Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-21 · Byla Nr. Iv-1929-629/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
Iv-1929-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1929-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00144-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. A. (A. A.),

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 15–16 abi lapo pusės) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, – 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – papeikimas, kurią jis apskundė Departamentui, tačiau pastarasis minėtos nuobaudos nepagrįstai nepanaikino, net nebandęs užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimo. Pažymėjo, kad minėtą nutarimą dėl nuobaudos bei Departamento sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutarimą ir Departamento sprendimą. Nurodė, kad teismas minėtą sprendimą priėmė praėjus 7 mėnesiams nuo nuobaudos skyrimo, o pati nuobauda pareiškėjui padarė moralinės ir materialinės žalos, dėl kurios kalti valstybės pareigūnai, nesugebėję tinkamai įvertinti susidariusių aplinkybių ir skyrę pareiškėjui nepagrįstą nuobaudą.

Pareiškėjas pabrėžė, jog dėl paskirtos nuobaudos, jis nebuvo teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų anksčiau laiko. Paaiškino, jog tai buvo padaryta panaikinus nuobaudą ir jis buvo paleistas iš pataisos namų anksčiau laiko, kadangi priekaištų dėl jo elgesio bausmės atlikimo pataisos namuose metu nebebuvo. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad jei Marijampolės pataisos namai ir Departamentas būtų tinkamai vykdę savo pareigas, jis į laisvę būtų išėjęs 3 mėnesiais anksčiau, o tai būtų suteikę galimybę anksčiau pradėti dirbti, bendrauti su artimaisiais, integruotis į visuomenę. Taip pat pažymėjo, kad visus 7 mėnesius kentė patyčias ir psichologinį spaudimą, buvo varžomos jo teisės į pasimatymus ir skambučius. Dėl to, pasak pareiškėjo, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, jis mažiau pasitikėjo savimi ir visą tai pareiškėjas vertina 30000 Lt neturtine žala.

Atsiliepimas

Marijampolės pataisos namai atsiliepime (b. l. 24–26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Marijampolės pataisos namų teigimu, pareiškėjo teiginys jog jis būtų buvęs paleistas trimis mėnesiais anksčiau, neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad pareiškėjas prašymo, numatyto Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-42, 12.4 p., jog būtų teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo administracijai suėjus lygtinio paleidimo terminui nepateikė ir į administraciją dėl lygtinio paleidimo iki 2011 m. lapkričio 15 d. nesikreipė, minėtą prašymą parašė tik 2011 m. lapkričio 16 d. Marijampolės pataisos namai paaiškino, kad vadovaujantis Instrukcijos 5 p., nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos parengiamasis darbas pradėtas vykdyti 2011 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjas nuteistųjų ruošiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d. lankė pavyzdingai, todėl 2011 m. lapkričio 15 d. buvo paskatintas.

Atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėjas teigia, kad visą tą laikotarpį kentė patyčias ir psichologinį spaudimą, teigia jog buvo varžomos teisės į skambučius ir pasimatymus, atlikdamas bausmę į Marijampolės pataisos namų psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų nesikreipė. Taip pat pažymėjo, kad bausmių vykdymo įstatymuose pataisos namų administracijai nenumatyta teisė drausti nuteistajam nustatyta tvarka skambinti telefonu ar eiti į pasimatymą. Pažymėjo, kad tai, jog nuteistiesiems draudžiama turėti mobiliojo ryšio telefoną, nevertintina kaip teisės skambinti telefonu suvaržymas, nes reikalavimas laikytis įstatymo reglamentuotos nustatytos tvarkos ir vykdyti draudžiamų daiktų pateikimo prevenciją yra administracijos pareiga, ir ji negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui 2011 m. birželio 20 d., pateikus reikiamus dokumentus, buvo leisti ilgalaikiai pasimatymai su sugyventine Ž. V., todėl teiginys, jog buvo varžomos teisės į pasimatymus, neatitinka tikrovės.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teigia, jog nuteistasis, naudodamasis savo teise skųsti pataisos namų administracijos veiksmus ir sprendimus, susiduria su sunkumais gauti paskatinimą, tačiau pareiškėjas po skundo padavimo buvo paskatintas 2011 m. lapkričio 15 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde išdėstytų teiginių dėl neturtinės žalos nepagrindžia faktiniais įrodymais, nepateikia nė vieno tai patvirtinančio įrodymo ar fakto. Vien naudojimasis teise skųsti pataisos įstaigos sprendimus, Marijampolės pataisos namų nuomone, nevertinamas kaip patirta neturtinė žala. Paaiškino, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas panaikintas teisminio nagrinėjimo metu neįrodžius, kad draudžiamą turėti daiktą į krepšį įdėjo pats nuteistasis. Šiuo atveju nebuvo pakankamai tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, tačiau reikalavimas laikytis įstatymo reglamentuotos nustatytos tvarkos ir vykdyti draudžiamų daiktų patekimo prevenciją yra administracijos pareiga, todėl negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas.

Atsiliepimas

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 37–39) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamento teigimu, pareiškėjo teiginys, jog dėl jam neteisėtai paskirtos nuobaudos jis nebuvo teikiamas lygtiniam paleidimui, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Departamento teigimu, tam, kad nuteistasis būtų teikiamas lygtiniam paleidimui, būtina kad jis būtų atlikęs atitinkamą BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį bei raštu kreiptųsi į pataisos įstaigos administraciją, kad būtų ruošiami reikiami dokumentai dėl jo lygtinio paleidimo. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją su prašymu dėl dokumentų rengimo, kad būtų teikiamas lygtiniam paleidimui, todėl įstaigos administracijai tokia pareiga nekilo. Atkreipė dėmesį, jog vienos galiojančios nuobaudos turėjimas, esant teisiniam pagrindui taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. nuostatas, neužkerta kelio nuteistajam būti teikiamam svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo.

Atkreipė dėmesį, kad BVK 94 str. 7 d. numato pataisos įstaigos teisę, o ne pareigą suteikti nuteistiesiems papildomus pasimatymus. Įstatymas nesieja tokių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo su nuteistiesiems paskirtų nuobaudų buvimu ar nebuvimu. Panašiai yra reglamentuojama ir nuteistųjų teisė paskambinti telefonu – leisti nuteistajam papildomai paskambinti telefonu taip pat yra pataisos įstaigos teisė, o ne pareiga. Įstatymas nenumato, kad šios teisės realizavimas yra priklausomas nuo, ar nuteistajam yra paskirtos drausminės nuobaudos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jam buvo atsisakyta suteikti papildomą pasimatymą su giminaičiais ar leisti papildomai paskambinti telefonu būtent dėl tos priežasties, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl minėtos Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos (papeikimo) buvo kaip nors apribotos kitos jo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis, todėl, Departamento nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad minėta nuobauda sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būdingus laisvės atėmimo bausmės režimui.

Departamento teigimu, iš dalies galima pripažinti, jog nepagrįstai paskirta nuobauda pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir pareiškėjui skirtos nuobaudos rūšį (paskirta švelniausia nuobauda – papeikimas), nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio, kad to nekompensuotų teismo pripažinimas, jog Marijampolės pataisos namai nuobaudą jam paskyrė nepagrįstai, ir tokios nuobaudos panaikinimas teismo sprendimu. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais motyvais (b. l. 47–50). Paaiškino, kad prašymą dėl lygtinio paleidimo turėjo galimybę parašyti anksčiau, bet kadangi nieko su galiojančia nuobauda anksčiau neišleidžia, laukė Kauno apygardos adminsitracinio teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas Marius Vainauskas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime pateiktais argumentais (b. l. 47–50). Papildomai paaiškino, kad pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia nuobauda – papeikimas. Jis atliko bausmę paprastoje grupėje, kuri yra labiau prevencinė poveikio priemonė, kad asmuo daugiau nedarytų neteisėtų veiksmų, todėl ta paskirta nuobauda niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisių ar laisvių. Viena nuobauda tikrai nesukelia jokių teisinių pasekmių nei dėl pasimatymų, nei dėl skambučių, nei dėl galimybės prašyti papildomų pasimatymų, juo labiau pats pareiškėjas neįrodo, kad jis papildomai kreipėsi ir kokie buvo atsisakymo motyvai.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Pareiškėjo teigimu, žalą jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų 2011 m. gegužės 25 d. jam neteisėtai paskirtos nuobaudos – papeikimo.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 25 d. nutarimu Marijampolės pataisos namų direktorius, už BVK 112 str. 4 d. ir 1 priedo 6 p. reikalavimų pažeidimą (2011 m. gegužės 24 d. Marijampolės pataisos namų 13 būryje atlikus kratą nuteistųjų laikomų daiktų sandėlyje, pareiškėjui priklausančiame lagamine rastas draudžiamas turėti pataisos namuose daiktas – mobiliojo ryšio telefonas) pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą (adm. b. Nr. I-1121-353/2011, b. l. 13). Kalėjimų departamentas šį nutarimą 2011 m. birželio 30 d. sprendimu paliko galioti (adm. b. Nr. I-1121-353/2011, b. l. 14).

Pareiškėjui kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl minėtų Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2011 m. birželio 30 d. sprendimo, Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1121-353/2011 (b. l. 3–4, 11–12, 17–18 abi lapo pusės), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, panaikino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, ir 2011 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamento sprendimą Nr. 2S-2037. Minėtame sprendime Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad privalomojo suvestinio dokumento (protokolo), kuris įtvirtintų 2011 m. gegužės 24 d. bendrosios kratos rezultatus, nėra, o tai reiškia, kad priimant ginčijamą nutarimą, tinkamai nebuvo išanalizuota ir įvertinta pareiškėjo veika, nesiimta visų procesinių priemonių jo kaltei nustatyti. Kauno apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog Marijampolės pataisos namai neįrodė pareiškėjo kaltės padarius laisvės atėmimo režimo reikalavimų pažeidimą, skirdamas nuobaudą vadovavosi tik išoriniais galimo pažeidimo požymiais (tarp pareiškėjo daiktų rastas draudžiamas laikyti daiktas) ir visiškai nesistengė paneigti pareiškėjo jau pirminiame 2011 m. gegužės 24 d. pasiaiškinime išdėstyto savo kaltės nepripažinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1121-353/2011 nustatytų aplinkybių, Marijampolės pataisos namų pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo neva padarytą pažeidimą bei skirdami jam nuobaudą – papeikimą, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, ir todėl pareiškėjui neteisėtai paskyrė nuobaudą. Kalėjimų departamento pareigūnai Marijampolės pataisos namų pareigūnų padarytų procedūrinių pažeidimų nenustatė, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai bei Kalėjimų departamento pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, taigi valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai laikytini nustatytais.

Nepaisant aukščiau padarytos išvados, teismas taip pat pažymi, jog viešajai atsakomybei atsirasti būtinos visos trys viešosios atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas jam dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimo departamento veiksmų kilusia žala įvardina tai, jog jis lygtinai iš Marijampolės pataisos namų buvo išleistas trimis mėnesiais vėliau nei tai būtų įvykę, jei nuobauda – papeikimas – jam nebūtų buvusi paskirta. Kaip patirtą žalą pareiškėjas taip pat įvardina išgyvenimus ir psichologinį sukrėtimą, patirtą dėl apriboto bendravimo su artimaisiais.

Pagal BVK 157 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo skirta galutinė bausmė 10 mėnesių 6 dienos laisvės atėmimo, užskaityta 1 diena. Pareiškėjo bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose pradžios data – 2011 m. kovo 28 d., o pabaigos data buvo numatyta 2012 m. vasario 2 d. (b. l. 29–30). Pareiškėjas buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 27).

BVK 157 str. 3 d. 3 p. įtvirtinta, jog asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų lygtinai, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, atsižvelgiant į minėtą nuostatą, darytina išvada, kad pareiškėjas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai anksčiausiai galėjo būti išleistas 2011 m. spalio 21 d.

Teikimų teismams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos rengimo tvarką nustato Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4/07-95. Įvertinus Instrukcijos bei BVK nuostatas, reglamentuojančias klausimus dėl lygtinio paleidimo, teismas daro išvadą, jog laisvės atėmimo vietos nėra įpareigotos teikti teikimus teismui dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo savo nuožiūra, todėl nesant įtvirtintos pareigos, tokie teikimai yra rengiami atsiradus aplinkybėms numatytoms BVK 157 str. 3 d. 3 p. nuteistojo prašymu.

Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl jo teikimo teismui dėl lygtinio paleidimo pateikė tik 2011 m. lapkričio 16 d. (b. l. 28). Marijampolės pataisos namų teikimas dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo Marijampolės rajono apylinkės teismui pateiktas 2011 m. lapkričio 22 d. (b. l. 29–30). 2011 m. gruodžio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartimi teikimą tenkino ir pareiškėją lygtinai paleido iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 mėnesio 10 dienų bausmės.

Taigi teismas sutinka su atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atstovo M. Vainausko argumentais, kad pagrindas kreipimuisi į teismą dėl lygtinio paleidimo yra nuteistojo prašymas, o byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas iki 2011 m. lapkričio 16 d. būtų išreiškęs valią būti teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo, be to, ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad iki nurodytos datos jokio prašymo neteikė (b. l. 47–50). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tarp Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą bei pareiškėjo lygtinio paleidimo 2011 m. gruodžio 23 d., o ne 3 mėnesiais anksčiau, kaip teigia pareiškėjas, nėra jokio priežastinio ryšio. Pareiškėjas pats nuspręsdamas pateikti prašymą dėl jo teikimo teismui dėl lygtinio paleidimo tik 2011 m. lapkričio 16 d. iniciavo savo lygtinio paleidimo procedūrą. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas dėl nesavalaikės, jo teigimu, lygtinio paleidimo procedūros pradėjimo patyrė žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad žala jam kilo dar ir dėl to, kad 7 mėnesius, kol vyko teismo procesas dėl jam neteisėtai paskirtos nuobaudos panaikinimo, jis kentė patyčias ir psichologinį spaudimą, buvo varžomos jo teisės į pasimatymus ir skambučius. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui nebuvo apribota teisė į ilgalaikius pasimatymus su sugyventine (b. l. 127), pareiškėjas taip pat nenurodo, kaip pasireiškė, anot pareiškėjo, patirtos patyčios, taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui būtų apribota teisė paskambinti telefonu, nustatyta BVK 102 str., todėl, teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto.

Pažymėtina, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Pastebėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalą už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų.

Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl, teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaMilda Vainienė