Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2022 m. vasario 13 d. apie 17.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje žodinio konflikto metu tyčia sumušė savo šeimos narį – sutuoktinę N. V.-Š., kuriai ranka sudavė ne mažiau tris smūgius į kairę veido pusę, po to suėmęs ranka už plaukų, tempė ją iki to paties namo kieme esančio upelio ir taip mušdamas bei kitaip smurtaudamas nukentėjusiajai N. V.-Š. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio antakio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, pereinant smakro kairės pusės, kairės ausies kaušelio srityje padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog N. V.-Š. yra jo sutuoktinė, su kuria jis kartu gyvena apie 17 metų. Tiek jis, tiek ir sutuoktinė N. V.-Š. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2022 m. vasario 13 d. apie 17.00 val. N. V.-Š. grįžo į namus būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Supykęs dėl to, kad sutuoktinė N. V.-Š. nuolat vartoja alkoholį, nieko nesitvarko namuose bei nieko nepadeda buityje, jiems būnant verandoje, jis sudavė jai tris kartus dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę – po vieną kartą į kairę akį, skruostą ir ausį, o po to suėmė jai už surištų plaukų ir pradėjo ją tempti iš verandos į kiemą. Jis taip nutempė N. V.-Š. prie jų namo tekančio upelio ir ten paleido. Jis supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė N. V.-Š. fizinį skausmą bei ją sužalojo ir dėl to labai gailisi. Po šio įvykio jis išsikraustė iš N. V.-Š. namų ir šiuo metu gyvena pas savo motiną. Šio konflikto metu jie buvo tik dviese, todėl niekas to nematė. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kadangi turi šią priklausomybę (b. l. 96 – 99, 100 – 101, 107 – 110).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. Š. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji N. V.-Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. Š. yra jos sutuoktinis, su kuriuo ji yra susituokusi metus laiko, tačiau jie kartu gyvena 16 metų ir veda bendrą namų ūkį, tačiau neturi bendrų vaikų. Jie gyvena jai ir jos seseriai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gerai sutaria su R. Š., tačiau jie abu turi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2022 m. vasario 13 d. apie 17.00 val. į namus grįžo neblaivus jos sutuoktinis R. Š. Tuo metu ji pati buvo blaivi. Namo verandoje tarp jos ir R. Š. kilo žodinis konfliktas, kurio metu šis sudavė jai tris kartus ranka į kairę veido pusę – į ausį, antakį ir skruostą. Po šių smūgių ji iš karto pajuto fizinį skausmą, jai bėgo kraujas, ji pradėjo verkti, sakė, kad jai skauda. Tuomet R. Š., suėmęs už surištų į uodegą plaukų, pradėjo tempti ją iš verandos link upelio, esančio maždaug už 10 metrų nuo jų namo. Dėl to tempimo ji jautė fizinį skausmą galvos srityje. Nutempęs prie upelio, R. Š. ten ją paleido ir pasakė, kad paskandins, tačiau jokių realių veiksmų jis nesiėmė. Jis dar bandė įspirti jai į sėdmenis, tačiau nepataikė. Iš viso jai sudavė tris smūgius į galvos sritį ir vieną kartą suėmęs už plaukų tempė, dėl visų šių veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Ji pasakė R. Š., kad iškvies policiją, tačiau jis tik atsakė, kad nieko nebijo ir išėjo į autobusų stotelę. Jų konflikto niekas nematė, kadangi jo metu jie buvo namuose tik dviese. Tą pačią dieną ji neiškvietė policijos, nes bijojo. Tos pačios dienos vakarą jai sutino kairė veido pusė, atsirado didelės kraujosruvos, tačiau ji ir toliau nesikvietė nei policijos pareigūnų, nei greitosios medicinos pagalbos. Tik 2022 m. vasario 15 d. sugalvojo, kad reikia išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, su kuria kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Tą dieną ji buvo išgėrusi tris butelius po 1 litrą talpos 5 laipsnių stiprumo alaus, todėl rašydama pareiškimą buvo neblaivi. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad sutuoktinis R. Š. prieš ją smurtavo 2022 m. vasario 13 d. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, ji atsisakė vykti kartu su jais. Ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie užfiksavo, kokie jai buvo padaryti sužalojimai. Šiuo metu R. Š. gyvena pas savo motiną. Ji jau susitaikė su R. Š., neturi ir ateityje neturės jam jokių pretenzijų. Šiuo metu ji jau nebijo savo sutuoktinio R. Š. Civilinio ieškinio jam nereikš (b. l. 1 – 16, 17 – 20).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, N. V.-Š. pareiškė, jog 2022 m. vasario 13 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) buvo namuose kartu su savo sutuoktiniu R. Š., kuris buvo neblaivus. Staiga R. Š. be jokios priežasties sugriebė jai už plaukų ir, nutempęs prie netoli namų esančio upelio, ėmė ją mušti suduodamas mažiausiai keturis smūgius į galvą, veidą bei liemenį. Dėl tokių R. Š. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios N. V.-Š. apklausa (b. l. 1 – 16).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. vasario 15 d. jis dirbo policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėju K. B. Patruliuojant, jie gavo pranešimą apie tai, jog 2022 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė jos sutuoktinis, kurio šiuo metu namuose nėra. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėją N. V.-Š. jau apžiūrinėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Bendraujant su N. V.-Š., ši nurodė, kad sekmadienį (2022 m. vasario 13 d.) prieš ją smurtavo jos sutuoktinis R. Š., kurio šiuo metu nėra namuose, nes jis yra pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ant N. V.-Š. veido matėsi sužalojimai bei kraujosruvos, tačiau ji atsisakė važiuoti į gydymo įstaigą, ji buvo apklausta ir priimtas jos pareiškimas. Apie 17 val. 8 min. jie (policijos pareigūnai) nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas ir R. Š., kuris ten buvo sulaikytas. R. Š. nesipriešino, vykdė visus reikalavimus. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, N. V.-Š. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, o R. Š. – 3,35 promilių neblaivumas. Šis įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais (b. l. 21 – 22).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. vasario 15 d. nuo 16 val. 40 min. iki 16 val. 50 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemas bei jo teritorija. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 28 – 35).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. vasario 15 d. 15 val. 39 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos N. V.-Š. pranešimas apie tai, jog sekmadienį (2022 m. vasario 13 d.) adresu (duomenys neskelbtini) pranešėją namuose sumušė sutuoktinis, kurio šiuo metu namuose nėra. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 38 – 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 87/2022 (06) nurodyta, jog N. V.-Š. poodinės kraujosruvos kairio antakio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, pereinant smakro kairės pusės, kairės ausies kaušelio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 66).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. Š. ir nukentėjusioji N. V.-Š. yra sutuoktiniai, kurie gyvena kartu ir veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės nukentėjusiosios N. V.-Š. atžvilgiu, kuomet šis ranka sudavė jai ne mažiau tris smūgius į kairę veido pusę, po to suėmęs ranka už plaukų, tempė ją iki kieme esančio upelio. Tokiu būdu mušdamas bei kitaip smurtaudamas kaltinamasis R. Š. sukėlė nukentėjusiajai N. V.-Š. fizinį skausmą bei dėl poodinių kraujosruvų kairio antakio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, pereinant smakro kairės pusės, kairės ausies kaušelio srityje padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo R. Š. atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios N. V.-Š. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo R. Š. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. Š., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. Š. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 164 – 167, 168 – 170).

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. Š. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis R. Š. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 137 – 139, 140 – 143; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). R. Š., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). R. Š. yra baustas ir administracine tvarka bei turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (b. l. 147 – 148, 149). Kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį išlaikytinį (b. l. 132, 134 – 136, 144 – 145, 146). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis R. Š. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ir priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 161). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 96 – 99, 100 – 101, 107 – 110). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sutuoktinę N. V.-Š., prieš kurią šis kaltinamasis jau buvo smurtavęs ir praeityje bei už tai buvo nuteistas (b. l. 137 – 139, 140 – 143). Tokia nustatyta aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką prieš tą patį savo šeimos narį. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo R. Š. asmenybę, visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus, nustatant kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydį didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti R. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį. Kaip jau minėta, kaltinamasis R. Š. turi sveikatos sutrikimų, susijusių su priklausomybių ligomis ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimu (b. l. 161). Pats R. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 107 – 110). Teismas vertina, jog šiuo atveju prokurorės siūlomi įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo yra parinkti bei individualizuoti tinkamai, tačiau siūlomas uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas nėra tikslingas, kadangi toks draudimas galimai bus pažeidžiamas dėl kaltinamojo sveikatos būklės ypatybių. Taigi, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį R. Š. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamojo R. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. Š. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 15 d. 17 val. 10 min. iki 2022 m. vasario 16 d. 11 val. 5 min. (b. l. 88 – 89, 90 – 91). Šis laikas įskaitomas į R. Š. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118 – 120). Ši kardomoji priemonė R. Š. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. Š. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 15 d. 17 val. 10 min. iki 2022 m. vasario 16 d. 11 val. 5 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam R. Š. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam R. Š. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.