Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. I.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I.-J. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą neturėdama tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Ji, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurios masė yra 0,00002 g, iki 2021 m. gruodžio 14 d., apie 12.15 val., kol (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė iš jos prie savęs laikytą popieriaus lankstinuką su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos.

Kaltinamoji A. I.-J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja 6-7 metus. Šiuo metu vartoja karfentanilį. Nori gydytis nuo narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau vis pritrūksta valios. Dėl 2021 m. gruodžio 14 d. įvykio nieko išsamiau papasakoti negali. Prisimena, kad susitiko su drauge A., tikslių jos duomenų nežino, taip pat iš matymo pažįstamo asmens įsigijo narkotinių medžiagų – karfentanilio ir nuėjusi prie (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino, užėjusi į laiptinę pasiruošė susileidimui dozę, tuomet prie jos priėjo vyriškis ir liepė nieko nedaryti, šaukė ant jos, pasakė, jog kvies policiją. Ji išsigando, sustojo ir nieko nedarė, tik pasidarytą dozę susileido į koją. Atvyko pareigūnai ir ją sulaikė. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 135-137, 148-150).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2021 m gruodžio 14 d., apie 12.10 val., eidamas laiptinėje pamatė dvi merginas, prie merginų pastebėjo švirkštą ir indelį, kuriame daromi narkotikai, todėl jam kilo įtarimas, kad yra vartojami narkotikai. Viena mergina, apsirengusi mėlynos spalvos striuke, paėmusi švirkštą įsileido kažką, galimai narkotikus, sau į koją, o kita mergina – iš laiptinės pasišalino nežinoma kryptimi. Prieš pasišalindama, mergina pasakė, kad ji yra A. Mano, kad ši mergina kitai merginai pardavė narkotikus. Jis merginai, kuri leidosi galimai narkotikus, neleido pasiimti švirkšto ir indelio nuo žemės. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems patruliams pasakė, kas įvyko, jie pas merginą rado narkotinių medžiagų ir ją sulaikė. Nei vienos iš merginų nepažįsta, niekada prieš tai nėra jų matęs. Girdėjo, kaip sulaikytai merginai skambino pasišalinusi mergina ir klausė, ar ją paleido, o ji atsakė, kad ne ir kad iškvietė policiją, bei girdėjo, kaip kita mergina prašė jos neišduoti (b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. Ž. parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d., apie 12.15 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, pranešėjas R. K. aptiko merginą, kuri galimai yra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų ir galimai su savimi turi narkotines medžiagas. Atvykus į įvykio vietą bendro naudojimo laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto buvo rasta mergina. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. I.-J., kuri sėdėjo ant laiptų ir šalia jos gulėjo įvairūs daiktai, t. y. keli tušti nenaudoti švirkštai (supakuoti), pirštinės bei tarp jų buvo popieriaus lankstinukas, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai, kaip įtariama, narkotinė medžiaga. Pasiteiravus A. I.-J., kam priklauso minėti daiktai, ir ar ji turi pagal įstatymą draudžiamų daiktų, medžiagų, moteris pasakė, kad visi daiktai priklauso jai ir prisipažino, kad jai priklausančiame popieriniame lankstinuke yra narkotinė medžiaga (fentanilis) (b. l. 22-24). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio Š. Ž. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. gruodžio 14 d., 12.11 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje mergina vartoja narkotines medžiagas, pranešėjas ką tik matė, kaip pavartojo (b. l. 8).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas Š. Ž. tyrėjui pateikė popieriaus lankstinuką su baltos spalvos milteliais viduje (paketas Nr. 538529), rastą ir paimtą pas A. I.-J. (b. l. 25-26).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-275184-22 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. 538529 įpakavime Nr. 1), rastų pas A. I.-J., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00002 g. Nuoplovose, paimtose nuo A. I.-J. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 74-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2793/2021 (01) nurodyta, kad A. I.-J. šlapime rasta difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), pėdsakų mirtazapino (b. l. 86).

Iš kratos protokolo ir prie jo pridėtos fotolentelės matyti, jog kratos A. I.-J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu objektų reikšmingų bylos tyrimui nerasta ir nepaimta (b. l. 39-46).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, karfentanilis yra laikomas narkotine medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, nagrinėjamu atveju karfentanilio kiekis – 0,00002 g neviršija nustatyto nedidelio, t. y. 0,00006 g kiekio ribos.

Iš A. I.-J. parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamoji nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,00002 g karfentanilio, iki 2021 m. gruodžio 14 d., apie 12.15 val., kol lankstinuką su minėta narkotine medžiaga pas ją rado ir paėmė pareigūnai. Įvertinęs pas kaltinamąją rastą šių medžiagų kiekį, jos sulaikymo aplinkybes, taip pat kratos protokole ir specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. I.-J. narkotinę medžiagą laikė turėdama tikslą ją platinti, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamoji A. I.-J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti atlikti arešto bausmę dalimis, kadangi artimiausiu metu planuoja įsidarbinti. Nori pasirūpinti savo vaikais, todėl jai reikalingas darbas (b. l. 154-155, 156).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina pas kaltinamąją rastos medžiagos kiekį bei rūšį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. I.-J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi šiuo atveju padaryta nusikalstama veika nėra nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – vieną kartą teista, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 81- 81-83), nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, daug kartų bausta administracine tvarka, įskaitant ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (b. l. 94-115), jauno amžiaus, niekur nedirba (b. l. 92-93), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 88, 89), (duomenys neskelbtini) gydyta nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 90). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 89TPK-51/2022 matyti, kad nėra duomenų, jog A. I.-J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nėra duomenų, kad ji įtariamos veikos metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 71). Teismui nekilo abejonių kaltinamosios pakaltinamumu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 36 paros arešto, yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, A. I.-J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nenumatyta galimybė atlikti arešto bausmę dalimis ar poilsio dienomis, kaip tai buvo anksčiau galiojusioje minėtų teisės aktų redakcijoje, todėl kaltinamosios prašymas leisti atlikti arešto bausmę dalimis netenkintinas. Kaltinamosios teiginiai, kad ji nori pasirūpinti vaikais taip pat nesudaro pagrindo netaikyti jai realios arešto bausmės, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu jos kaip motinos valdžia į nepilnamečius vaikus buvo neterminuotai apribota.

Ikiteisminio tyrimo metu A. I.-J. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 12.30 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 10.41 val., t. y. vieną dieną (b. l. 120, 124), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 151-152), paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialistų tyrimo likę objektai, t. y. du vokai, paketas, popieriaus lankstinukas ir plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK005603, perduoti saugojimui į Daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 78) – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. I.-J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I.-J. paskirti 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. I.-J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 12.30 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 10.41 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę 23 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. I.-J. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. I.-J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus, paketą, popieriaus lankstinuką ir plastikinį indelį su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK005603, perduotus saugojimui į Daiktinių įrodymų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistoji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus. Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.