Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-4669-631/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
e2-4669-631/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
valstybės įmonės „Registrų centras“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4669-631/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00152-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.2.4; 3.2.3.2; 3.2.6; 3.4.1.7; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo prašymo dėl pašalpos skyrimo atmetimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė valstybės įmonė Registrų centras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., prašydama atmesti atsakovo 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą „Dėl neskirtos pašalpos pagal kolektyvinę sutartį“, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai, darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. DGKS-7280 darbo byloje Nr. APS-131-21749, kuriuo patenkintas atsakovo prašymas, laikyti netekusiu galios ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nesutikdama su DGK sprendimu teikia ieškinį, prašydama atmesti atsakovo prašymu reikštus reikalavimus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydamas nustatyti, ar teisėtai ieškovė atsakovui atsisakė skirti pašalpą, kai jo vaikas gimė iki kolektyvinės sutarties įsigaliojimo, tačiau neviršijo nustatyto 3 mėnesių termino ir įpareigoti Registrų centrą per 5 darbo dienas išmokėti pašalpą už gimusį vaiką, kai prašymas skirti pašalpą buvo pateiktas remiantis Registrų centro kolektyvinės sutarties 63 punktu, t. y., kai prašymas buvo pateiktas per 3 mėnesius nuo įvykio, dėl kurio buvo prašoma skirti pašalpą. 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. DGKS-7280 darbo byloje Nr. APS-131-21749 Vilniaus DGK patenkino darbuotojo prašymą ir nutarė išieškoti atsakovo naudai iš Registrų centro 1110 Eur, neatskaičius mokesčių, pašalpos gimus vaikui, pagal Registrų centro Kolektyvinės sutarties 57 punktą. Kartu su DGK sprendimu buvo pateikta ir Vilniaus DGK pirmininkės R. Č. atskiroji nuomonė Nr. DGKS-7280, kuria pirmininkė laikosi nuomonės, kad turėjo būti priimtas kitoks sprendimas: A. S. reikalavimas išieškoti jo naudai pašalpą gimus vaikui, pagal kolektyvinės sutarties 57 p. turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas. Nesutikdama su Vilniaus DGK sprendimu, kuriuo buvo nutarta patenkinti atsakovo prašymą ieškovė teigia, kad pašalpa pagal kolektyvinę sutartį buvo neskirta teisėtai ir prašo atmesti visus atsakovo Vilniaus DGK reikštus reikalavimus. Nurodo, kad Registrų centre atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. darbo sutarties Nr. d-1279 pagrindu. 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta Registrų centro kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp Registrų centro, atstovaujamo generalinio direktoriaus S. U., veikiančio pagal Registrų centro įstatus ir Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos, atstovaujamos Profesinės sąjungos valdybos narės R. P.. Daugumai darbuotojų pritarus kolektyvinės sutarties taikymui, visiems įmonės darbuotojams kolektyvinė sutartis pradėta taikyti nuo 2019 m. spalio 1 d. 2019 m. spalio 4 d. atsakovas pateikė ieškovei prašymą dėl pašalpos gimus vaikui skyrimo kartu su prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančiu dokumentu. 2019 m. spalio 16 d. ieškovė dokumentų valdymo sistemoje pateikdama pastabą prie atsakovo prašymo, informavo atsakovą, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. kolektyvinė sutartis pradėta taikyti visiems įmonės darbuotojams, tai yra, kad juridinis pagrindas teikti kolektyvinėje sutartyje numatytas naudas atsiranda tik nuo 2019 m. spalio 1 d. Kolektyvinė sutartis, kaip ir kitas juridinis dokumentas, atgaline data netaikytinas, todėl atsisakoma atsakovui taikyti naudą pagal Kolektyvinės sutarties 57 punktą. 2019 m. lapkričio 6 d. įvyko darbdavio atstovų, darbuotojų profesinės sąjungos, Registrų centro darbo tarybos deleguotų narių darbo grupės posėdis, taikymo, kurio metu buvo sprendžiama dėl Kolektyvinės sutarties nuostatų, taip pat ir jos 63 punkto taikymo. Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodo, jog Komisija sprendime išdėstė visiškai vienus kitiems prieštaraujančius argumentus, viena vertus teigdama, kad darbuotojas atliko visus reikiamus veiksmus teikdamas prašymą skirti pašalpą pagal kolektyvinės sutarties 63 punktą, kita vertus, nurodydama, kad kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir kad darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios, kad kolektyvinėje sutartyje nėra nustatytas retrospektyvus jos nuostatų galiojimas. Ieškovė nesutinka dėl DGK sprendimo nepagrįstumo ir prieštaringumo, todėl teikia argumentus, pagrindžiančius poziciją dėl pašalpos neskyrimo teisėtumo. Nurodo, kad kolektyvinės sutarties 57 punktu numatyta, kad: „gimus vaikui ar darbuotojui įsivaikinus vaiką, darbuotojui skiriama vienkartinė 2 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa. Gimus dviem ar daugiau vaikų nustatyto dydžio pašalpa išmokama už kiekvieną iš jų. Jeigu įmonėje dirba abu vaiko tėvai, pašalpa skiriama vienam iš jų“. Tuo tarpu, kolektyvinės sutarties 73 punkte nurodyta, kad: „ši kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja ketverius metus“. Ieškovė argumentuoja, kad kolektyvinėje sutartyje aiškiai nurodyta, kad joje įtvirtintos nuostatos įsigalioja ir gali būti taikomos tik nuo jos pasirašymo momento. Be kita ko, kolektyvinės sutarties nuostatų taikymas buvo aptartas ir 2019 m. lapkričio 6 d. vykusio darbdavio atstovų, Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos, Registrų centro darbo tarybos deleguotų narių darbo grupės posėdyje. Valstybės įmonės Registrų centro vadovo, Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos, valstybės įmonės Registrų centro darbo tarybos deleguotų narių darbo grupės posėdžio 2019 m. lapkričio 6 d. protokole „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. valstybės įmonės Registrų centro kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo“ Nr. BT-2688 (2.26E) nurodyta, jog: „Pagal Darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, kolektyvinė sutartis yra vienas iš darbo teises nustatančių teisės aktų. Darbo kodekso 7 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios, be to bendrasis teisės principas numato, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja. Atsižvelgiant į tai, kolektyvinės sutarties 63 punkto nuostata taikoma dėl įvykių (aplinkybių, faktų), atsiradusių (įvykusių) įsigaliojus kolektyvinei sutarčiai ir kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu. Įvykiams (aplinkybėms, faktams), atsiradusiems iki kolektyvinės sutarties įsigaliojimo ar nustojus galioti kolektyvinei sutarčiai, kolektyvinės sutarties nuostatos netaikomos“. Tad, kaip nurodo ieškovė, dėl visų nurodomų aplinkybių savo poziciją aiškiai išreiškė tiek darbdavio, tiek darbuotojų atstovai, dalyvavę darbo grupės posėdyje, buvo prieita vienos išvados, kad kolektyvinės sutarties nuostatos atgal nėra taikomos. Ieškovės teigimu, įmonėje kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta ir jos nuostatos įsigaliojo vėliau nei atsakovui atsirado teisė reikalauti pašalpos gimus vaikui skyrimo. Kolektyvinėje sutartyje nėra nustatytas retrospektyvus jos nuostatų galiojimas. Registrų centras, pasirašydamas kolektyvinę sutartį, nustatė biudžetą keturiems kolektyvinės sutarties galiojimo metams, todėl nepagrįstai išmokėjus pašalpą darbuotojams, kurie neturėjo teisės kreiptis dėl tokios naudos gavimo, galėtų būti pabloginta situacija tiems darbuotojams, kurie kreiptųsi dėl kolektyvinėje sutartyje nustatytų naudų kolektyvinės sutarties galiojimo metu. Kolektyvinė sutartis yra pagrindas, kuriuo remdamasis Registrų centras suteikia darbuotojams papildomų naudų ir užtikrina geresnes nei numatyta teisės aktuose profesines, socialines ir ekonomines sąlygas. Daugumai darbuotojų pritarus kolektyvinės sutarties taikymui - visiems įmonės darbuotojams Kolektyvinė sutartis pradėta taikyti nuo 2019 m. spalio 1 d. Vadinasi, ir juridinis pagrindas teikti joje numatytas papildomas naudas atsirado nuo 2019 m. spalio 1 d. Taigi, Registrų centro įsitikinimu, atgaline data šios kolektyvinės sutarties nuostatos negali būti taikomos. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o atsakovo prašymas neturėjo būti patenkintas (el.b.l.1-6, t.I).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu. Nurodo, kad 2016 m. sausio 20 d. sudaryta kolektyvinė sutartis Nr. 4, pagal kurią darbdavys įsipareigojo teikti papildomas naudas darbuotojams. Viena iš naudų pagal kolektyvinės sutarties 60 punktą - pašalpa gimus vaikui. Ši sutartis nustojo galioti 2018 m. gruodžio 31 d., o 2019 m. kovo 21 d. įsigaliojo įsakymas dėl pašalpų dydžių ir prašymų dėl pašalpų išmokėjimo teikimo tvarkos nustatymo, pagal kurį ieškovas įsipareigojo mirties atveju darbuotojams ar šeimos nariams mokėti pašalpą, numatė prašymų teikimo terminus ir tvarką. 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta nauja Valstybės įmonės Registrų centro Kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp Registrų centro ir Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos. Atsakovas nurodo, kad prieš kolektyvinės sutarties balsavimą Valstybės įmonės Registrų centro profesinės sąjungos pirmininkas, kuris taip pat buvo kolektyvinės sutarties derybų narys, D. P. pokalbio metu patvirtino, kad vaiko gimimo atveju, konkrečiai įvertinus atsakovo atvejį, kai vaikas gimė iki kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau pateikus prašymą bei jį pragrindžiančius dokumentus ir išlaikant trijų mėnesių terminą, turės būti mokama pašalpa vaiko gimimo atveju pagal Kolektyvinės sutarties 57 ir 63 punktus. Kolektyvinė sutartis pradėta taikyti visiems darbuotojams 2019 m. spalio 1 d., po įvykusio darbuotojų balsavimo. Pagal šią kolektyvinę sutartį ieškovė įsipareigojo taikyti kolektyvinės sutarties naudas darbuotojams. Viena iš naudų numatyta 57 punkte, t.y. pašalpos gimus vaikui skyrimas. Kolektyvinėje sutartyje 63 punkte nurodyta, kad pašalpos skiriamos, jeigu yra raštiškas darbuotojo prašymas ir pateikiami atitinkami prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Prašymas išmokėti pašalpas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvykio, dėl kurio pašalpos yra prašoma, datos. Atsakovas nurodo 2019 m. spalio 4 d. pateikęs ieškovei prašymą dėl pašalpos gimus vaikui skyrimo, kartu su prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančiu dokumentu. Pateiktais dokumentais buvo prašoma skirti vienkartinę pašalpą (2 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 1110 Eur) už vaiką, kuris atsakovui gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė per dokumentų valdymo sistemą 2019 m. spalio 16 d. informavo, kad pašalpa skiriama nebus, kadangi kolektyvinė sutartis atgaline data netaikytina. Po tokios informacijos gavimo atsakovas nurodo 2019 m. spalio 17 d. kreipęsis į Registrų centro profesinę sąjungą bei Darbo tarybą prašant kreiptis į darbdavį dėl situacijos išaiškinimo, pašalpų skyrimo tvarkos ir Kolektyvinės sutarties 63 punkto taikymo. Darbo taryba informavo, kad neturi įgaliojimų vykdyti kolektyvinę sutartį, o profesinė sąjunga informacijos į prašymą nepateikė. Negavęs atsakymų, atsakovas 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su išdėstytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis bei prašymu nustatyti ar teisėtai darbdavys atsisakė skirti pašalpą, kai vaikas gimė iki Kolektyvinės sutarties įsigaliojimo, tačiau neviršijus nustatyto 3 mėnesių termino, bei įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas išmokėti pašalpą už gimusį vaiką, kai prašymas skirti pašalpą buvo pateiktas remiantis VĮ Registrų centro kolektyvinės sutarties 63 p., t. y., kai prašymas buvo pateiktas per 3 mėnesius nuo įvykio, dėl kurio buvo prašoma skirti pašalpą. 2019 m. gruodžio 5 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-7280 prašymą tenkinti, išieškoti A. S. naudai iš Registrų centro 1110 Eur, neatskaičius mokesčių, pašalpos gimus vaikui, pagal Valstybės įmonės Registrų centras kolektyvinės sutarties 57 punktą. Ieškovė nesutiko su priimtu sprendimu ir ginčija jį teisme. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė cituoja netikslias darbo ginčų komisijos sprendimo citatas ir daro klaidingas išvadas apie priimtą sprendimą, dėstydama nesutikimo motyvus. Atsakovo įsitikinimu, darbo ginčų komisijos argumentai nėra prieštaringi ir nesuponuoja vertinimo, kurį daro ieškovė, kad DGK sprendime pateikiami prieštaringi argumentai. Tiek atsakovas akcentuoja, tiek jo manymu, taip pat sprendė darbo ginčų komisija, kad visas pagal Kolektyvinę sutartį reikalaujamas sąlygas atsakovas išpildė, todėl nebuvo pagrindo, kodėl pašalpa neturėjo būti skiriama. Atsakovas pažymi, kad 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje kolektyvinėje sutartyje nėra nurodyta, kada turėjo gimti vaikas tam, kad darbdavys būtų įpareigotas skirti pašalpą, t. y. kolektyvinėje sutartyje nėra nurodyta, kad vaikas turėjo gimti po kolektyvinės sutarties įsigaliojimo, todėl kolektyvinės sutarties nuostata, aprašanti aplinkybes, kurioms esant yra skiriama pašalpa, yra kolektyvinės sutarties 63 punktas. Jame nurodyta, kad pašalpos skiriamos, jeigu yra raštiškas prašymas ir pateikiami atitinkami prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Prašymas išmokėti pašalpas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvykio, dėl kurio pašalpos yra prašoma, datos. Nors darbuotojams kilo klausimų, kaip bus traktuojamos kai kurios kolektyvinės sutarties nuostatos, darbdavys nesugebėjo pateikti išaiškinimų darbuotojams iki įvyksiančio balsavimo dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo visiems įmonės darbuotojams. Tik vėliau, nors ir nepilna apimtimi, darbdavys jau po įvykusio balsavimo per kelis kartus vis teikdavo atskirus aiškinimus be jokių pagrindžiančių argumentų, dėl atskirų nuostatų aiškinimo. Atsakovas vertina, kad kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo aiškios, jei joms reikėjo papildomo aiškinimo. 2019 m. lapkričio 6 d. susirinkime, galimai neteisėtai, buvo priimti sprendimai aiškinant neaiškias nuostatas darbdavio naudai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad darbdavys, po įvykusio 2019 m. lapkričio 6 d. susirinkimo, protokolą į dokumentų valdymo sistemą patalpino tik po mėnesio ir tik 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė darbuotojams susipažinimui. Darbdavys elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai darbuotojų atžvilgiu, kai tokią svarbią informaciją dėl vis kylančių klausimų ir vykdomų darbdavio aiškinimų, pateikė praėjus dviem su puse mėnesio nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo visiems įmonės darbuotojams, bei praėjus vienam su puse mėnesio po įvykusio susirinkimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad savo prašymą dėl pašalpos skyrimo jis pateikė ieškovei dar prieš darbdaviui pateikiant kolektyvinės sutarties nuostatų aiškinimus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad darbdavys kai kurioms naujos kolektyvinės sutarties nuostatoms taiko retroaktyvų veikimą, kaip pavyzdį nurodo kolektyvinės sutarties 55 punktą ir darbuotojo teisę gauti lojalumo išmoką. Atsakovui nėra aišku, kodėl skirtingais atvejais yra teikiami skirtingi aiškinimai. Ginčo kontekstui atsakovas nurodo, kad Valstybės įmonėje Registrų centre seniau galiojo kita 2016-01-20 sudaryta kolektyvinė sutartis Nr.4, kurios galiojimas baigėsi 2018-12-31. Sutartyje taip pat galiojo nuostata, pagal kurią buvo taikoma nauda gimus vaikui. Taip pat atsakovas pateikia analogiją dėl pašalpos mirties atveju mokėjimo pagal 2019-03-21 įsigaliojusį įsakymą, kol nebuvo naujos kolektyvinės sutarties. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad senoji 2016-01-20 kolektyvinė sutartis nustojo galioti 2018-12-31, o naujoji sutartis iš esmės yra panaši į senąją, ir tai, kad ji buvo pasirašyta tik 2019-09-23, kyla pagrįstų abejonių ar darbdavys skyrė tinkamą dėmesį ir tinkamai vykdė DK 188 str. 8 dalyje aprašytą pareigą, kad kolektyvinės derybos turi vykti sąžiningai ir neturi būti vilkinamos. Kolektyvinės sutarties naudų taikymas dėl darbuotojams nesuprantamų aplinkybių buvo nutrūkęs devynis mėnesius, dėl ko nukentėjo įmonės darbuotojai, kurie laikotarpiu tarp kolektyvinių sutarčių, neteko teisės kreiptis dėl pašalpų skyrimo. Atsakovo manymu, kolektyvinės derybos buvo vestos nepagrįstai ilgą vienuolikos mėnesių terminą. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad darbdavys, pasirašydamas kolektyvinę sutartį įvertino joje numatytas darbuotojų papildomas naudas ir nustatė biudžetą būtent sutarties galiojimo, t. y. ketverių metų laikotarpiui, ir, nepagrįstai skyrus pašalpą atsakovui, galėtų nukentėti kiti asmenys, kurie papildomų naudų į darbdavį kreipsis vėliau, atsakovas vertina, kad suplanuoti tokio pobūdžio darbdavio išlaidas nėra objektyviai įmanoma, be to, atkreipia dėmesį į kolektyvinės sutarties 64 punkto nuostatas, kuriose numatyta, jog šalys iš anksto sutaria, kad trūkstant kolektyvinei sutarčiai įgyvendinti lėšų įmonės rezerve, sudarytame socialiniams ir kultūriniams darbuotojų poreikiams tenkinti, pirmenybė teikiama papildomoms naudoms, numatytoms kolektyvinės sutarties 57-62 punktuose, taigi 57 punkto taikymas (pašalpos mokėjimas gimus vaikui mokėjimas) yra prioritetinis, skirstant papildomas naudas. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad darbdavys iš anksto žinojo, kad senoji kolektyvinė sutartis, pagal kurią darbdavys taip pat skyrė pašalpas (įskaitant už gimusį vaiką), nustos galioti 2018-12-31. Nepaisant to, naujosios kolektyvinės sutarties derybos buvo pradėtos iš anksto nepasibaigus senosios kolektyvinės sutarties galiojimui. Taigi, tarpe tarp kolektyvinių sutarčių galiojimo darbdavys gerokai iš anksto privalėjo suplanuoti sąlygas naujosios kolektyvinės sutarties vykdymui, todėl teiginys, kad biudžetas nebuvo suplanuotas, atsakovo vertinimu, laikytinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas nesutinka su visais ieškinio argumentais, prašo jį atmesti ir išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 1110 Eur pašalpą vaikui gimus, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.57-65, t.I; el.b.pop. priedo 3-7 lapai).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) išdėstytas rekomendacijas, pateiktas reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, taip pat vadovaujantis 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-107 Dėl prevencinių priemonių dėl koronaviruso (covid-19) plitimo įgyvendinimo, kartu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatas, teismas, gavęs šalių rašytinius sutikimus, pasirengęs civilinės bylos išnagrinėjimui žodiniame parengiamajame teismo posėdyje, civilinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 4 - 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais, pateiktais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, iš darbo ginčų komisijos išreikalauta darbo byla, nustatyta, jog atsakovas dirba pas ieškovę 2019 m. balandžio 4 d. sudarytos darbo sutarties Nr. d-1179 pagrindu (el.b.l.7-9, el.b. apyrašo 33-35 psl.).

2019-09-23 įmonėje buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp ieškovės VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos (el.b.l. 27-40, t.I). Kolektyvinės sutarties 57 punktas numato, jog gimus vaikui, darbuotojui skiriama vienkartinė dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa. 63 punkte numatyta, jog pašalpos skiriamos, jeigu yra rašytinis darbuotojo prašymas ir pateikiami atitinkami prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai, o pats prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įvykio, dėl kurio pašalpos yra prašoma, datos.

Kolektyvinės sutarties VII dalyje numatyta jos vykdymo tvarka, ir 73 punkte nurodyta, kad kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja ketverius metus. Sutartis, kaip minėta, pasirašyta 2019 m. rugsėjo 23 d.

2019 m. spalio 4 d. atsakovas pateikė ieškovės direktoriui prašymą dėl pašalpos gimus vaikui skyrimo kartu su vaiko gimimo įrašo kopija, remdamasis kolektyvinės sutarties 57 punktu (el. b. apyrašo 36 psl.). Atsakovo vaikas gimė 2019 m. liepos 29 d. (el.b.l.24-25).

Ieškovė 2019 m. spalio 16 d. per vidinę dokumentų valdymo sistemą pateikė pastabą prie ieškovo prašymo, nurodydama, kad netaikys atsakovui naudos pagal kolektyvinės sutarties 57 punktą, nes sutartis pradėta taikyti visiems įmonės darbuotojams nuo 2019 m. spalio 1 d., pažymėdama, kad juridinis pagrindas teikti kolektyvinėje sutartyje numatytas naudas atsiranda taip pat nuo 2019 m. spalio 1 d. ir kolektyvinė sutartis, kaip ir kitas juridinis dokumentas atgaline data netaikytinas (el.b.l.16, t.I).

2019-11-06 d. įvyko darbdavio atstovų, Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos, Registrų centro darbo tarybos deleguotų narių darbo grupės posėdis, kurio metu buvo sprendžiama dėl kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų, jų tarpe ir 63 punkto, taikymo. Dėl 63 punkto taikymo buvo nuspręsta, kad pagal Darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, kolektyvinė sutartis yra vienas iš darbo teises nustatančių teisės aktų, o Darbo kodekso 7 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios, be to bendrasis teisės principas numato, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja ir atsižvelgiant į tai, kolektyvinės sutarties 63 punkto nuostata taikoma dėl įvykių (aplinkybių, faktų), atsiradusių (įvykusių) įsigaliojus kolektyvinei sutarčiai ir kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu. Įvykiams (aplinkybėms, faktams), atsiradusiems iki kolektyvinės sutarties įsigaliojimo ar nustojus galioti kolektyvinei sutarčiai, kolektyvinės sutarties nuostatos netaikomos (el.b.l.103-106, t.I).

2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus darbo ginčų komisijoje buvo gautas A. S. prašymas dėl neskirtos pašalpos pagal kolektyvinę sutartį (el.b. apyrašo 2 psl.).

2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. DGKS-7280 darbo byloje Nr. APS-131-21749 Vilniaus DGK patenkino A. S. prašymą ir nutarė išieškoti atsakovo naudai iš Registrų centro 1110 Eur, neatskaičius mokesčių, pašalpos gimus vaikui, pagal Registrų centro Kolektyvinės sutarties 57 punktą. Darbo ginčų komisijos pirmininkė prie sprendimo pateikė atskirąją nuomonę, nesutikdama su sprendimu, nurodydama, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo ir manydama, kad turėjo būti priimtas kitoks sprendimas, ieškovo reikalavimas išieškoti pašalpą jo naudai gimus vaikui pagal kolektyvinės sutarties 57 p. turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas (el. b. apyrašo 55-58 psl.).

Teismas daro išvadą, kad pačioje 2019 m. rugsėjo 23 d. kolektyvinėje sutartyje nesant nurodyta, kad juridinis faktas (nagrinėjamu atveju, atsakovo vaiko gimimas, kurio pagrindu yra skiriama pašalpa), turėjo įvykti po kolektyvinės sutarties įsigaliojimo, o tik 2019-11-06 darbdavio atstovų, Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos, Registrų centro darbo tarybos deleguotų narių darbo grupės protokole dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo pateikus aiškinimą, kad pats juridinis faktas turi įvykti įsigaliojus kolektyvinei sutarčiai, kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, tačiau toks, kaip 2019-11-06 darbo grupės atliktas 63 punkto aiškinimas, jau buvus anksčiau pateiktam atsakovo prašymui dėl pašalpos skyrimo ir išsakytai darbdavio 2019-10-16 nuomonei (atsisakymui skirti pašalpą), laikytinas diskriminaciniu konkretaus darbuotojo A. S. atžvilgiu, neatitinkančiu Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino teisėtų lūkesčių apsaugos principo

Vadovaujantis darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo principais, įtvirtintais DK 6 straipsnio 2 dalyje, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

Vadovaujantis Darbo kodekso 190 straipsniu, kolektyvinė sutartis - darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos.

Nėra ginčo, kad atsakovui, dirbančiam Registrų centre, vaikas gimė (duomenys neskelbtini), t.y. jau nebegaliojant ankstesnei 2016-01-20 įmonės kolektyvinei sutarčiai, taip pat numačiusiai atitinkamas naudas gimus vaikui (el.b.l.93-102, t.I). Iki įsigaliojant naujai kolektyvinei sutarčiai darbdavys nebuvo numatęs atskirais įsakymais ar kita tvarka paremti finansiškai darbuotojų tokiais atvejais, kai gimsta vaikas. 2019 m. kovo 21 d. buvo priimtas ieškovės įsakymas dėl pašalpų dydžių ir prašymų dėl pašalpų išmokėjimo teikimo tvarkos nustatymo, tačiau jis nereglamentavo pašalpos vaiko gimimo atveju (el.b.l.126-127, t.I, el.b.apyrašo 45 psl). Pagal šį įsakymą, individualiai vertinant, buvo skiriamos, taip vadinamos, laidojimo pašalpos, darbuotojo, jo šeimos nario mirties atvejais. Kaip teigia ieškovė, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. prašymų, susijusių su pašalpos gimus vaikui skyrimu nebuvo, nes nebuvo tokius atvejus reglamentuojančios tvarkos, nebuvo įsigaliojusi naujoji kolektyvinė sutartis.

Teismas vertina, kad nepaisant ieškovės nurodomų argumentų dėl kolektyvinės sutarties nuostatų įsigaliojimo visiems darbuotojams nuo 2019 m. spalio 1 d., atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi 2019 m. rugsėjo 23 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 57 ir 63 punktais, 2019 m. spalio 4 d. pateikdamas prašymą skirti pašalpą, gimus vaikui 2019 m. liepos 29 d. Kolektyvinės sutarties nuostatos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai. Nei viename iš minėtų sutarties punktų nenurodyta apie paties juridinio fakto įvykimą po 2019-10-01, t.y. po sutarties įsigaliojimo visų darbuotojų atžvilgiu. Atsakovas, 2019 m. spalio 4 d. pateikdamas prašymą skirti pašalpą gimus vaikui, nepažeidė minimo trijų mėnesių termino nuo įvykio, todėl turėjo pagrįstą lūkestį gauti naudą pagal naujai įsigaliojusią kolektyvinę sutartį.

Teismas atmeta VĮ Registrų centro ieškinį ir priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 1110 Eur (neatskaičius mokesčių) pašalpą, gimus vaikui pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. pasirašytos VĮ Registrų centro kolektyvinės sutarties 57 punktą.

Teismas plačiau nepasisako dėl šalių išdėstytų kitų argumentų, susijusių su Registrų centro biudžeto nustatymu ketveriems metams, bei su menamom (galimom) situacijom, kai kiekvienas darbuotojas kreiptųsi dėl pašalpos skyrimo retroaktyviai taikant sutarties nuostatas, pažymėdamas tik, kad ginčo atveju, nelaikytina, kad atsakovui pašalpa priklauso retroaktyviai taikant kolektyvinės sutarties nuostatas. Priešingai, pripažintina, kad 2019-11-06 įvykusio darbdavio atstovų, Registrų centro darbuotojų profesinės sąjungos, Registrų centro darbo tarybos deleguotų narių darbo grupės posėdžio metu atsakovo atžvilgiu kolektyvinės sutarties 63 punkto nuostatos buvo išaiškintos retrospektyviai, apsunkinant atsakovui teisę gauti naudą, priklausiusią nuo 2019 m. spalio 1 d., įvykdžius kolektyvinės sutarties 57 ir 63 punktų reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalys nepateikė į bylą prašymų ir įrodymų, susijusių su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismo išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu, nepriteistinos iš šalių, nes byla elektroninė ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 str. 4 d., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

NUSPRENDĖ:

valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“, kodas 124110246, atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1110 Eur (vieno tūkstančio šimto dešimties eurų, neatskaičius mokesčių) pašalpą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. DGKS-7280 darbo byloje Nr. APS-131-21749 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė