Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-481-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
1-481-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-26847-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
D. Š.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-481-919/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-26847-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.20.16.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,kaltinamajam D. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2016 m. kovo 15 d. turto arešto aktu Nr. B-11032144, vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/00179, pasirašęs antstolės S. V. turto aprašą ir įsipareigojęs saugoti (administruoti) 3000 Eur vertės krovininį automobilį „Iveco, 50C11“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. gegužės 11 d. už 1524 Eur turto pardavimo iš varžytinių aktu buvo parduotas J. S., antstolei S. V. pareikalavus pateikti krovininį automobilį „Iveco, 50C11“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku perdavė jį tretiesiems asmenims.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis supranta kuo kaltinamas, kaltu neprisipažįsta, duoti parodymus šioje baudžiamojoje byloje atsisako. Jam patikėto automobilio nepaslėpė, nesunaikino, nesugadino ir nepardavė. Daugiau parodymų duoti nepageidavo ir atsakyti į klausimus atsisakė.

Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. D. Š. ir V. Š. pažįsta per brolį A. Š.. A. Š. bendraudavo su jo (liudytojo) broliu, mokėsi mokykloje vienoje klasėje. Niekas jokio automobilio į automobilių sugojimo aikštelę neperėmė, automobilio aikštelėje nebuvo, jis tik suvedė su ukrainiečiais. D. Š. darė su jais reikalus ir pardavė tą automobilį. Kas buvo po to, jam nežinoma. Kieno vardu tas automobilis buvo registruotas taip pat nežino. Automobilį matė jų namų kieme (duomenys neskelbtini). Kas į jį kreipėsi dėl automobilio pardavimo, gerai neatsimena, nes tai seniai buvo, atrodo, kad kreipėsi tėvas V. Š.. Kai nuvyko su ukrainiečiais, kieme buvo V. Š.. Dėl šito automobilio pardavimo nepamena, kad būtų kalbėję su D. Š.. Liudytojas patvirtino, kad jis dirbo dėdei priklausančioje automobilių aikštelėje, kurioje buvo laikomi policijos areštuoti automobiliai. Nebuvo jokios galimybės, kad tas automobilis „Iveco“ atsidurtų toje aikštelėje, nes jis neturėjo jokios teisės įleisti. Visi automobiliai aikštelėje yra paimti policijos ikiteisminiuose procesuose arba sulaikyti dėl vairuotojų girtumo. Kitas asmuo, net ir sudaręs sutartį, mokėdamas už aikštelę, negalėtų laikyti automobilio. Savo asmeninį automobilį galėtų pasistatyti toje aikštelėje, nes juo važiuoja į darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2016 metais, tikslesnio laiko nepamena, bevažiuojant taksi su V. jis pradėjo kalbėti su juo apie krovininį automobilį „Iveco 50C11“, V. sakė, kad reikia tą automobilį parduoti ir klausė galbūt jis galėtų kuo nors padėti. Jis nėra buvęs V. namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, ir yra matęs šį automobilį V. namo kieme – tai buvo senas automobilis, „griuvena“, tačiau smulkiau apie šį automobilį jis niekada nesidomėjo. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis kartais parduodavo automobilius Ukrainos piliečiams – jie atvažiuodavo ir pirkdavo senus automobilius, kuriuos, kiek gali nuspėti, veždavosi į Ukrainą. Šių asmenų jis nežino nei vardo, nei pavardės, nei kur jie gyvena, neturi jokių jų kontaktinių duomenų, yra pasikeitęs savo telefoną ir jų numerio nėra išsaugojęs. Taigi, V. paklausus, ar jis galėtų padėti parduoti šį automobilį, jis pasakė, kad galėtų jį pasiūlyti minėtiems Ukrainos piliečiams. Po kiek laiko su jais susitikęs užsiminė apie šį automobilį, jie susidomėjo jo pirkimu, todėl sutarė su jais bei su V. visiems tinkamą laiką ir kartu su jais nuvyko iki V. namų. Tiksliai nepamena datos kada nuvyko, bet mano, kad tai buvo 2016 metų vasaros pradžioje. Nuvažiavus į V. namus ukrainiečiai apžiūrėjo šį automobilį, nusprendė jį pirkti. Jis nežino tiksliai, ką jie sutarė dėl šio automobilio pirkimo, nes jie tarėsi tarpusavyje, jis buvo atokiau, todėl detaliau susitarimo tarp jų detalių, nežino. Kiek girdėjo, jie kalbėjo apie 1500 eurų kainą, tačiau, ar jie galutinai už tokią sumą sutarė pirkti šį automobilį, nežino. Ukrainiečiams nusprendus šį automobilį pirkti jie sėdo už šio automobilio vairo ir su šiuo automobiliu išvažiavo iš V. kiemo, o jis išvažiavo su savo automobiliu, su kuriuo ir buvo atvykęs, t. y. su automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) Jis matė, kad V. ukrainiečiams padavė šio automobilio raktus, ar V. jiems padavė ir šio automobilio dokumentus, nežino, nes to nematė. Šio įvykio metu buvo jis, minėti du ukrainiečiai ir V. Š., jokio kito asmens šio įvykio metu šalia nebuvo. Jis manė, kad šio automobilio savininkas yra V., kad šis automobilis yra registruotas jo sūnaus D. Š. vardu, sužinojo tik tuomet, kai jam kitoje baudžiamojoje byloje buvo pranešta apie įtarimą ir pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad būtent D. yra šio automobilio savininkas. Nuo to laiko, nieko daugiau apie šį automobilį nežino, su niekuo apie šį automobilį nekalbėjo iki tol, kol jam paskambino D. Š. ir pasakė, kad šis automobilis yra berods areštuotas – tik tuomet jis ir sužinojo, kad minėtas automobilis yra areštuotas, iki tol niekas apie tai jam nėra nieko sakęs. Jis D. paaiškino, kad niekuo negali padėti. Šis D. skambutis buvo 2017 metų birželio ar liepos mėnesį, tikslesnio laiko nepamena, t. y. praėjus apie metams laiko po to, kai šį automobilį ukrainiečiai nupirko. Po šio automobilio pirkimo iki šiol V. jam niekada nėra skambinęs ir nieko apie šį automobilį nėra kalbėję. Šio automobilio jis niekada jokiu būdu nėra perėmęs, niekada šis automobilis nėra buvęs jokioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir niekada apie tai nebuvo netgi kalbos. Dėl tarpininkavimo, parduodant automobilį, jis asmeniškai nėra gavęs jokios naudos, jis tiesiog tikėjosi, kad jeigu V. parduos šį automobilį, tai gaus pinigų ir tuomet jo sūnus A. atiduos skolą jo dėdei A. B., nes žinojo, kad A. jam yra skolingas (1 t., b. l. 71-73).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodymus savo sūnaus D. Š. atžvilgiu duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui V. Š. buvo išaiškinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų D. Š. (t 1 b. l. 69), išaiškinta atsakomybė dėl melagingį parodymų davimo. Ikiteisminiame tyrime liudytojas V. Š. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2017 m. Kalėdų minėtu adresu gyveno ir jo sūnus, D. Š.. Minėtas sūnus nuosavybės teise buvo įgijęs krovininį automobilį IVECO 50C11, v/n (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Tiksliai kada jis automobilį įsigijo, nepamena. Kadangi buvo pasibaigęs minėto automobilio techninės apžiūros galiojimo laikotarpis, kiek pamena, sūnus automobiliu nesinaudojo. Minėtas automobilis stovėjo jų namo kieme ir tiek. Jis dirba taksi vairuotoju ir dirbdamas šį darbą buvo susipažinęs su vyriškiu vardu G., kaip dabar jau žino, jo pavardė B.. Tikslios datos, kada susipažino su G. B., nepamena. Iš G. B. sužinojo, kad jis tuo metu dirbo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kaip dabar prisiminė, 2017-05-28 jis, sūnui D. Š. priklausantį krovininį automobilį „IVECO 50C11“, v/n (duomenys neskelbtini), perdavė G. B. su kuriuo buvo sutaręs, kad šį automobilį jis parduos už rinkos kainą, t. y. už 3000-4000 eurų. Kartu su automobiliu, G. B. padavė automobilio dokumentus bei automobilio raktus. Į jo namo kiemą, G. B. paimti automobilio buvo atvykęs su apie 50 m. amžiaus vyriškiu, kurio jokių duomenų nežino, požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Jam perdavus automobilį, G. B. su tuo vyriškiu iš namo kiemo išvažiavo. Nuo to laiko, jis minėto automobilio daugiau niekada nėra matęs, kur tas automobilis šiuo metu yra, nežino. Nusprendė šį automobilį parduoti, nes sūnus juo nesinaudojo, o jis stovėjo kieme ir užėmė vietą. Su G. B. sutarė, kad jis automobilį parduos, tačiau apie tai sūnaus D. Š. neinformavo, nes nemanė, kad jis prieštaraus, jog parduos nenaudojamą automobilį. Tik po to, kai G. B. perdavė automobilį, kad jis jį parduotų, iš sūnaus D. Š. sužinojo, kad šis automobilis dėl sūnaus skolų yra antstolio žinioje ir jo parduoti negalima. Taip pat dar šiek tiek vėliau, tikslios datos nepamena, sužinojo, kad minėtas automobilis jau yra antstolio parduotas iš varžytinių, kaip dabar jau žino, J. S.. Tuomet jis pradėjo ieškoti G. B. ir sakyti, kad jis grąžintų šį automobilį, tačiau jis iš pradžių vis žadėjo, kad automobilį grąžins, o po to su juo telefonu nesusisiekdavo, t. y. jo telefonas buvo išjungtas. Kur šiuo metu yra minėtas automobilis, nežino. Jis už minėtą automobilį iš G. B. pinigų gavęs nėra (1 t., b. l. 68-69)

Šalies argumentai

Nukentėjusysis J. S. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, savo ieškinį palaikė ir prašė priteisti iš kaltininko jam padarytą materialinę žalą (t 2 b. l. 83). Ikiteisminio tyrimo metu nuketnėjusysis J. S. parodė, kad 2017 m. balandžio 20 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt rado skelbimą apie antstolės S. V., kurios kontora yra (duomenys neskelbtini), paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), apie parduodamą krovininį automobilį „IVECO 50C11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį tą pačią dieną elektroniniu būdu jis įsigijo už 1542,00 Eur. Skelbime buvo nurodyta, jog dėl automobilio apžiūros realiai, reikia kreiptis į R. Š., Įsigijęs automobilį, jis telefonu susisiekė su antstole S. V., iš kurios sužinojo, kad galės automobilį pasiimti 2017 m. gegužės 11 d., t. y. iš jos gavęs turto pardavimo iš varžytinių aktą bei praėjus varžytinių apskundimo terminui. Registruotu paštu iš antstolės gavęs minėto turto pardavimo iš varžytinių 2017 m. gegužės 11 d. akto Nr. S-17-114-6953 kopiją, keletą dienų prieš sueinant apskundimo terminui, apie 2017 m. gegužės 9 d., tikslios datos nepamena, jis susisiekė su R. Š., kuri informavo, kad automobilis priklauso jos vyrui, D. Š., kuris šiuo metu yra išvykęs, kur nenurodė, todėl ji automobilio jam parodyti negali. Taip pat nurodė, kad vyras neužilgo grįš ir su juo susisieks. 2017 m. gegužės 11 d. jam paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad yra buvęs varžytinėse jo įsigyto, aukščiau minėto automobilio savininkas (ar pasakė savo vardą, pavardę, nepamena) bei nurodė, kad automobilio jis jam perduoti negali, nes jis jo neturi, t. y. automobilis yra iš jo pavogtas. Taip pat jis nurodė, kad dėl šito fakto yra policijai parašęs pareiškimą. Minėtas vyriškis jam pasiūlė atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl varžytinėse įsigyto automobilio nuostolius, t. y. jo už automobilį sumokėtus 1542,00 Eur. Jis su šiuo vyriškio pasiūlymu nesutiko bei pareikalavo, kad jis perduotų jam įsigytą automobilį. Kadangi automobilį įsigijo oficialiai paskelbtose varžytinėse, o iki šiol automobilis jam taip yra ir neperduotas, mano, jog minėtas automobilis tiesiog yra iš jo pavogtas (1 t., b. l. 22-23).

Turto arešto akte Nr. B-11032144 nurodyta, kad areštuota transporto priemonė automobilis „IVECO 50C11“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantis D. Š. (1 t., b. l. 39).

Turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S-17-114-6953 nurodyta, kad 2017 m. balandžio 20 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 135417 pardavė D. Š. priklausančią transporto priemonę „IVECO 50C11“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (b. l. 43).

Antstolės V. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad anstolės V. kontorai 2016 m. vasario 25 d. pateiktas vykdyti Kauno miesto 9-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 376/2016 dėl 11414,62 eurų skolos išieškojimo iš D. Š.. 2013 m. gruodžio 27 d. hipoteka D. Š. įkeitė transporto priemonę krovininį automobilį „IVECO 50C11“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2016 m. kovo 15 d. turto arešto aktu buvo areštuotas D. Š. priklausantis įkeistas automobilis „IVECO 5011“, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), areštuoto turto saugotoju paskirtas D. Š.. Automobilį „IVECO 50C11“ antrose varžytinėse nusipirko J. S. už 1524 eurų. (1t., b. l. 44-45)

UAB „Šančių autoservisas“ atsakyme į raštą Nr. 20-S-100781 nurodė, kad automobilis „IVECO 50C11“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų įstaigos automobilių saugojimo aikštelėje nebuvo saugomas ar transportuojamas (1 t., b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Ši nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formalių nusikaltimo sudėčių, kas reiškia, kad nusikalstama veika yra pripažįstama baigta atlikus straipsnyje numatytus veiksmus ir nereikalauja padarinių atsiradimo. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. aptariamos nusikalstamos veikos buvimas asmens veiksmuose yra tuomet, kai asmuo, darydamas veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištritus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis D. Š. padarė BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, neteisėtai perleido kitam asmeniui jam patikėtą saugoti areštuotą turtą, tai yra žinodamas, kad 2016 m. kovo 15 d. turto arešto aktu buvo areštuotas jam priklausantis įkeistas automobilis „IVECO 5011“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir jis paskirtas areštuoto turto saugotoju. Ištirti bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausus nukentėjusįjį J. S., pastarasis nurodė aplinkybes, jog 2017 m. balandžio 20 d. įvykusių antstolės S. V. paskelbtų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), metu įsigijo automobilį „IVECO 5011“ už 1542,00 Eur. Įsigijęs automobilį, jis telefonu susisiekė tiek su antstole S. V., tiek su R. Š., kurios telefono numeris buvo nurodytas skelbime, kuri informavo, jog automobilis priklauso jos vyrui, D. Š., kuris šiuo metu yra išvykęs, todėl ji automobilio jam parodyti negali. 2017 m. gegužės 11 d. jam paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad yra buvęs varžytinėse jo įsigyto, aukščiau minėto automobilio savininkas bei nurodė, kad automobilio jis jam perduoti negali, nes automobilis yra iš jo pavogtas, tačiau pasiūė atlyginti nukentėjusiojo patirtus nuostolius – už automobilį sumokėtą pinigų sumą.

Ši D. Š. nukentėjusiajam J. S. pateikta įvykio versija paneigta kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, t. y. liudytojo G. B. parodymais, kuriuose nurodė, kad jam nežinoma kieno vardu buvo registruotas automobilsi „Iveco“, tačiau jis buvo laikomas prie Š. namų (duomenys neskelbtini), suprato, kad jis priklauso kažkuriam iš Š., tarpininkavo automobilį parduodant, kadangi jis suvedė su ukrainiečiais. D. Š. turėjo su minėtais ukrainiečiais reikalų ir tą automobilį pardavė. Atvykus su ukrainiečiais pas Š., bendravo su V. Š., ar buvo D. Š., nepamena, tačiau buvo derybos dėl automobilio kainos, kokią galutinę sumą sutarė, jam nežinoma. Šie įrodymai patvirtina, kad D. Š. automobilį „Iveco“ laikė privataus namo, kuriame ir gyveno – (duomenys neskelbtini) – kieme, tačiau neužtikrino šio turto išsaugojimo ir turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Teismo vertinimu, pažeisdamas draudimą disponuoti areštuotu turtu, D. Š. visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad atlieka draudžiamus veiksmus ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo D. Š. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl bausmės

Pripažinus, kad kaltinamojo D. Š. kaltė įrodyta, svarstytinas bausmės skyrimo klausimas. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

D. Š. padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t 2 b. l. 23-29), psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, nesilankė (b. l. 31, 33). Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam D. Š. skirtina bausmė – bauda.

Pažymėtina, kad nusikalstama veika padaryta ne vėliau nei 2017 metais, kuomet 1 MGL nustatytas dydis buvo 37,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, baudos dydis apskaičiuotinas vadovaujantis MGL dydžiu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis J. S. byloje pareiškė 1524,00 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl proceso eigos

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad D. Š. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas jo ginamojo atžvilgiu atliekama snepagrįstai , kadangi jam pareikštas kaltinimas yra identiškas įtarimui, kuris buvo pareikštas nutrauktoje ikiteisminio tyrimo dalyje D. Š. atžvilgiu.

Kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos proceso eigos, ikiteisminis tyrimas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį D. Š. atžvilgiu pradėtas 2017 m. gegužės 31 d. pagal antstolės S. V. 2017 m. gegužės 22 d. pareiškimą T1 b. l. 32, 33). Atlikus eilę procesinių veiksmų, D. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26847-17 pagal BK 246 straipsnio 1 dalį Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3- ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės 2018 m. sausio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta, o tęsiamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį V. Š. (D. Š. tėvo) atžvilgiu (t 1 b. l. 97-99).

2018 m. sausio 19 d. surašius kaltinamąjį aktą V. Š. atžvilgiu, ši baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir teisiamajam posėdžiui ( t 1 b. l. 122, 123-124). Pradėjus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, prokurorei pareiškus prašymą, 2018 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti (t 1, b. l. 143, 144). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo (t 1 b. l. 152-156). Antstolė S. V., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą vyriausiajai prokurorei, kurios 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, buvo atsisakyta skundą tenkinti (t 1 b. l. 165-169). Dėl vyriausiosios prokurorės nutarimo antstolė S. V. 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi anstolės S. V. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo atmestas (t 1 b. l. 182-186). Išnagrinėjus antstolės skundą dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos antstolės S. V. skundas tenkintas – panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutaris ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas, kuriuo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosos prokurorės Nomedos Urbonavičienės 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas dėl atsisakymo patenkinti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės 2018 m. balandžio 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir byla perduota prokurorui dėl tolimesnio ikiteisminio tyrimo organizavimo ir kontrolės.

Šios Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos 2018 m. spalio 25 d. nutarimas, kuriuo buvo atnaijintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26847-17, pavedant jį atlikti Kauno apskirties VPK Kauno miesto Centro PK tyrėjams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkė prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Krisitinos Mockienės 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje, t. y. V. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato keletą baudžiamojo proceso užbaigimo būdų. Ne visais atvejais baudžiamasis procesas baigiamas priėmus dėl asmens apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Esant tam tikroms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, sprendimo priėmimas tampa negalimas, todėl ir visas procesas tampa negalimas ir turi būti nutrauktas. BPK yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigiamas, kai yra BPK 3 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos.

Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Iš šioje byloje nustatytų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-26847-17 jokiu proceso metu nebuvo išskirtas į atskirus tyrimus (įtariamųjų asmenų ar nusikalstamų veikų atžvilgiu) ir BPK 217 straipsnio tvarka Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Aurylos 2018 m. spalio 25 d. nutarimu buvo atnaujintas iš esmės visas ir laikomas vieno ir to paties ikiteisminio proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nutartį. Tai pagrįstai leidžia spręsti, kad prokuroro nutarimas priimtas vadovaujantis tinkamais BPK straipsniais ir esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems pagrindams, todėl tokia situacija non bis in idem principo nepažeidžia. Tad pažymėtina, kad iš proceso eigos matyti, jog po Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės 2018 m. sausio 2 d. nutarimo priėmimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo atliekami kiti procesiniai veiksmai kito įtariamojo V. Š. (D. Š. tėvo) atžvilgiu, ko pasekoje 2018 m. sausio 12 d. apklausus nukentėjusįjį J. S. buvo nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos 2018 m. sausio 2 d. nutarimu nutraukiant ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu.

Tiek D. Š., tiek V. Š., siekdami tiek išvengti, tiek padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, duodami parodymus, klaidino ikiteismino tyrimo pareigūnus, todėl ir šiuo aspektu, surinkus papildomus įrodymus dėl D. Š. nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių pagal BK 246 straipsnio 1 dalį konstatavimas negali būti vertinamas kaip non bis in idem principo pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straisniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje padarymo ir skirti 60 MGL, t.y. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. Š. nukentėjusiajam J. S. priteisti 1524,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Aurelijus Rauckis