- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- N2-2945-730/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01238-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovei adv. Liucijai Bagačiovienei, atsakovui R. M., atsakovo atstovui adv. Vytautui Mačiulskiui, institucijos teikiančios išvadą atstovei Eglei Gudonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M., savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo 1994-07-24 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašas Nr. 565), dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę, nepilnametės dukters T. M., gimusios 1999-11-11, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; priteisti ieškovei automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1500,00 Lt; priteisti atsakovui automobilius „Volvo 245“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei iš atsakovo visas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Reikalavimo pagrindu ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad dėl atsakovo kaltės šeimoje kildavo nesutarimai, dėl kurių nuo 2004 m. pradžios ieškovė su atsakovu nebeveda bendro gyvenimo, ieškovė su dukra išsikėlė gyventi pas ieškovės motiną. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepageidauja šiuos santykius atkurti. Šalys turi nepilnametę dukrą, kuri išreiškė norą gyventi su ieškove. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, nes atsakovo teikiamo 100,00 Lt išlaikymo nepakanka. Atsakovas yra darbingas, dali užsidirbti lėšų dukters išlaikymui, yra pajėgus dukters išlaikymui skirti po 300,00 Lt kas mėnesį. Ieškovė laiko, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto laikytini bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe nepaisant jų įsigijimo datos, todėl teismas turi šį turtą padalyti. Šalys bendrų kreditorių neturi, kiekvienas iš sutuoktinių gali išlaikyti save, todėl nėra pagrindo reikalauti išlaikymo vienas iš kito (b.l. 32-35).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškiniu sutinka su dalies. Atsakovas sutiko nutraukti santuoką, nustatyti, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra su motina. Nesutikimo motyvų su ieškiniu esmė – sutuoktinės elgesys šeimoje prisidėjo prie šeiminių santykių nutrūkimo, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo materialinė padėtis yra labai sunki, todėl jis sutinka teikti 100,00 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Nesutinka jo iki santuokos įgytą keleivinį automobilį „Volvo 245“ laikyti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis automobilis yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Automobilis „Volvo 245“ yra senas , nebevažiuojantis, jo kaip metalo laužo vertė 200,00 Lt. Kitą automobilį „Renault Megane Scenic“ atsakovas vertina 1000,00 Lt, jam turi būti kompensuota už ieškovei didesnę tenkančią turto dalį 250,00 Lt (b.l. 62-63).
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvo sunku prisitaikyti prie ūmaus atsakovo būdo, atsakovo elgesys buvo neprognozuojamas, atsakovas naudodavo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, todėl ieškovė su dukra išsikėlė pas ieškovės motiną. Anksčiau šalys buvo susitarę, kad atsakovas teiks dukrai 200,00 Lt dydžio išlaikymą, tačiau vėliau atsakovas nusprendė mokėti mažesnį 100,00 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovo pozicija pasikeitė, kai buvo parduotas ieškovės motinai priklausantis namas, į kurio statybą šalys investavo pinigus. Atsakovas pareikalavo pusės už namo gautos kainos, ieškovės motina atsakovui sumokėjo tik dalį sumos, todėl atsakovas nusprendė mokėti mažesnio dydžio išlaikymą. Vidutinės jos mėnesio pajamos yra 800,00 Lt, tai yra 700,00 Lt darbo užmokestis ir 100,00 Lt atsakovo teikiamas išlaikymas, kurį atsakovas perduoda per nepilnametę dukrą, taip pat materialinę paramą teikia ieškovės motina. Vaiko maitinimui per mėnesį skiria – 300,00 Lt, rūbams – 100,00 Lt, laisvalaikiui – 150,00 Lt, vaistams, vitaminams – 50,00 Lt, būreliams – 80,00 Lt, viso 730,00 Lt, tačiau dar patiriamos išlaidos buto išlaikymui – 250,00 - 500,00 Lt. Dėl transporto priemonių vertės ginčo nėra.
Teismo posėdyje atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, tai yra dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, dėl santuokos nutraukimo, išskyrus, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, dėl automobilių padalijimo, tačiau jam priteisiant kompensaciją (b.l. 90). Atsakovas, jo atstovas paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, yra darbo biržos įskaitoje, tačiau nedirba, nes jam nesiūlo jo išsilavinimą, tai yra energetiko atitinkantį darbą, kitokio darbo jis nedirbs. Atsakovas yra dirbęs apsaugos darbuotoju, tačiau dabar dėl amžiaus šio darbo nebegali dirbti. Šiuo metu atsakovas negauna bedarbio pašalpos, pajamas gauna iš savo motinos, mama jam duoda 500,00 Lt iš savo pensijos, taip pat papildomai užsidirba uogaudamas, grybaudamas, augindamas daržoves, nuosavybės teise turi sodo namelį. Turi sveikatos problemų, dėl amžiaus skauda sąnarius. Teikia 100,00 Lt dydžio išlaikymą, papildomai yra atvežęs dukrai 10 porų batų, už gerą mokymąsi nupirkęs telefoną, kurio kaina 300,00 Lt. Pašalpos iš darbo biržos negauna, į darbo biržą kreipėsi ne dėl pinigų, o dėl to, kad nereiktų mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Ginčo dėl transporto priemonių vertės nėra. Kreditorių neturi.
Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė pateikė išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiko tvarkos, tačiau atsakovas turėtų atsiklausti ieškovės prieš pasiimdamas nepilnametę pas save pabendrauti. Pagal vaiko poreikius, išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 350,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Šalys susituokė 1999-07-24 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 565. Šalys nuo 2004 metų faktiškai kartu negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio neveda. Santuokos metu šalys susilaukė nepilnametės dukters T. M., gimusios 1999-11-11.
Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – keleivinius automobilius „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Iki santuokos atsakovo vardu yra įregistruotas keleivinis automobilis „Volvo 245“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis , unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuo 2004-01-05 iki 2007-04-19 priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas buvo parduotas. Ieškovė dirba UAB „Baltijos dorė“, ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 820,00 Lt per mėnesį. Atsakovas nedirba, nuo 2011-03-15 yra registruotas darbo biržoje, atsakovas negauna bedarbio, socialinių pašalpų.
Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai - santuokos liudijimas (b.l. 3), gimimo liudijimas (b.l. 7), Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenys (b.l. 9-10, 75-78), Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys (b.l. 11-12, 73-74), pažyma apie ieškovės darbo užmokestį (b.l. 13, 71), pažyma apie T. M. mokymąsi mokykloje (b.l. 14), pranešimas apie socialinės pašalpos skyrimą (b.l. 54, 67), darbo ieškančio asmens atmintinė (b.l. 55, 66), pranešimas apie atsisakymą skirti socialinę pašalpą (b.l. 86), ieškovo ir atsakovės, jų atstovų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu.
CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, tai reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pripažįstama, kad byloje nesurinkta įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai padaryti, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, įvertinant šias aplinkybes, byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai yra kad šalys daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, konstatuojama, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeidžiant šalims iš esmės savo santuokines pareigas - lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško šeima (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).
Pagrindų netenkinti ieškovės prašymo palikti jai ir atsakovui santuokines pavardes, nėra (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
Šalys reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nereiškia, todėl klausimas dėl tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (CK 3.85 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.85 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą nutraukti sutartį teismas privalo išspręsti pareiškėjų reikalavimų dėl turto padalijimo klausimą. Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Šalys reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalijimo nereiškia, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys neturi santuokos metu įgyto dalintino nekilnojamojo turto, todėl dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo nesprendžiama (CK 3.85 straipsnio 1 dalis).
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms, šalys santuokoje įgijo keleivinį automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1500,00 Lt, atsakovui – keleivinį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Lt, kurį yra pagrindas laikyti bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys faktiškai nuo 2004 metų gyvena skyrium, tačiau nei viena iš šalių nepateikė prašymo šio turto, kuris yra įgytas šalims gyvenant skyrium, nedalinti (CK 3.127 straipsnio 2 dalis), todėl sprendžiama dėl jo padalijimo. Turtą yra galima padalinti natūra, todėl dalijamas natūra. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, dalijamas turtas yra įgytas šalims pradėjus gyventi skyrium, pripažįstama, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1500,00 Lt, atsakovui automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Lt, nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi automobilis „Volvo 245“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas atsakovo iki santuokos, todėl jo nėra pagrindo laikyti bendrąja jungtine nuosavybe ir jis yra nedalijamas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo:
Sutinkamai su CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.
Ginčo tarp šalių dėl nepilnametės šalių dukros T. M. gyvenamosios vietos nėra. Vertinant dukros T. M. interesų požiūriu, nustačius jos gyvenamąją vietą su motina V. M., tai labiau atitiks jos interesus, todėl T. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. M. (CK 3.174 straipsnis).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (aplinkybės apie turimą turtą, pajamas, būtinas išlaidas). Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004), minimalus teiktino išlaikymo dydis 400,00 Lt. Formuojama teismų praktika, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010), tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2006-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Pripažįstama, kad ieškovės nurodomos išlaidos būtiniems šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, tai yra 730,00 Lt yra pagrįstos ir racionalios, protingos, atitinka teismų formuojamą praktiką, priteisiant išlaikymą tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir įrodančių, kad nepilnamečių šalių dukters būtiniausių poreikių tenkinimui yra reikalingos mažesnės išlaidos.
Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 820,00 Lt, ją materialai remia mama. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas pajamų, susijusių su darbu, kitokio pobūdžio pajamų negauna. Tačiau atsakovas turi iki santuokos įgyto nekilnojamojo turto – sodo pastatą, žemės sklypą, garažą. Atsakovas 2007 metais pardavė butą. Atsakovas, kaip jis paaiškino, nedirba trys metai, tačiau 2010-01-22 įsigijo automobilį, turėjo galimybę padovanoti dukrai telefoną už 300,00 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog jį išlaiko jo mama pensininkė, duodama jam 500,00 Lt per mėnesį, uogauti, grybauti galima tik tam tikru trumpu metų laiku, todėl pajamos gali būti tik nežymios. Kaip paaiškino atsakovas, į darbo biržą kreipėsi ne dėl pinigų, o dėl to, kad nereiktų mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Teismo nuomone, tokios aplinkybės rodo, kad faktiškai atsakovas gauna kitokio pobūdžio pajamas, nei nurodo. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog dėl sveikatos būklės jis yra riboto darbingumo, objektyviai neturi galimybės gauti darbo, atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą yra pakankamai jauno amžiaus, todėl turi galimybę dirbti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai 300,00 atlyginimą (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, iki sprendimo priėmimo dienos priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2011-02-02, po 200,00 Lt už penkis mėnesius, iš viso 1000,00 Lt, kadangi ieškovė pripažino, kad atsakovas kiekvieną mėnesį teikia išlaikymą ieškovei po 100,00 Lt.
Priteistų T. M. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turi būti priteisiamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 94,00 Lt (žyminis mokestis) už reikalavimą dėl turto padalijimo, reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo priteisiama 47, 00 Lt už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio. Šalims yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 1999-07-24 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 565, sudarytą tarp R. M., (duomenys neskelbtini) ir V. M., (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui R. M. palikti santuokinę pavardę – M. ieškovei V. M. santuokinę pavardę – M.
Padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant asmeninės nuosavybės teise – ieškovei V. M. automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1500,00 Lt, atsakovui R. M. automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Lt.
Nustatyti nepilnametės T. M. gyvenamąją vietą su mama ieškove V. M..
Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą T. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2011-06-30, iki T. M. pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą 1000,00 Lt nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2011-02-02, iki sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei V. M. 47,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Paskirti V. M., T. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.