- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- N-62-5145-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. liepos 28 d. Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. S. už tai, kad ji, vairuodama automobilį atbuline eiga, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustojo ir atsitrenkė į paliktą stovėti kitą automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, o vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 172 ir 269.2 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimus skyrė D. S. subendrintą nuobaudą – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Taip pat teismas nutarė liudytojoms Dv. S. ir L. V. iškelti administracines bylas už melagingų parodymų teikimą (ATPK 187² str.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų pareigūnų D. Rimšos, K. Staršinsko ir R. Penkausko, kiosko darbuotojos E. A. paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo surinkta medžiaga, konstatavo, kad D. S. kaltė padarius nurodytą pažeidimą visiškai įrodyta. Apylinkės teismas kritiškai įvertino pažeidėjos dukros bei draugės parodymus. Be to, teismas pažymėjo, kad D. S. su dukterų pagalba policijos pareigūnams pateikė net keturias galimas įvykio versijas, kas leidžia daryti išvadą, kad parodymai yra melagingi.
III.
Apeliaciniu skundu D. S. prašo panaikinti 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantė nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo visų trijų skirtingi ir nepatvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, tarnybiniais pranešimais ar apklausų protokolais. Tuo tarpu jos pačios parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi – kad ji automobilio nevairavo. Apeliantės manymu, teismas liudytojų Dv. S. ir L. V. parodymus atmetė remdamasis spėlionėmis. Tai, kad asmenys yra pažįstami, negali būti pagrindas automatiškai atmesti jų parodymus. Be to, liudytoja O. B. yra visiškai pašalinė, tačiau jos parodymų teismas nevertino, nors jos parodymai sutampa su pareiškėjos dukters ir L. V. parodymais. Taip pat D. S. pabrėžia, kad iki teismo liudytojos O. B. ir L. V. apklaustos nebuvo, vadinasi, nebuvo siekiama išsiaiškinti tiesos. Liudytojai Z. P. ir kiosko darbuotoja, vairuotojos veido nematė, nei vienas nenurodė, kad tai būtų buvusi D. S. Policijos pareigūnai patys įvykio nematė. Be to, liudytojais apklaustų K. Staršinsko ir R. Penkausko net tarnybinių pranešimų byloje nėra. O D. Rimšos tarnybiniame pranešime atsispindi tos pačios aplinkybės, kurias nurodo ir pareiškėja, jos dukra ir draugė. Tokių aplinkybių, kurias jis išdėstė teisme, tarnybiniame pranešime net nėra paminėta. Dėl poveikio liudytojai E. A. pareiškėja nurodo, kad jie visi gyvena mažame miestelyje, kuriame vieni kitus pažįsta, todėl ir į teismo posėdį atvyko kartu. Be to, jos parodymuose, kur ji teigė kalbėjusi apie 40 metų amžiaus moterį, ši kalbėjo apie pirkėją, o ne vairuotoją. Taip pat apeliantė nurodo, kad komisariate jai buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje buvo matyti, kad prie vairo sėdėjo šviesi, smulkaus sudėjimo moteris. Tačiau ši medžiaga teismui nepateikta sąmoningai, kadangi tai būtų išteisinantis įrodymas. D. S. paaiškina, kad vairuoja jau 15 metų, visada elgiasi atsakingai ir nė karto nėra bausta už vairavimą išgėrus ar pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nes niekada to nedaro, todėl mano, kad buvo nubausta neteisingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kuršėnų komunalinio ūkio uždaroji akcinė bendrovė prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir bylą grąžinti Šiaulių rajono policijos komisariatui visapusiškam, pilnam ir objektyviam tyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalis – už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamuoju atveju eismo įvykio, sukėlusio kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, fakto niekas neginčija. Taip pat neabejotinai nustatyta ir tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl konkretaus asmens, padariusio šiuos pažeidimus.
Pažymėtina, kad pagal automobilio, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, valstybinius numerius buvo nustatyta savininkė, t. y. D. S. Kiosko, šalia kurio įvyko eismo įvykis, darbuotoja E. A. pradiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vairavo apie 40 metų amžiaus moteris, kurią keleivė vadino vardu Diana, o ši keleivę vadino vardu Lina (b. l. 12). Pirminiai šios liudytojos parodymai buvo aiškūs ir konkretūs, nurodant netgi dalyvavusių įvykyje asmenų vardus, tuo tarpu E. A. teisme duoti parodymai yra prieštaringi, neužtikrinti. Pradžioje ši liudytoja pareigūnams aiškino, kad „pirkėja iš kiosko bendravo su Audi 80 vairuotoja. Buvo vasara, atdari automobilio langai, jas skyrė tik šaligatvis nuo kiosko iki mašinos<...>. Atstumas nuo kiosko iki mašinos buvo ne daugiau nei 2 metrai ir niekas to atstumo neužstojo (b. l. 52). Tuo tarpu teisme ji jau teigė, kad automobilis stovėjo toliau, pirkėja su vairuotoja nelabai kalbėjosi, vairuotojos jau teigia nemačiusi. Taip pat jau nurodo, kad pirkėja buvusi apie 40 metų amžiaus, kai tuo tarpu L. V. yra 32 metai. Be to, E. A. neneigia fakto, kad po eismo įvykio tapo pažįstama su D. S. ir kad netgi kartu atvyko į teismo posėdį. Todėl darytina išvada, kad pirminiai šios liudytojos parodymai vertintini kaip objektyvūs ir teisingi, o tolimesni, pakeisti parodymai – kaip įtakoti pažeidėjos.
Apeliantė teigia, kad nepagrįstai nebuvo vertinami liudytojų L. V. ir jos dukters Dv. S. parodymai. Tačiau pažymėtina, kad šių moterų parodymai taip pat prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, L. V. teigė, kad prieš važiuodamos į kioską su Dv. S. išgėrė butelį sidro (b. l. 57), tuo tarpu Dv. S. teigia, kad mamos draugė atėjo apie 9 ryto ir paprašė ją nuvežti į kioską (b. l. 60). Be to, patikrinus Dv. S. blaivumą, nustatyta, kad jos kraujyje absoliučiai nėra alkoholio (b. l. 10). Taip pat nesutampa šių liudytojų parodymai dėl pokalbio prie kiosko detalių – viena jų teigia, kad trūko 40 ct (b. l. 57), kita – kad 10 ct (b. l. 60). Taip pat pažymėtina, kad tiesiog logiškai nepagrįstas liudytojos Dv. S. teiginys, kad ši neatsisuko kalbinama iš kiosko L. V., į ją nežiūrėjo, bet matė stovinčią kiosko tarpduryje (b. l. 61).
Apeliantės teiginys dėl liudytojos O. B. parodymų pagrįstumo ir objektyvumo taip pat atmestinas. Visų pirma, pareigūnai, atvykę prie eismo įvykį sukėlusio automobilio, nurodė, kad aplinkiniai kiemai buvo tušti (b. l. 52). Taip pat liudytoja O. B. teisme nurodė, kad iki pietų su D. S. nesikalbėjo (b. l. 60), tuo tarpu pažeidėjos dukra nurodo, kad joms grįžus į kiemą, mama atsikėlė ir išėjo į kiemą pasikalbėti su kaimyne O. B. ir jos kalbėjosi (b. l. 60). Be to, D. S. aiškina, kad automobilis pirktas Dv., tuo tarpu dukra aiškina, kad tai mamos automobilis.
Apeliantės teiginys apie buvusius vaizdo įrašus taip pat nepagrįstas. D. S. niekur anksčiau nėra apie tai net užsiminusi – nei paaiškinimuose, duotuose policijos komisariate, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nors turėjo galimybę. Be to, apeliantė net nepateikia įrodymų, kad apskritai įvykio vieta būtų buvusi kada nors filmuojama.
Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad tiek apeliantės, tiek jai artimų žmonių liudijimai laikytini pažeidėjos gynimu ir neatitinka tikrovės. Tuo tarpu pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, be to, pažeidimą nustatę pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad pažeidimą padarė būtent D. S. Todėl pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą nutarimą, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.