- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1593-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00391-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Šalčininkų
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ieškinį atsakovei G. T. dėl atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad ji teisėtai atleido iš darbo atsakovę pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai darbuotojas negali dirbti darbo dėl sveikatos); 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-3013; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, teisme paaiškino, kad Darbo ginčų komisija 2018 m. birželio 6 d. sprendimu pripažino, kad ieškovė neteisėtai atleido atsakovę iš darbo, grąžino ją į darbą, priteisė atsakovei iš ieškovo 638,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat po 16,80 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Atsakovė auklėtojos padėjėja darželyje dirba nuo 1987 m. gruodžio 25 d. Šiuo metu šalių santykiai įtempti ir konfliktiniai. Atsakovės sveikata nuolat blogėjo, 2007 m. rugsėjo 12 d. jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, 2008 metais - 40 proc., nuo 2014 metų – 35 proc. Atsakovės medicininėje knygelėje nebuvo nurodyti darbo apribojimai, visada buvo uždedamas spaudas, kad atsakovė dirbti gali be apribojimų. Atsakovei 2018 m. balandžio 4 d. privalomai patikrinta sveikata. Šeimos gydytoja J. G. atsakovės medicininėje knygelėje įrašė, kad atsakovė gali dirbti su tokiais apribojimais: „kai krovinys daugiau kaip 10 kg, priverstinis liemens palenkimas“. Ieškovei buvo neaiškus nurodytas įrašas, todėl 2018 m. balandžio 9 d. nurodė atsakovei pasitikrinti sveikatą neeiline tvarka. Atsakovė 2018 m. balandžio 11 d. pristatė darbdaviui gydytojų D. L. S., L. J. ir J. G. komisijos išvadą. Joje nurodyta, kad atsakovė negali dirbti keldama krovinius rankomis, kai krovinio svoris yra daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, bei dirbti daugiau negu 1,3 m aukštyje. Atsakovės dirbamas darbas neatitiko jos sveikatos būklės. Dėl to ieškovė padarė išvadą, kad atsakovė nebegali eiti auklėtojos padėjėjos pareigų. Darbovietėje nebuvo atsakovės sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo, todėl ieškovė 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu atleido atsakovę iš darbo nuo 2018 m. balandžio 12 d. be įspėjimo (pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą). Ieškovė nurodė, kad nereikalaujama, jog medicininėje išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti konkretų darbą. Svarbu, kad, pagal išvadoje pateiktus darbo apribojimus, būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, jog darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis. Gydytoja J. G. išvadą dėl atsakovės profesinio tinkamumo įrašė į formą F Nr. 048/a. Teisės aktuose nenustatytas reikalavimas, kad gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas būtų įformintas griežtai nustatyta forma. Tiek gydytojos J. G. 2018 m. balandžio 4 d. įrašas atsakovės medicininėje knygelėje, tiek įrašas gydytojų komisijos 2018 m. balandžio 11 d. išvadoje atkartoja tuos pačius darbo apribojimus. Auklėtojo padėjėjo pareigybės aprašymo 5 punkte nustatyta, kad pareigybė skirta palaikyti grupės patalpose švarą ir tvarką, maitinti vaikus, padėti auklėtojui ugdomojoje veikloje, ugdyti ir teikti vaikams pagalbą atliekant higieninius ir savitvarkos veiksmus. Lankančių lopšelį vaikų svoris būna daugiau negu 10 kg. Tai reiškia, kad lopšelio auklėtojo padėjėjas, teikdamas vaikams pagalbą atliekant higieninius ir savitvarkos veiksmus, privalo kilnoti vaikus, kurių svoris viršija 10 kg. Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos išvada, kad darbdavys privalo užtikrinti ir įrengti darbo vietą taip, kad visoms moterims nereikėtų darbo procese kelti didesnio negu 10 kg svorio. Darbo ginčų komisija neįvertino to, kad dėl vienos neįgalios darbuotojos ieškovė privalėtų vystymo stalą įrengti ant grindų, taip pat įrengti naujus žemus dušo padėklus, nupirkti žemesnes lovytes ir t. t. Darbdavio pareiga suteikti darbuotojui darbo priemones ir įrengti saugią darbo vietą turi būti proporcinga darbdavio finansinėms galimybėms tai padaryti. Jokiomis organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis neįmanoma išvengti vaikų kilnojimo, siekiant tinkamai patenkinti vaikų interesus ir poreikius. Pagal auklėtojo padėjėjo pareigybės aprašymo 8 punktą, auklėtojo padėjėjas kiekvieną darbo dieną šluoja ir plauna grindis, kasdien valo kilimus dulkių siurbliu ir drėgnu šepečiu, išpurto kilimus lauke, kloja vaikų lovytes, padeda vaikams apsirengti, ruošiantis pasivaikščiojimui, ir nusirengti, padeda vaikams susitvarkyti drabužius, avalynę, žaidimo vietą, nusiplauti rankas, serviruoja mažus vaikų staliukus, išdalina maistą ir kt. Atsižvelgiant į mažą vaikų ūgį ir žemą vaikiškų baldų aukštį, auklėtojo padėjėjas atlikdamas aukščiau minėtas funkcijas, visą laiką privalo pasilenkti per juosmenį. Tai nustatyta atlikus auklėtojo padėjėjo darbo vietos profesinės rizikos vertinime.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, teisme prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palikti galioti Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 6 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad jos darbingumo lygis yra 35 proc., todėl ji dirbo auklėtojos padėjėja 0,75 etato. Gydytoja 2018 m. balandžio 4 d. patikrino atsakovės sveikatą ir padarė išvadą, kad atsakovė gali dirbti su apribojimais. Dėl neįgalumo atsakovė neturėjo problemų, nedarbingumo. Ieškovės direktorė 2018 m. balandžio 10 d. nurodė atsakovei pasitikrinti sveiką neeiline tvarka, nusiuntė ne pas atsakovės, bet pas savo šeimos gydytoją. Apie tai atsakovė pranešė lopšelio-darželio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui A. T. (savo sūnui), Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininką A. C. ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Sudaryta gydytojų komisija. Ji pateikė išvadą, kad atsakovė gali dirbti su apribojimais. Ieškovė neturėjo teisės atleisti atsakovės iš darbo, privalėjo perkelti ją į kitą jos sveikatą atitinkantį darbą, imtis ir suteikti priemonių, kad atsakovė galėtų dirbti. Pakelti nukritusį vaiką ar keičiant sauskelnes, vaiko nereikia kelti fiziškai, pakanka paduoti rankutę ar prilaikyti, kol jis pats atsikels, o šių laikų technologijos leidžia sauskelnes keisti vaiko net neguldant, o stovint. Ieškovo teiginys, kad jos darbe reikia daryti daug pasilenkimų, nepagrįstas. Padedant vaikučiams apsirengti arba plaunant grindis, nereikia lenktis iš juosmens, o pakanka vienu atveju pritūpti arba priklaupti, o kitu atveju turėti tinkamą šluotą, kad būtų patogu plauti grindis. Pagal Ergonominės rizikos vertinimo kortelės išvadas, rizika darbo vietoje yra priimtina arba toleruotina, o tai reiškia, kad laikantis saugos darbe reikalavimų, per daugelį metų su medikų pagalba ji yra išmokusi tinkamai pasilenkti, žino, kaip tinkamai kelti sunkesnius daiktus, kaip pasisukti ar panašiai, sėkmingai gali ir toliau dirbti ir atlikti auklėtojos padėjėjos funkcijas. Atliekamos funkcijos darbe nesiskiria nuo buityje atliekamų namų ruošos darbų. Lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjos pareigybė prie pavojingų darbų nepriskiriama. Krovinių kėlimas rankomis apibrėžiamas kaip daugkartinis, nuolatinis ir visą darbo dieną užimantis veiksmas, ir toks veiksmas gali kelti pavojų susižaloti. Darbdavys diskriminavo atsakovę negalios pagrindu. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių diskriminacijos faktą. Šalių konfliktas prasidėjo, kai profesinė sąjunga kreipėsi į darželio vadovybę, kad būtų laikomasi teisės aktų. Vienas iš nurodytų pažeidimų buvo tai, kad iki 2007 metų atsakovė dirbo visu etatu, nuo 2007 metų – 0,75 etato, bet darbo sutartis pakeista tik 2017 metais. Skundai papiktino darželio vadovybę. Atsakovė niekada nesulaukė pastabų dėl savo pareigų vykdymo. Jos atleidimas neturi nieko bendra su auklėtojos padėjėjos pareigomis. Tai susiję tik su tuo, kad ji yra lopšelio-darželio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko motina ir profesinės sąjungos tarybos narė bei aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, siekia, kad būtų pašalinti įstatymų pažeidimai. Ieškovės darbovietėje taip pat dirba kitų darbuotojų, kurioms taip pat nustatytas ribotas darbingumas. Ieškovė jų nesiuntė pasitikrinti sveikatos neeiline tvarka, nors jų darbingumo lygis mažesnis už atsakovės. Atsakovė nesutinka, kad būtų taikoma DK 218 straipsnio 4 dalis, nes atsakovės darbo vieta nepanaikinta, darbovietėje ir toliau atliekamos auklėtojos padėjėjos darbo funkcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) pripažino, kad atsakovė teisėtai atleista iš darbo ieškovės direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio, 1 993,57 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 410,50 Eur kitų išlaidų; 3) priteisė valstybei iš atsakovės 18,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad ieškinį dėl darbo ginčo pateikė tik darbdavys (ieškovė). Nors ieškovė prašo panaikinti visą Darbo ginčų komisijos sprendimą, bet nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria ginčas išspręstas ieškovės nenaudai, t. y. atsakovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, atsakovė grąžinta į darbą ir jai priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Dėl kitos Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria darbo ginčas išspręstas atsakovės nenaudai, t. y. atmestas atsakovės prašymas pripažinti ieškovės elgesį diskriminaciniu dėl atsakovės veiklos profesinėje sąjungoje. Pastaroji dalis įsiteisėjo (DK 229 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas nagrinėjo darbo ginčą dėl atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas pabrėžė, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet taip pat ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių.
8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada (nagrinėjamu atveju – sveikatos priežiūros įstaigos išvada) privaloma darbdaviui ir darbuotojui, t. y. išvados pagrindu atsiranda darbdavio pareiga atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).
9. Nereikalaujama, kad išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtą darbą. Svarbu, kad pagal išvadoje pateiktus darbuotojui nurodytus darbo funkcijų apribojimus būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, jog darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2011).
10. Įvertinęs aklėtojo padėjėjo pareigybės aprašymus, teismas padarė išvadą, kad ergonominiai ir fiziniai rizikos veiksniai – krovinių kėlimas rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, priverstiniai liemens palenkimai ir aukštis virš 1,3 m – aktualūs didžiajai daliai atsakovės darbo funkcijų, ypač tų, kurios susijusios su švaros ir tvarkos palaikymu darželio grupėje, vaikų priežiūra ir maitinimu (ieškovės direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-33, 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. VI-12 patvirtinti auklėtojo padėjėjo pareigybės aprašymų III skyrius).
11. Pagal sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtintus Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus, vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, moterims negali viršyti 10 kg, o liemens daugkartinių priverstinių palenkimų kampas negali būti didesnis kaip 60 laipsnių. Darbdavys turi imtis priemonių, kad šie ergonominiai rizikos veiksniai būtų šalinami.
12. Teismas atsižvelgė į 2018 m. balandžio 10 d. atliktą ieškovės profesinės rizikos vertinimą auklėtojo padėjėjo darbo vietoje. Pagal nurodytą vertinimą, auklėtojo padėjėjo darbo vietos ergonominiai veiksniai, be kitų nustatytų, yra taip pat ir vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas ar dirbant kitą darbą, bei liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai tvarkant krovinius. Nustatytas maksimalus keliamas svoris – 10,3 kg, kuris galimas ir didesnis, priklausomai nuo vaikų svorio (16 kg), bei 2 855 priverstiniai liemens palenkimai, dalis jų netoli ribinės 60 laipsnių ribos, kuri retkarčiais peržengiama, iš jų liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai klojant lovas – 560 palenkimų; liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai maitinant vaikus – 390 palenkimų, liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai valant stalus ir kitus baldus – 420 palenkimų; liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai rengiant vaikus – 420 palenkimų, liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai plaunant grindis – 945 palenkimų, liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai valant kilimą dulkiu siurbliu – 120 palenkimų.
13. Apklaustos teismo posėdžio metu ieškovės darbuotojos iš esmės patvirtino tai, kad atsakovė dėl sveikatos nesugeba vykdyti auklėtojo padėjėjo darbo funkcijų. Liudytoja R. M. paaiškino, kad padėdavo atsakovei atlikti darbus, kai atsakovė buvo po operacijos. Atsakovė 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą skirti vienkartinę socialinę pašalpą dėl ligos, patirtos operacijos bei ilgalaikio nedarbingumo. Atsakovė pripažino, kad turi sveikatos problemų, bet jų neįvardijo, taip pat kad dėl to negali tinkamai atlikti darbo funkcijų. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje išvardyti diagnozės kodai, bet nurodytą išvadą atsakovė tik 2018 metais pateikė šeimos gydytojui. Atsakovė mano, kad ieškovė turėjo jai sudaryti sąlygas tęsti darbą. Įvertinęs UAB „SDG“ 2018 m. birželio 21 d. teismo medicinos specialisto išvadą teismas sprendė, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negali atlikti auklėtojo padėjėjo darbo funkcijų pagal pareigybės aprašymą, t. y. kelti per sunkius krovinius rankomis (daugiau kaip 10 kg), atlikti darbus, susijusius su priverstiniais liemens palenkimais.
14. Teismas nurodė, kad aklėtojo padėjėjui neįmanoma išvengti vaikų kilnojimo. Daliai auklėtojo padėjėjo darbo funkcijų atlikti neišvengiamai reikia judesių, kurie žalingi atsakovei: pakelti vaikus. Atsakovei tai darant, kiltų rizika mažamečių vaikų sveikatai ir gerovei. Pagal auklėtojo padėjėjo pareigybės aprašymo 8 punktą, auklėtojo padėjėjas kiekvieną darbo dieną šluoja ir plauna grindis, kasdien valo kilimus dulkių siurbliu ir drėgnu šepečiu, išpurto kilimus lauke, kloja vaikų lovytes, padeda vaikams apsirengti ruošiantis pasivaikščioti ir nusirengti, padeda vaikams susitvarkyti drabužius, avalynę, žaidimo vietą, išplauti rankas, serviruoja mažus vaikų staliukus, išdalina maistą ir kt. Atsižvelgdamas į mažą vaikų ūgį ir žemą vaikiškų baldų aukštį, auklėtojo padėjėjas, atlikdamas nurodytas darbo funkcijas, visą laiką privalo pasilenkti per juosmenį. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai (DK 60 straipsnio 4 punktas).
15. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 75 Eur žyminio mokesčio, 1 993,57 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 410,50 Eur išlaidų už rizikos vertinimą, konsultacijas ir specialisto išvadą. Teismas sumažino ieškovės prašytų 2 380 Eur išlaidų advokato pagalbai dydį, įvertinęs teismo posėdžių trukmę, tai, kad nėra detalizacijos apie tai, kiek laiko rengtasi teismo posėdžiams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad ieškovė direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. P1-73 neteisėtai atleido atsakovę iš darbo; 2) grąžinti atsakovę į darbą Šalčininkų lopšelyje-darželyje dirbti auklėtojos padėjėja; 3) prašymą grąžinti į darbą vykdyti skubiai; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
16.1. Atsakovė nurodė, kad ne visas darbingumas nustatytas nuo 2007 metų. Dokumentus apie savo darbingumo lygį atsakovė pristatydavo ieškovei (darbdavei). Atsakovė neturėjo problemų dėl ne viso darbingumo, dirbo auklėtojo padėjėja iki 2018 m. balandžio 11 d. Atsakovė 2015 metais tapo ieškovės darbuotojų profesinės sąjungos nare, 2016 metais – profesinės sąjungos tarybos nare. Atsakovės sūnus yra profesinės sąjungos pirmininkas. Ieškovė tai sužinojo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės ir ieškovės direktorės santykiai tapo konfliktiniai. Ieškovės direktorė siekė bet kokiomis priemonėmis atleisti atsakovę iš darbo, siekė susilpninti profesinę sąjungą. Darbdavys surado netiesioginę priežastį atleisti nepalankų darbuotoją iš darbo neva dėl sveikatos. Tikrasis atleidimo pagrindas – atsakovės ir jos sūnaus aktyvumas profesinės sąjungos veikloje.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovės nurodytas diskriminavimo aplinkybes, nes šalių darbo ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo diskriminaciniais motyvais. Atsakovės pateikti įrodymai ir aplinkybės, susijusios su jos veikla profesinėje sąjungoje, jos turėjo būti nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl atsakovės atleidimo iš darbo. Nurodytas aplinkybes ir atsakovės atleidimą iš darbo sieja ryšys. Pagal DK 26 straipsnio 5 dalį, ieškovė privalėjo įrodyti, kad nebuvo diskriminacijos fakto.
16.3. Aplinkybės dėl atsakovės ir jos sūnaus veiklos profsąjungoje yra viena iš bylos vertinimo dalių. Jos negali būti vertinamos atskirai nuo atleidimo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Darbo ginčas teisme nagrinėjamas iš naujo ir iš esmės, todėl aplinkybės dėl diskriminacijos atsakovei būnant profesinės sąjungos nare turėjo būti ištirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (DK 231 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškovė prašė panaikinti visą Darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl atsakovės atleidimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat ir dėl diskriminacinių ir nesąžiningų darbdavio veiksmų.
16.4. NDNT 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje, atsakovės šeimos gydytojos J. G. 2018 m. balandžio 4 d. įraše medicininėje knygelėje, gydytojų komisijos 2018 m. balandžio 11 d. išvadoje nurodyta, kad atsakovė gali dirbti, bet su apribojimais: 1) negali dirbti keldama krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg; 2) negali dirbti, darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais; 3) negali dirbti daugiau kaip 1,3 m aukštyje. Gydytojų išvadoje nenustatytas įpareigojimas atleisti atsakovę iš darbo.
16.5. Ieškovės įstaigoje dirba taip pat ir kitos auklėtojo padėjėjos, kurioms nustatytas ne visas darbingumas. Joms nustatyti analogiški, kaip ir atsakovei, rizikos veiksniai, kuriems esant, negalima dirbti. Ieškovė nesiuntė jų pasitikrinti sveikatos neeiline tvarka. Vadinasi, atsakovė vienintelė išskirta iš kitų tokių pačių darbuotojų darbdaviui, kuo skubiau siekiant rasti priežastį atleisti ją iš darbo kaip nepalankią, profesinei sąjungai priklausančią darbuotoją. Atsakovė atleista iš darbo po to, kai profesinė sąjunga ėmė kelti klausimą dėl darželyje vykdomų darbo įstatymų pažeidimų.
16.6. Atsakovė iš darbo atleista labai staigiai, kitą dieną po gydytojų komisijos išvados priėmimo. Darbdavys atleido atsakovę kaip nebegalinčią eiti auklėtojo padėjėjo pareigų, nors atsakovė savo pareigas atlikti gali, jei jai būtų pritaikyta darbo vieta. Ieškovė net nesistengė sudaryti atsakovei tinkamų sąlygų dirbti, imtis kokių nors organizacinių ar techninių priemonių. Darbdavys diskriminavo atsakovę dėl negalios. Darbdavys turi dėti maksimalias pastangas iš dalies darbingam asmeniui suteikti tinkamas ir palankias darbo sąlygas, sudaryti galimybę tęsti darbą. Ieškovė nupirko teleskopinį langų valytuvą, nesiėmė kitų priemonių, kad pritaikytų atsakovei darbo aplinką.
16.7. Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtintų Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 1 priedo 1 punkte nustatyta, kad vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, moterims yra ne daugiau kaip 10 kg. Šis maksimalus svoris taikomas visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, nustatytas jiems neįgalumas, ar ne. Vadinasi, darbdavys privalo užtikrinti, kad visoms moterims nereikėtų darbo procese kelti krovinio, kuris viršija 10 kg.
16.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė nesvarstė galimybių pritaikyti atsakovei darbo priemones. Pavyzdžiui, galėjo nustatyti tvarką, kad sunkesnius vaikus kelti turi auklėtoja, o lengvesnius – atsakovė. Ieškovė taip pat nesvarstė galimybės perkelti atsakovę į vyresnių vaikų grupę, kurioje ugdomų vaikų nereikia kiloti (sukeisti auklėtojų padėjėjas vietomis). Ieškovė pateikė vaikų sveikatos pažymėjimus, bet neįrodė, kad tie vaikai iš grupės, kurioje dirbo atsakovė (grupė „Žirniukai“).
16.9. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė toliau gali dirbti darbą išvengdama priverstinių liemens palenkimų. Neaišku, kodėl atsakovė negalėjo būti aprūpinta atitinkamomis darbo priemonėmis, pavyzdžiui, šluota, šepečiu, dulkių siurbliu su reguliuojamo ilgio kotais ar atitinkančiais atsakovės ūgį. 2018 m. balandžio 10 d. profesinės rizikos vertinime yra nuotraukų, kuriose matyti, kad darbuotoja dirba su trumpais šluotkočiais, be pagrindo susilenkusi prie grindų skalauja dubenyje, taip pat yra kitų neracionalių ir sveikatos netausojančių momentų. Jeigu atsakovei reikia sutvarkyti stalus, serviruoti, kloti lovas, pakeisti patalynę, padėti apsirengti, nusirengti, išdalinti maistą, tai ji gali daryti su kėdute, kėde, auklėtojai padedant gali būti išdalinamas maistas, patalynę pakeisti atsakovė gali pasidėjusi ją ant tinkamo aukščio stalo, kad nereikėtų būti pasilenkus. Tam nereikia sudėtingų techninių ir organizacinių priemonių. Dėl to ieškovė pažeidė DK 2 straipsnį, 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6, 9 punktus, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Profesinių sąjungų 10 straipsnį.
16.10. Teismas be pagrindo rėmėsi eksperto P. P. išvada, nes joje nieko naujo nepasakyta, ekspertas nematė atsakovės, nėra jos šeimos gydytojas, neturi teisės vertinti, gali atsakovė dirbti konkretų darbą ar ne.
16.11. Darbų saugos įmonės UAB „SDG“ išvada, kad negalima išvengti didesnių negu 10 kg svorių kėlimo ir liemens palenkimų, nepagrįsta, nes ieškovė galėjo sudaryti atsakovei sąlygas dirbti išvengiant nurodytų rizikos veiksnių.
16.12. Atsakovė prašo grąžinti ją į darbą, nes negali būti situacijos, kad darbdaviui suteikiama galimybė atleisti iš darbo darbuotoją, jį diskriminuojant keliais pagrindais ir tik išmokant kompensacijas.
17. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovė teigia, kad atsakovė neteisingai vertina įrodymus. Darželyje dirba trys auklėtojų padėjėjos, kurioms nustatytas neįgalumas. Gydytojos, patikrinusios jų sveikatą, pateikė išvadas, kad šios padėjėjos gali dirbti be apribojimų. Dėl to jų ir atsakovės būklė nevienoda. Dėl to ieškovė, atleisdama atsakovę iš darbo dėl sveikatos būklės, nediskriminavo atsakovės.
17.2. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė tik dėl tos Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog atsakovė neteisėtai atleista iš darbo dėl sveikatos būklės (DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu). Kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas pripažinti, kad ją ieškovė diskriminavo, įsiteisėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas ieškinio ribų.
17.3. Į bylą pateikta įrodymų, kad visi vaikai lopšelio grupėse sveria daugiau negu 10 kg. Dėl to aklėtojo padėjėju dirbantis asmuo neišvengiamai turi kelti vaikus, sveriančius daugiau negu 10 kg. Tą daryti būtina tam, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas, gera savijauta, būtinieji psichologiniai ir fiziologiniai poreikiai. Darželyje prioritetas teikiamas vaikų interesams. UAB „SDG“ išvadoje nurodyta, kad neįmanoma darželyje įdiegti priemonių, kad auklėtojų padėjėjai nekeltų vaikų ir nedarytų priverstinių liemens palenkimų.
17.4. Darželis negali reikalauti, kad auklėtojas keistų sauskelnes ir apipraustų vaikus, nes jo funkcijos ugdyti vaikus ir vykdyti pedagoginę veiklą. Taip pat nebuvo galimybių perkelti atsakovę į kitą darbą, pavyzdžiui į vyresnio vaikų amžiaus grupę, nes nebuvo kitos laisvos vietos, išskyrus 0,5 etato auklėtojo pareigybės.
17.5. Ieškovė nupirko šluotas, šepečius, dulkių siurblį su reguliuojamo ilgio kotais. Vis dėlto, net naudojant nurodytas priemones, neįmanoma išvengti liemens palenkimų, nes siurbti ir plauti grindis reikia sunkiai pasiekiamose vietose, taip pat reikia įjungti ir išjungti laidą iš kištukinio lizdo. Draudimas lenktis per liemenį absoliutus. Tai nepriklauso nuo pasilenkimo kampo.
17.6. Dėl to, kad būtų perkelta į vyresnio amžiaus vaikų grupę, atsakovė vis tiek turėtų priverstinai lankstytis. Tai jai reiktų daryti net dažniau, nes vyresnio amžiaus vaikų grupėse yra daugiau vaikų negu lopšelyje. Be to vaikai didesni, judresni, stumdosi, dažniau pargriūva. Atsakovės nurodyta priemonė – kėdutė – sumažintų pasilenkimo kampą, bet dėl šios priemonės nepavyktų iš viso išvengti pasilenkimų.
17.7. Atsakovė neginčijo teismo medicinos eksperto dr. P. P. išvados, kad dėl sveikatos būklės ji negali atlikti auklėtojo padėjėjo darbo funkcijų.
17.8. Teismo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką arba taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą nustatyta tik toms byloms, kuriose darbuotojas pareiškia ieškinį. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė darbdavys, todėl negalima taikyti nurodytos teismo teisės, nustatytos CPK 417 ir 418 straipsniuose.
17.9. Jeigu darbdavys prašo negrąžinti darbuotojo į darbą, tai šis prašymas yra pakankama aplinkybė tam, kad darbuotojo teisės būtų ginamos alternatyviu būdu – negrąžinant į darbą ir priteisiant kompensacijas. Dėl to atsakovės reikalavimas grąžinti ją į darbą negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje keliami darbuotojo atleidimo iš darbo, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali dirbti darbo, pagrįstumo klausimas (DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė pripažinti, kad ją ieškovė neteistai atleido iš darbo, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, pripažinti ieškovės elgesį diskriminaciniu dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Darbo ginčų komisija 2018 m. birželio 6 d. sprendimu atsakovės prašymą patenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovė neteisėtai atleista iš darbo, išieškojo iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, grąžino atsakovę į darbą, atmetė reikalavimą dėl diskriminacijos.
21. Pagal DK 229 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme ir prašė pripažinti, kad atsakovė atleista iš darbo teisėtai. Taigi Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl diskriminacijos įsiteisėjo (DK 229 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad aptariama darbo ginčo komisijos sprendimo dalis susijusi su ginčo dalimi, todėl neįsiteisėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas dėl diskriminacijos galėjo būti nagrinėjamas atskirai nuo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo. Atsakovė nepasinaudojo teise ir nesikreipė į teismą dėl reikalavimo, susijusio su jos diskriminavimo faktu. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą neperžengdamas ieškovės pareikšto ieškinio ribų.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 1987 m. gruodžio 25 d. atsakovė dirbo auklėtojo padėjėja Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“, lopšelio grupėje. Pagal 2017 m. gruodžio 22 d. darbo sutartį jai nustatytas 0,75 etatas (T. 1, b. l. 9–11). Ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. siūlė atsakovei pakeisti darbo sutartį ir dirbti pagal visą etatą (T. 2, b. l. 66). Ieškovės direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu atsakovė atleista iš darbo nuo 2018 m. balandžio 12 d. pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes dėl sveikatos atsakovė nebegali dirbti darbo ir darbovietėje nėra atsakovės sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo (T. 1, b. l. 27). Atsakovė tuo metu buvo 58 metų amžiaus. Nurodytame įsakyme remiamasi VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Šalčininkų PSPC) 2018 m. balandžio 11 d. pažymėjimu, kuriame gydytojų konsiliumas pateikė išvadą, kad atsakovė negali dirbti keldama krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti daugiau negu 1,3 m, aukštyje (T. 1, b. l. 29).
23. Nuo 2007 iki 2017 metų atsakovė galėjo dirbti be apribojimų (sveikatos patikrinimus atlikinėjo šeimos gydytoja J. G.). NDNT 2007 m. rugsėjo 12 d. pažymoje nustatyta, kad atsakovė iš dalies darbinga, darbingumo lygis – 45 proc. (T. 1, b. l. 82). NDNT 2008 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje nustatyta, kad atsakovė iš dalies darbinga, darbingumo lygis – 40 proc. (T. 1, b. l. 83). NDNT 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. atsakovei nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Aptariamoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovė negali dirbti veikiant tokiems ergonominiams ir fiziniams rizikos veiksniams: kelti krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, bei dirbti daugiau negu 1,30 m aukštyje.
24. Atsakovei 2018 metais atliekant sveikatos patikrinimą, šeimos gydytoja J. G. 2018 m. balandžio 4 d. atsakovės medicininėje knygelėje įrašė, kad atsakovė dirbti gali, bet su apribojimais: „kelti krovinius daugiau kaip 10 kg“ ir „priverstinis liemens palenkimas“. Juos gydytoja įrašė vadovaudamasi NDNT 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvada. Nurodytą dokumentą atsakovė pateikė gydytojai 2018 metais.
25. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. nurodė atsakovei atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą. Atlikusi neeilinį sveikatos patikrinimą, Šalčininkų PSPC išdavė pirmiau nurodytą 2018 m. balandžio 11 d. pažymėjimą.
26. Į bylą pateiktos NDNT 2016 m. lapkričio 16 d., 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 25 d. išvados dėl kitų darbuotojų (auklėtojų padėjėjų). Joms nustatytas nuo 45 iki 35 darbingumo lygis, taip pat nustatyta, kad šios darbuotojos negali dirbti keldamos krovinius, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, taip pat dirbti darbo, susijusios su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti didesniame negu 1,3 m aukštyje (T. 2, b. l. 116, 117; T. 3, 49–54).
27. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra.
28. Vadovaudamasis DK 60 straipsnio 2 dalimi, darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.
29. Pagal DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą, darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ne visiškai darbinga, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, ieškovė, nutraukdamas su atsakove sudarytą darbo sutartį, privalėjo vadovautis nurodytomis darbo teisės normomis. Taigi atleisti atsakovę iš darbo DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ieškovė galėjo tik jeigu ji ėmėsi priemonių pritaikyti darbo sąlygas atsakovei ir jeigu šios priemonės neproporcingai neapsunkino ieškovės pareigų.
31. Ieškovė dirbo auklėtojos padėjėja. Pagal ieškovės direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymu patvirtintą auklėtojo padėjėjo pareigybės aprašymą, šis darbuotojas be kita ko privalo: kiekvieną darbo dieną plauti priskirtų patalpų grindis, valyti ir plauti tualeto ir prausyklos patalpas, nuvalyti drėgnu skuduru grindų apvadus; plauti grindis, kai nėra vaikų, prieš plaunant jas iššluoti, kasdien valyti kilimus dulkių siurbliu ir drėgnu šepečiu, du kartus (žiemos metu ir rugpjūčio pabaigoje) ir du kartus juos (žiemos metu ir rugpjūčio pabaigoje) išpurtyti lauke; du kartus per metus (balandžio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje) sutvarkyti pagalves, antklodes, čiužinius, ryte nuvalyti drėgna šluoste dulkes nuo stalų, spintų, lentynų, stendų ir kitų baldų, durų blokų ir palangių; valyti priskirtų patalpų langus (ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus), užtikrinti, kad jie visada būtų švarūs; užtikrinti vaikų saugumą, langų užraktus atrakinti tik valant langus, kai grupėje nėra vaikų; valyti unitazus ir kriaukles bei kitus sanitarinius mazgus leidžiamais naudoti valikliais; kasdien išnešti į numatytas vietas šiukšles (specialius konteinerius); kasdien vėdinti patalpas skersvėjo būdu, kai patalpose nėra vaikų; kartą per mėnesį atlikti priskirtų patalpų pagrindinį tvarkymą: plauti ir valyti baldus, duris, sienas, šviestuvus; kloti lovytes, ženklinti ir keisti pagal grafiką patalynę, nunešti ją į nešvarių skalbinių patalpas; naudoti darbo įrankius (kibirus, šepečius, šluostes ir kt.) bei specialiuosius rūbus pagal paskirtį; teikti pagalbą grupės auklėtojui: padėti vaikams apsirengti ruošiantis pasivaikščiojimui lauke, kūno kultūros ir muzikos veiklai bei persirengti grįžus iš jos (pagal poreikį); padėti vaikams susitvarkyti drabužius, avalynę, žaidimo vietą (pagal poreikį); prižiūrėti vaikus pietų miego metu auklėtojai dalyvaujant susirinkimuose, konsultacijose, privalomojo sveikatos patikrinimo metu ir kituose renginiuose; lydėti vaikus į kūno kultūros, muzikos, papildomos veiklos užsiėmimus ir pasivaikščiojimus (pagal poreikį, kai labai judrūs vaikai); pasiskirstyti darbais su auklėtoja organizuojant vaikų režimo momentus (vaikams naudojantis tualetu, plaunantis rankas, ruošiantis miegui ir kt.); padėti grupės auklėtojui ruošiantis veiklai ir veiklos metu (padėti vaikams užsirišti prijuostes, įsipilti vandens dailės veiklai, nušluostyti stalą po dailės veiklos ir kt.); stebėti ir teikti pagalbą ugdomosios veiklos metu specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams; organizuoti vaikų maitinimą: nuvalyti stalus prieš dengiant ir po maitinimo su tam skirta pašluoste drėgnu būdu tam skirtomis plovimo priemonėmis, plovimui naudoti tam skirtą pašluostę, ženklintą talpą; serviruoti stalus pusryčiams, pietums, vakarienei pagal grupės vaikų skaičių, išdėstyti tam maitinimui reikalingus indus: puodukus, lėkštės, įrankius ir kt.; parsinešti maistą į grupę iš virtuvės tam skirtuose ženklintuose induose su dangčiais pagal sudarytą maisto išdavimo grafiką; išdalinti maistą, dalijant pietus laikytis laipsniškumo: išpilstyti sriubą į lėkštes, vaikams pradėjus valgyti sriubą, porcijuoti antrus patiekalus pagal maisto higienos nustatytas normas; surinkti indus nuo stalų, išvalyti atliekas į tam skirtą ženklintą talpą; išvalyti talpą po panaudojimo nuo maisto atliekų ir gerai išplauti leidžiamomis naudoti priemonėmis; išplauti grupės patalpų grindis po vaikų maitinimo; nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį ar (ir) protrūkį, patalpas, įrenginius, žaislus, inventorių valyti, dezinfekuoti pagal metodinės rekomendacijas arba specialistų, vykdančių užkrečiamosios ligos epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, nurodymus; dalyvauti bendrose bendruomenės narių talkose.
32. Ieškovė remiasi 2018 m. balandžio 10 d. atliktu profesinės rizikos vertinimu auklėtojo padėjėjo darbo vietoje. Nurodytame vertinime užfiksuota, kad auklėtojo padėjėjo darbo vietos ergonominiai veiksniai, be kitų nustatytų, taip pat yra ir vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas ar dirbant kitą darbą, bei liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai tvarkant krovinius. Nustatytas maksimalus keliamas svoris – 10,3 kg, kuris galimas ir didesnis, priklausomai nuo vaikų svorio (16 kg), bei 2 855 priverstiniai liemens palenkimai, dalis jų netoli ribinės 60 laipsnių ribos, kuri retkarčiais peržengiama, iš jų liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai klojant lovas - 560 palenkimų; liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai maitinant vaikus - 390 palenkimų, liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai valant stalus ir kitus baldus - 420 palenkimų; liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai rengiant vaikus - 420 palenkimų, liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai plaunant grindis - 945 palenkimų, liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai valant kilimą dulkiu siurbliu - 120 palenkimų.
33. Pirmiau išvardytos aplinkybės pagrindžia tai, kad auklėtojo padėjėjo darbas yra intensyvus. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad aptariame vertinime išvardyti rizikos veiksniai yra ne hipotetiniai, potencialūs, bet konkrečios kliūtys atsakovei dirbti auklėtojo padėjėjo darbą. Reikšminga tai, kad kai kuriuos darbus auklėtojo padėjėjas turi atlikti ne kasdien, bet kelis kartus per metus (pavyzdžiui, valyti langus, išdulkinti kilimą). Atsakovė nurodė, kad ji gali dirbti šį darbą, bet ieškovė nesuteikė galimybės tai įrodyti.
34. Ieškovė, siekdama palengvinti auklėtojo padėjėjo darbą tam, kad auklėtojo padėjėjui, nereikėtų dirbti aukščiau negu 1,3 m aukštyje, 2018 m. kovo 16 d. nupirkto langų valytuvus su teleskopiniais kotais. Ši darbo priemonė suteikė galimybę atsakovei dirbti išvengiant pirmiau nurodyto rizikos veiksnio. Liudytoja R. M. paaiškino, kad dirbo auklėtoja grupėje kartu su atsakove. Nurodyta auklėtoja patvirtino, kad padėjo atsakovei atlikti šios darbo funkcijas, t. y. rengti vaikus, serviruoti stalus ir pan. Dėl to atsakovei buvo lengviau dirbti auklėtojo padėjėjos darbą (T. 3, b. l. 136, 137). Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė reikšmingą aplinkybę, t. y. kad ji tiek anksčiau, tiek ir dabar gali dirbti auklėtojo padėjėjo darbą, vadovaujasi gydytojų-specialistų nurodymais atlikdama konkrečias funkcijas – keldama vaikus ar lankstydamasi. Atsakovė taip pat nurodė, kad dirbti gali su papildomomis priemonėmis, kurios neproporcingai neapsunkintų ieškovės pareigų: galėtų naudotis papildoma kėde, prašyti auklėtojos pagalbos. Byloje nustatyta, kad ieškovė nesitarė su atsakove, neišsiaiškino jos konkrečių poreikių. Taip pat ieškovė nesvarstė galimybių perkelti atsakovė į vyresnių vaikų grupę.
35. Pagal sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtintus Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus, vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, moterims negali viršyti 10 kg, o liemens daugkartinių priverstinių palenkimų kampas negali būti didesnis kaip 60 laipsnių. Nurodyti ribojimai taikomi visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, nustatytas jiems ne visas darbingumas, ar ne. Taigi nurodyti ribojimai aktualūs ne tik atsakovei, bet taip pat ir kitiems ieškovės darbuotojams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kitų ieškovės darbovietėje dirbančių auklėtojų padėjėjų darbingumo lygis panašus į atsakovės. Nepaisant to, jos dirba, o atsakovė atleista iš darbo. Įvertinusi nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, kodėl iš visų auklėtojų padėjėjų išskyrė tik atsakovę. Tai, kad kitų auklėtojų padėjėjų sveikatos patikrinimo įrašuose nėra įrašyti apribojimai dirbti, šiuo konkrečiu atveju nepakankamas pagrindas atsakovės sveikatos būklę ir ergonominius rizikos veiksnius darbovietėje vertinti kitaip negu kitų auklėtojų padėjėjų. Svarbu tai, palyginus ieškovės ir kitų auklėtojų padėjėjų NDNT pateiktose pažymose įrašytus darbo ribojimus, matyti, kad jie iš esmės vienodi visoms ieškovės darbovietėje dirbančios auklėtojų padėjėjoms (šio sprendimo 24 punktas). Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2007 metų ieškovės darbingumo lygis sumažėjo nuo 45 proc. iki 35 proc. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo to laiko, kai pirmą kartą nustatytas ne visas darbingumo lygis, iki atleidimo iš darbo dienos, atsakovė nesugebėjo tinkamai dirbti auklėtojo padėjėjos darbo, kėlė grėsmę lopšelio grupę lankantiems vaikams. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad jos atliekamos darbo funkcijos iš esmės atitinka darbus, kuriuos ji dirba namuose atlikdama namų ruošą. Ieškovė nepaneigė nurodytos aplinkybės.
36. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė iš darbo atleista dėl sveikatos būklės nesuteikus jai priemonių dirbti auklėtojo padėjėjo darbą su būtent atsakovei pritaikytomis priemonėmis. Tai neatitinka DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų. Reikšminga tai, kad ieškovė priėmė įsakymą atleisti atsakovę iš darbo tą pačią dieną, kai gavo gydytojų komisijos išvadą, jog atsakovė gali dirbti su apribojimais (2018 m. balandžio 11 d.). Be to, ieškovės veiksmai prieštarauja vieni kitiems. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. siūlė atsakovei dirbti visu etatu, t. y. dirbti didesniu krūviu, bet kitą dieną (2018 m. balandžio 11 d.) priėmė įsakymą atleisti iš darbo. Pažymėtina, kad siūlymą dirbti visu etatu ieškovė pateikė jau turėdama duomenų apie 2018 m. balandžio 4 d. atsakovės medicininėje knygelėje įrašytą įrašą, kad atsakovė gali dirbti su apribojimais. Įvertinusi nurodytą ieškovės, kaip darbdavės, elgesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė siekė kuo skubiau atleisti atsakovę iš darbo, bet neturėjo tikslo iš tikrųjų imtis konkrečių ir adekvačių priemonių DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytiems reikalavimas įvykdyti.
37. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu atsakovė neteisėtai atleista iš darbo.
38. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
39. Atsakovė prašė grąžinti ją į buvusį darbą. Ieškovė prašė negrąžinti atsakovės į darbą.
40. Pažymėtina, kad teismas ginčą dėl teisės nagrinėja iš esmės. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė darbdavys, nesutikdamas su jam nepalankiu darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo patenkinti darbuotojo reikalavimai ir jo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Taigi, bylos nagrinėjimui pagal darbdavio ieškinį persikėlus į teismą, šioje byloje išnagrinėtas atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas, t. y. taip pat ir pastarosios reikalavimas dėl atleidimo iš darbo, kurį ji buvo pareiškusi darbo ginčų komisijai. Tai reiškia, kad klausimo, taikyti DK 218 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl darbuotojo grąžinimo į darbą ar ne, išsprendimas nepriklauso nuo to, kuris darbo teisinių santykių subjektas pareiškė ieškinį teisme dėl teisės. Taigi darbdaviui nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu ir pareiškus ieškinį teisme, o teismui atmetus darbdavio ieškinį, teismas privalo taikyti DK 218 straipsnyje reglamentuotus sprendimų bylose dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo padarinius. Dėl to ieškovės argumentai, susiję su CPK 417, 418 straipsnių aiškinimu ir taikymu, atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti.
41. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo diskrecijos teisė priimti sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, t. y. teismas savo nuožiūra gali nuspręsti negrąžinti darbuotojo į darbą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad yra kokių nors ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių negalima atsakovės grąžinti į darbą. Taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovei gali būti sukurtos nepalankios sąlygos dirbti. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą, yra nepakankama priežastis negrąžinti atsakovės į darbą. Tai, kad ieškovė priėmė į darbą kitą darbuotoją, negali paneigti atsakovės teisės į darbą. Taigi atsakovė grąžintina į buvusį darbą.
42. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį atsakovei taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
43. Ieškovė pateikė duomenų, kad atsakovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 16,80 Eur. Atsakovė iš darbo atleista nuo 2018 m. balandžio 12 d. Šiuo metu praėjo daugiau negu metai nuo datos, kurią atsakovė atleista iš darbo. Dėl to kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką atsakovei iš ieškovės priteistina ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. 365 d. 2018 ir 2019 metais vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį yra 20,9 dienos. Taigi vidutinis darbo dienų skaičius per metus yra 250,8 dienų. Atsakovei iš ieškovės priteistinas 4 213,44 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (250,8 x 16,80 = 4 213,44).
44. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
45. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas – apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: 1) pripažintina, kad atsakovė neteisėtai atleista iš darbo ieškovės direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu; 2) atsakovė grąžintina į darbą; atsakovei iš ieškovės priteistinas 4 213,44 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
46. Darbo ginčo dėl teisės išsprendus atsakovės naudai, jai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovė patyrė 2 165,90 Eur (1778,70 + 387,20 = 2165,90) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, 1 427,80 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, apeliacinio skundo turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Atsakovei iš ieškovės priteistina 3 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Valstybei iš ieškovės priteistina 18,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Patenkinti atsakovės G. T. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti, kad ieškovės biudžetinės įstaigos Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorius 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. P1-73 neteisėtai atleido atsakovę G. T. iš darbo.
Grąžinti atsakovę G. T. į darbą biudžetinėje įstaigoje Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ dirbti auklėtojos padėjėja. Nutarti šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Priteisti atsakovei G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės biudžetinės įstaigos Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ (kodas 191408945) 4 213,44 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų trylikos eurų 44 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 3 593,70 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės biudžetinės įstaigos Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ 18,26 Eur (aštuoniolika eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“; įmokos kodas 5660.