buvo išgėrusi, slidu, griuvinėjo eidama gatve, griuvo tris kartus, gatvėje trenkėsi galvą, krito ant sniego, atsikėlusi pradėjo valytis kraują. Kai L. Z. pamatė, kad iš nosies bėga kraujas, paprašė sakyti, jog sumušė D. U.. Jos apsitarė aplinkybes, kol dar nebuvo sutikusios G. K.. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo pakeisti parodymus, tačiau ant jos rėkė tyrėjas. Šių jos parodymų niekas neįtakojo. D. U. pažįsta iš matymo, R. P. taip pat yra mačiusi kelis kartus.
Liudytojas A. R. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad atliko L. M. apklausą. Ką L. M. aiškino, tą jis užrašė. Melas, kad liudytojai buvo daromas spaudimas. Niekada nėra daręs spaudimo, ar rėkęs, nebuvo taip ir šį kartą. Pagrindinis dalykas, kurį nurodė buvo tai, kad galva buvo trenkta į nosį. D. U. prašė jos pakeisti parodymus, apie tai buvo kalba. Iš kur šį dalyką žino, nepamena, ar nukentėjusioji apie tai sakė, ar pati L. M., dabar neprisimena. Dėl pačių pirmųjų parodymų L. M. kalbėjo užtikrintai, vėliau jau jautėsi, kad mėtosi. Buvo apklausta ir L. Z.. Neprisimena, ar buvo L. Z. nurodyta, kad kai ko neatsimena dėl girtumo, ji parodymus sugebėjo duoti.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelėje užfiksuota, kad 2016-01-10, 18 val. 14 min., pranešėja nurodė, jog jos draugei trenkė nežinomi vyrai ir pasišalino, greitąją medicinos pagalbą informavo ir laukia sankryžoje. Įvykio vieta – Vytauto g. 90, Ukmergės m. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sulaikytas D. U. (b.l. 4-6, t. 3).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius teismą informavo, kad 2016-01-10, 18 val. 11 min., informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykių adresu Vytauto g. 90, Ukmergėje, bei pateikė skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją (b.l. 7, 8, t. 3).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktame garso įraše girdima, kaip paskambinusi moteris prašo iškviesti adresu Ukmergės m., Vytauto g. 90, greitąją medicinos pagalbą. Moteris nurodo, kad yra sužalota mergaitė, 35 metų, vardu Laura, kurią sumušė, iš galvos trenkė į nosį, nosį sulaužė, nosis kraujuoja. Ruošiasi rašyti pareiškimą policijai, kadangi atėmė ir telefoną.
Liudytoja L. M., teisme išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, patvirtino, jog ji yra pranešėja ir garso įraše girdimas jos balsas (b.l. 103, t. 3).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. Z. savanoriškai pateikė mobilųjį telefoną N. L. 520, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad telefonas yra juodos spalvos, telefono IMEI: 35424906313498, telefone nėra SIM kortelės bei atminties kortelės. Telefonas buvo nufotografuotas ir po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas L. Z. (b.l. 85-88, t.1).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su nukentėjusiosios L. Z. medicininiais dokumentais bei įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad L. Z. buvo padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio būdu ir metu – 2016-01-10. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (b.l. 98, 99, t. 1).
Ekspertas Rimantas Laurinavičius teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad labai tikėtinas sužalojimo būdas, kokį nurodo nukentėjusioji, tai yra smūgiavimas galva. Jei nukentėjusioji griūtų pati, tikėtina, kad būtų sužalotos lūpos, smakras, ko nebuvo konstatuota L. Z.. Toks sužalojimas, koks buvo nustatytas L. Z., gali būti padarytas trenkiantis į briauną, bordiūrą, atsikišusį kampą ar daiktą, o ant lygaus paviršiaus toks sužalojimas nelabai gali būti padarytas. Pagal nustatytą sužalojimą nosis turi kontaktuoti su atsikišusiu daiktu, kuris apimtu tik nosies nugarėlę, o nekontaktuotų su kakta, lūpomis, smakru. Sunkiai įsivaizduoja, kaip galima taip pačiam trenktis. Kraujas pasirodo iš karto po traumavimo.
Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2016-01-10, 21:17 val. L. Z. nustatytas 1.37 promilės girtumas (b.l. 101, t. 1).
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Prokuroras, byloje pareikšdamas R. P. kaltinimą, kaltinamajame akte nurodė, kad R. P. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent: būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. sausio 10 d., apie 18 val., Ukmergės m., Vytauto g., autobusų stotelėje, esančioje ties namu Nr. 94, iš L. Z. striukės kišenės slapta pagrobė svetimą, t. y. L. Z. priklausantį turtą – vieną pakelį cigarečių „Fest“, 2 Eur vertės ir mobilųjį telefoną „N. L. 250“, su SIM kortele „Tele-2 PILDYK“ ir 4 GB atminties kortele, bendrai 115 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai L. Z. padarydama 117 Eur turtinę žalą.
Byloje yra įrodyta, kad 2016 m. sausio 10 d., apie 18⁰⁰ val., autobusų sustojimo stotelėje, esančioje ties daugiabučiu gyvenamuoju namu, adresu Vytauto g. 94, Ukmergės m., nukentėjusioji L. Z., ėjusi su L. M., susitiko einančius kaltinamuosius R. P., D. U. bei kartu su kaltinamaisiais ėjusius asmenis R. K. ir A. V.. Tarp susitikusių kompanijų kilo žodinis konfliktas dėl cigarečių, kurio metu kaltinamoji R. P. iš nukentėjusiosios L. Z. striukės kišenės ištraukė vieną pakelį cigarečių „Fest“. Šiuos faktus patvirtina nukentėjusiosios L. Z., kaltinamosios R. P., iš dalies kaltinamojo D. U., liudytojų L. M., R. K. bei A. V. sutampantys parodymai bei kiti byloje užfiksuoti duomenys. Dėl paminėtų faktų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ginčų nekilo.
Kaltinamoji R. P. teisme neneigė iš nukentėjusiosios kišenės ištraukusi cigarečių pakelį, tačiau nurodo, jog cigaretes ištraukė norėdama tik parodyti, kad nukentėjusioji, prašydama iš jų kompanijos cigarečių, pati jų turi, be to, cigaretes nukentėjusiajai iš karto grąžino. Tuo tarpu iš nukentėjusiosios L. Z., liudytojų L. M., R. K. ir A. V. parodymų matyti, kad iš nukentėjusiosios striukės kišenės ištrauktos cigaretės nukentėjusiajai grąžintos nebuvo. Nukentėjusioji nuo pat pradžių, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino šias aplinkybes, kurias tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir liudytoja L. M.. Be to, liudytojai R. K. ir A. V. patvirtino, kad R. P., iš nukentėjusiosios atimtas cigaretes po vieną davė jiems bei D. U., be to, ir ji pati užsirūkė. Tokiais savo veiksmais R. P. pagrobė nukentėjusios cigarečių pakelį ir juo pradėjo disponuoti kaip savu.
Kaip nurodo pati nukentėjusioji, cigaretės „Fest“, pagrobtos iš jos kišenės, buvo kontrabandinės, pakelį cigarečių ji buvo įsigijusi už 1,50 Eur. Kaltinamosios R. P. gynėja teisme nurodė, kad šios cigaretės apskritai negali būti vagystės dalyku. Teismas su tokia gynėjos pozicija nesutinka.
Lietuvos A. T. išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007-05-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-232/2007 pateikdama Lietuvos A. T. Senato nutarimo Nr. 52, 4 punkto išaiškinimą, yra nurodžiusi, kad įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnį, būtų aiškinamasi, kas yra tikrieji grobiamo turto savininkai, pagrobto (ar grobiamo) turto kilmė, įsigijimo būdas ir pan. Tai nėra vagystės sudėties požymiai. Vagystės esmė – neteisėtas svetimo turto užvaldymas. Tai, kad pagrobiamas neteisėtai įgytas turtas – daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota,– baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal BK nepašalina. Pagrobimas daiktų, išimtų iš apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, jei šių daiktų baudžiamoji teisinė apsauga nenustatyta kitais specialiais BK straipsniais, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad R. P. viešoje vietoje, atvirai, tai yra matant tiek nukentėjusiajai, tiek įvykio vietoje buvusiems liudytojams, o ne slaptai, kaip nurodyta kaltinime, iš nukentėjusiosios drabužio, tai yra striukės kišenės, ištraukė pakelį cigarečių „Fest“, jas laikė savo rankose bei dalino įvykio vietoje esantiems asmenims, tokiu būdu viešoje vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužio, kas atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusioji L. Z. nuo pat pradžių taip pat teigė, kad iš karto po konflikto su kaltinamaisiais, ji pasigedo ir telefono N. L. 250 su SIM ir atminties kortelėmis. Kaltinimas dėl šio telefono kišenvagystės pareikštas kaltinamajai R. P..
Nukentėjusioji L. Z. nurodė nemačiusi ir nežinanti, kokiomis aplinkybėmis iš jos striukės kišenės dingo telefonas. Kad R. P. paimdama iš nukentėjusiosios striukės kišenės cigaretes, kartu paėmė ir jos telefoną, nematė nei vienas byloje apklaustas asmuo. Tuo tarpu liudytojas R. K. paliudijo, kad įvykio vietoje matė ant žemės iškritusį juodą daiktą, kurį pakėlė būtent R. P. ir įsidėjo sau į kišenę, o po įvykio jiems einant į prekybos centrą „Eifelis“, R. P. jam padavė mobilųjį telefoną ir liepė jį parnešti į A. V. namus. Liudytojas A. V. patvirtino, kad R. P. padavė telefoną R. K.. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų tarpusavyje sutampančiais parodymais. Nors R. P. neigia paėmusi nukentėjusios telefoną, tačiau šiuos jos parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Pati R. P. teisme patvirtino supratusi, jog šis telefonas yra kažkurios iš sutiktų merginų, tačiau tiksliai kokiomis aplinkybėmis jis atsirado pas ją, nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad akistatos su D. U. metu (b.l. 59, 60, t. 1), R. P. nurodė, kad telefoną turėjo D. U., kuris neva perdavė jį R. K. ir A. V., tačiau D. U. šią aplinkybę neigė, priešingai nurodė ir R. K. su A. V., todėl ši R. P. iškelta versija nepasitvirtino.
Kaip matyti iš tolimesnių R. P. veiksmų, ji telefono iš karto negrąžino, perdavė kitam su ja kartu buvusiam asmeniui, pati iš telefono išėmė ir išmetė SMS kortelę. A. V. paliudijo, kad R. P. minėjo, jog tai jos telefonas. Tiek R. K., tiek A. V. paliudijo, kad telefoną parduoti pasiūlė būtent R. P.. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. kartu su kitais asmenimis dalyvavo ji parduodant. Vėliau pati šį telefoną iš asmens, kuriam telefonas buvo parduotas, tai yra R. R., atsiėmė ir grąžino nukentėjusiajai, ką patvirtina nukentėjusiosios L. Z., liudytoju apklausto R. R. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas daro išvadą, jog byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad telefoną R. P. pagrobė ne slapta iš nukentėjusiosios kišenės, bet pakėlusi jį nuo žemės ir matant kitam asmeniui, todėl laikytina, kad ji atvirai pagrobė svetimą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas tikslina R. P. veikos kvalifikaciją iš kišenvagystės į atvirąją vagystę, atitinkamai tikslinant veikos padarymo aplinkybes, kas jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nekeičia.
Kaip matyti iš liudytojo T. B. parodymų, jis skambino kaltinamajai R. P., prašydamas grąžinti nukentėjusiosios telefoną, tačiau R. P. jam paaiškino, kad telefoną paėmė dėl kilusio konflikto dėl cigarečių. Teismo vertinimu, tiek atviras cigarečių pagrobimas iš nukentėjusiosios kišenės, tiek vėliau jos iškritusio telefono pagrobimas nuo žemės yra laikytinas vieningu kaltinamosios sumanymu grobti neapibrėžtos vertės turtą ir šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. P. nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Byloje objektyvių duomenų apie R. P. girtumą nėra, todėl šią aplinkybę teismas vertina kaltinamosios naudai ir iš kaltinimo ją šalina.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, jog R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nusikaltimas yra baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Nukentėjusioji teisme parodė, kad po to, kai iš jos R. P. pagrobė cigarečių pakelį, ji pakėlusi ranką, norėjo atimti iš R. P. cigaretes, tačiau tuo metu kitas kaltinamasis D. U. jai savo galva trenkė į nosį, ją sulaužydamas. Nors pats kaltinamasis D. U. nurodo, kad jis nukentėjusiąją tik nuo savęs atstūmė ir galva jai į nosį nesmūgiavo, šie kaltinamojo parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, be to jie paneigti byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir kartu su nukentėjusiąja įvykio vietoje buvusi liudytoja L. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, L. M. nurodė, kad matė kaip L. Z. tiesdama savo ranką bandė iš R. P. rankų paimti savo cigarečių pakelį, kai D. U. galva sudavė L. Z. į galvą, po ko ji nukentėjusiąją atitraukė, L. Z. suklupo, jai iš nosies bėgo kraujas. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų su R. P. bei D. U. metu, L. M. nurodė, kad D. U. paslydęs, netyčia trenkė su galva L. Z. į nosį. Ir nors L. M. teisme visiškai pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad nematė kaip D. U. sužalojo L. Z., o parodymus prieš D. U. davė paprašyta nukentėjusiosios ir su ja susitarusios, teismas neturi pagrindo tikėti pakeistais liudytojos parodymais.
Nukentėjusiosios L. Z. aiškinamas aplinkybes bei pirminius liudytojos L. M. parodymus patvirtina Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelėje užfiksuota informacija, jog 2016-01-10, 18 val. 14 min., pranešėja nurodė, jog jos draugei trenkė nežinomi vyrai (b.l. 4-6, t. 3). Liudytoja L. M. teisme patvirtino, jog tai ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (b.l. 103, t. 3). Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktame garso įraše girdima, kaip paskambinusi L. M., prašo iškviesti adresu Ukmergės m., Vytauto g. 90, greitąją medicinos pagalbą, nurodydama, kad sužalota 35 metų moteris vardu Laura, kuriai sulaužyta nosis bei nurodė sužalojimo būdą - iš galvos trenkė į nosį. Be to, po įvykio sutiktam G. K. L. M. taip pat sakė, kad L. Z. iš galvos į nosį trenkė būtent D. U..
Liudytojas policijos pareigūnas A. R. patvirtino, kad L. M., duodama pirminius parodymus, kalbėjo užtikrintai, aiškiai, tik vėliau pradėjo mėtytis, be to, byloje buvo tokia kalba, kad D. U. prašė L. M. pakeisti parodymus.
Taigi tikėti pakeistais L. M. paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes juos liudytoja pakeitė galimai įtakota kaltinamojo, be to, pirmieji paaiškinimai duoti iš karto po įvykio, skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą bei atvykus policijos pareigūnams, dėl ko jie yra objektyviausi, be to jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu versija, kad nukentėjusioji nori pasipelnyti nepasitvirtino, teisme ji ieškinio, pareikšto kaltinamajam D. U. dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė.
Pati nukentėjusioji įvykio dieną kreipėsi į policiją (b.l. 1-5, t. 1), nurodydama, kad jai galva į nosį trenkė D. U.. Šių parodymų ji nuosekliai laikėsi viso proceso metu.
R. P. apklausiama kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nurodžiusi, jog po to, kai D. U. pasilenkė link L. Z., ji matė kaip L. Z. prisidėjo rankas prie veido, pamanė, kai L. Z. prakirto D. U. galvą (b.l. 6, t. 2).
Liudytojas R. K. bei A. V. taip pat nurodo, kad D. U. bandė išskirti konfliktuojančias L. Z. ir R. P.. Be to, kaip patys nurodo, jie stovėjo toliau, todėl atsižvelgiant į greitą įvykių seka, šie liudytojai galėjo nepamatyti visų aplinkybių.
Pareigūno A. K. įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, rado stovinčias dvi moteris, iš kurių vienai matėsi yra sumušta nosis bei bėgo kraujas, paaiškino, kad jai trenkė D. U. (b.l. 144, t. 1). Šis pareigūnas, apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino šias aplinkybes.
Byloje pateikta specialisto išvada (b.l. 98, 99, t. 1), bei teismo medicinos eksperto Rimanto Laurinavičiaus paaiškinimai teisme patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajai L. Z. galėjo būti padaryti aptariamo įvykio būdu ir metu. Ekspertas teisme patvirtino, kad jis sunkiai įsivaizduoja, jog tokį sužalojimą asmuo galėtų pasidaryti pats griūdamas. Todėl kaltinamojo samprotavimai, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti jai pačiai griūnant, net ir įvertinus tą aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, nepagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis. Nukentėjusioji L. Z. proceso metu neneigė, jog tą dieną buvo išgėrusi, tačiau kaip pati nurodė, jautėsi normaliai, liudytojas R. K. teisme patvirtino, kad nukentėjusioji nebuvo tokia girta, kad ją reikėtų prilaikyti, be to, į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui A. K. sugebėjo nurodyti įvykio aplinkybes.
Tuo tarpu įvykio aplinkybės ir įrodymų visuma patvirtina, kad būtent D. U. galva tyčia sudavė nukentėjusiajai L. Z. į nosį, padarydamas muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimą, kas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. U. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje objektyvių duomenų apie D. U. girtumą nėra, todėl šią aplinkybę teismas vertina kaltinamojo naudai ir iš kaltinimo ją šalina.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, jog D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nusikaltimas yra baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 40,42 Eur.(keturiasdešimties eurų ir 42 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios gydymui, atlyginti(b.l. 103-106, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi nukentėjusiajai L. Z. suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o tarp vieno iš kaltinamųjų D. U. atliktų veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių(padaryto kūno sužalojimo), yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. U. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiosios L. Z. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi ir nukentėjusioji L. Z., prašydama iš kaltinamosios R. P. jos naudai priteisti 7,- Eur. (septynių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o iš kito kaltinamojo D. U.-1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti(b.l. 20, t. 1).
Bylos nagrinėjimo teisme metu per baigiamąsias kalbas nukentėjusioji L. Z., nurodydama, kad ji abiems kaltinamiesiems už kiekvieno iš jų padarytus nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu atleidžia, pareiškė, kad ji byloje savo buvusio pareikšto civilinio ieškinio atsisako ir jai nusikaltimu padarytos žalos iš abiejų kaltinamųjų nebereikalauja. Kadangi nukentėjusioji, atsisakydama turtinių reikalavimų, laisvai ir savanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiosios L. Z. pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).
Dėl bausmių skyrimo
Spręsdamas kaltinamųjų R. P. ir D. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo D. U. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų, o kitos kaltinamosios R. P.-prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3-4d.d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų vienam iš kaltinamųjų R. P. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad ši kaltinamoji nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvusi teista dvidešimt du kartus ir, turėdama neišnykusius teistumus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, iš to jokių pozityvių išvadų nedarė, nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal ankstesnįjį 2016m. sausio 04d. Vilniaus m. apyl. teismo nuosprendį padarydama naują nusikaltimą(b.l. 156-184, t. 1, b.l. 56-72, t. 2, b.l. 66-89, t. 3). Visa tai rodo kaltinamosios R. P. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jai nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamosios R. P. atžvilgiu yra laikytina tai, kad ji nusikaltimą padarė, turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t.y. būdama recidyviste. Lengvinančių aplinkybių kaltinamosios R. P. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamoji R. P. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuri šiuo metu jau realiai atlieka jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį 2016m. rugpjūčio 11d. Anykščių raj. apyl. teismo nuosprendį(b.l. 66-72, 159-161, t. 2), teismas, atsižvelgdamas į nebe pirmą kartą nusikalstančios ir administracine tvarka baustos kaltinamosios R. P. asmenybę ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad ši kaltinamoji gali būti pataisyta ir perauklėta, tik izoliavus ją nuo visuomenės, nes kaltinamosios R. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajai R. P., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajai R. P. paskirtina laisvės atėmimo bausmė nėra bendrintina su 2016m. rugpjūčio 11d. Anykščių raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine laisvės atėmimo bausme, nes tai būtų ir dvigubas bausmių bendrinimas kaltinamosios R. P. atžvilgiu, kadangi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 63 str. 9d. pagrindu jau buvo subendrinta su 2017m. vasario 13d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme išnagrinėtoje grupinėje baudžiamojoje byloje, tačiau šis kaltinamosios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjęs(b.l. 65-89, t. 3). Įsiteisėjus 2017m. vasario 13d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui, minėtu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė su paskirtina bausme šioje baudžiamojoje byloje bus bendrintina LR BPK 347 str. nustatyta tvarka.
Nebe pirmą kartą nusikalsta ir kitas kaltinamasis D. U., kuris praeityje yra buvęs teistas penkis kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą žmogaus sveikatai, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2012m. gegužės 15d. būdamas lygtinai paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo(b.l. 114-125, t. 1). Visa tai rodo ir kaltinamojo D. U. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės ir šiam kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kito kaltinamojo D. U. atžvilgiu irgi yra laikytina tai, kad šis nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių ir kito kaltinamojo D. U. atžvilgiu byloje taip pat nėra.
Kadangi kaltinamasis D. U. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris padarė vėl naują nusikaltimą žmogaus sveikatai, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo D. U., ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka(b.l. 126-129, t. 1), asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad ir šiam kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką yra paskirtina tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas(LR BK 50 str.). Visgi, kadangi nukentėjusioji jai nusikaltimu padarytos tiesioginės žalos atlyginimo nereikalauja, o kaltinamasis D. U. šiuo metu oficialiai dirba, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, t.y. narkotinės abstinencijos(b.l. 96-99, 112-115, t. 3), atsižvelgiant ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, bet ir į pačios teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios L. Z. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų abiejų kaltinamųjų atžvilgiu taikymo, pasak kurios, ji abiems kaltinamiesiems už kiekvieno iš jų padarytus nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu atleidžia, bei įvertinus tai, kad anksčiau teistiems ir teistumą turintiems asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, laikytina, kad kaltinamasis D. U. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiam kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam D. U. tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įpareigojimus, tame tarpe ir baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
Vieno iš kaltinamųjų D. U. interesus baudžiamojoje byloje gynėjas atstovavo pagal susitarimą LR BPK 50 str. 2d. pagrindu, o kitos kaltinamosios R. P. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 2, 4 ir 7p.p. pagrindu(b.l. 3-4, t. 2, b.l. 50, 52, 54, t. 3).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2017m. balandžio 10d., buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajai R. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 404,95 Eur.(keturių šimtų keturių eurų ir 95 eur/ct.) sumą(b.l. 109, t. 3). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. P. šiuo metu jau realiai atlieka jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2016m. rugpjūčio 11d. Anykščių raj. apyl. teismo nuosprendį, kuri kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka yra laikoma suimta jau nuo 2016m. gegužės 10d., būdamas laisvėje, iki jos sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir registravosi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, o šiai kaltinamajai, kaip suimtam asmeniui, turinčiam ir psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negali pasinaudoti savo teise į gynybą, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą, juolab, kad baudžiamojoje byloje tarp kaltinamųjų buvo ir gynybos interesų prieštaravimų(LR BPK 51 str. 1d. 2, 4 ir 7p.p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamosios R. P. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarosios nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamosios R. P. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams ir dvidešimt keturioms dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017m. liepos 17d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, tačiau į bausmės laiką įskaičiavus laikotarpį nuo 2016m. lapkričio 23d. iki 2017m. liepos 17d. imtinai, t.y. kardomojo kalinimo(suėmimo) laiką, kada kaltinamoji R. P. buvo laikoma suimta kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, laikyti, kad kaltinamoji R. P. jau yra atlikusi jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-517/2017m.
Kaltinamajai R. P. šioje baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti.
D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam D. U. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti darbą UAB „ Santechnikos verslas “, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; c) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu ar mokymusi pagal darbo biržos siuntimą arba kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; d) įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti juridiniam asmeniui-Vilniaus teritorinei ligonių kasai, atstovaujančiai valstybės interesus, 40,42 Eur.(keturiasdešimties eurų ir 42 eur/ct.) sumą valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios gydymui, atlyginti ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. sausio 10d., 18³¹ val., iki 2016m. sausio 12d., 17³⁵ val., imtinai, t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis D. U. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vieną laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam D. U. baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį dėl pil. L. Z. suteiktų gydymo paslaugų atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo D. U. 40,42 Eur.(keturiasdešimties eurų ir 42 eur/ct.) sumą turėtoms nukentėjusiosios L. Z. gydymo išlaidoms atlyginti.
Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios L. Z. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant vienos iš kaltinamųjų R. P. interesus baudžiamojoje byloje, priteisimo netenkinti.
Daiktinį įrodymą-mobilaus ryšio telefoną „ N. L. 250 “ be SIM ir atminties kortelių, IMEI Nr. 354249063134980, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai L. Z..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o vienai iš kaltinamųjų R. P.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.