Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. P. (A. P.) kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199(2) straipsnio 1 dalis) ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimų, neįrodyta, kad asmuo disponavo draudžiamais daiktais.

Kasatoriaus manymu, galėjo būti padarytas esminis BPK 166 straipsnio pažeidimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prokuratūra nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių poreikį ir būtinumą pradėti nuteistojo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą (nepateikta tarnybiniame pranešime dėl tyrimo pradžios išdėstyta informacija). A. P. atžvilgiu negalėjo būti taikoma kriminalinė žvalgyba siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, nurodytą BK 202 straipsnyje, nes to nenumatė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnis. Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria leista atlikti kratą, neišdėstyti motyvai, o kratos pagrindas – 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas, nepatvirtintais kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Ši procesinė prievartos priemonė taikyta neproporcingai, kratos metu duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės neparemtos konkrečių duomenų analize, teismas negalėjo pasiremti išimtinai policijos pareigūnų E. N., R. L., A. L., J. Š. prieštaringais parodymais, kratos metu A. P. paaiškinimais, gautais pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Be to, paskirta 15 000 Eur bauda yra neproporcinga, neatitinka suformuotos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo turinio, jame nesutinkama su įrodymų (nuteistojo, policijos pareigūnų, liudytojų O. L. Ž., V. P., E. Z. parodymų, kratos protokolo) vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde pakartojamos gynybinės versijos, t. y. kad A. P. per tam tikrą laikotarpį teisėtai įvežė 12 626 vnt. pakelių cigarečių, jo tėvas galimai tas cigaretes laikė garaže, kratos metu rastomis prekėmis galimai disponavo K. Z.), kurios buvo keliamos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodytos nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentą dėl galimai teisėto nuteistajam inkriminuotų cigarečių pakelių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pažymėdamas, kad tokios aplinkybės neįeina į bylos nagrinėjimo ribas. Dėl tokių skundo teiginių pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant bei nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorius taip pat nesutinka su teismų išvadomis dėl inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atitikimo BK 199(2) straipsnio 1 dalies nuostatas, dėsto subjektyvią nuomonę, kad tik įrodžius neteisėtą akcizinių prekių įgijimą galima kalbėti apie neteisėtą disponavimą šiomis prekėmis. Šiuo klausimu pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 13 punkte, nurodant, kad A. P. inkriminuota ir jis nuteistas būtent už neteisėtą cigarečių laikymą, o ne jų įgijimą ir gabenimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nuteistojo padarytą veiką.

Kasaciniame skunde nurodomi ir BPK pažeidimai, galimai padaryti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų (iš esmės analogiškų kasacinio skundo argumentams), susijusių su ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padarytais BPK pažeidimais: dėl įrodymų vertinimo (nutarties 9–11 punktai); kaltinimo neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nuteistajam inkriminuotų taisyklių redakcijos (nutarties 12 punktas), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56778-18 pradėjimo, kratos teisėtumo (nutarties 14 punktai). Be kita ko, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas gynybos prašymą, įpareigojo Utenos VPK pateikti teismui nustatyta tvarka išslaptintą tarnybinį pranešimą bei duomenis, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir gavo dokumentus: raštą iš Utenos VPK, posėdžio protokolą, komisijos raštą dėl išslaptinimo, tarnybinio pranešimo išrašą. Teismas, pasiremdamas teismų praktika, šiuo aspektu pažymėjo, kad informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos metu, buvo panaudota tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu. Taigi kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo, kadangi nenurodo, kokių būtent esminių apeliacinio skundo argumentų teismas neišnagrinėjo ir taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą. Iš kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo įžvelgti galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos bausmės (baudos) dydžiu. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vertinimas jos griežtumo ar švelnumo aspektais nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Dėl analogiško nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumento pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 16-19 punktuose. Kasaciniame skunde teisinių argumentų dėl BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, netinkamo taikymo nepateikta.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Alternatyvus kasatoriaus prašymas – panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų – kasacinės instancijos teismas priima tik nutartis, o ne nuosprendžius, bei turi įgaliojimus nutraukti baudžiamąją bylą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.