- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-63-606/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista:
2006-06-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 12 MGL dydžio, tai yra 1 500 Lt bauda;
2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006-06-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta – areštas 65 paroms ir 12 MG dydžio, tai yra 1 500 Lt bauda. Arešto bausmę atliko 2010-05-27, paleista teismo posėdžių salėje;
2013-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį – areštu 20 parų. Arešto bausmę atliko 2013-08-02;
2013-10-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius LR BK 64¹ straipsnį – areštu 18 parų. Arešto bausmę atliko 2013-11-15;
2014-05-22 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., paskyrus galutinę bausmę pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, bausmes subendrinus su 2013-10-01 baudžiamuoju įsakymu ir 2013-04-30 baudžiamuoju įsakymu - laisvės atėmimu 10 mėnesių ir 10 dienų. Bausmę atliko 2015-05-06, teistumas neišnykęs;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji E. P. sunkiai sužalojo šeimos narį.
2018 m. gruodžio 15 d., apie 16.43 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kambaryje, išgertuvių metu, kaltinamoji E. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą peiliu dūrė savo šeimos nariui – sugyventiniui - A. M. į nugarą, tuo nukentėjusiajam padarydama durtinę-pjautinę nugaros kairės pusės žaizdą su kairio inksto apatinio poliaus sužalojimu ir kraujavimu į aplinką, dėl to nukentėjusysis A. M. buvo sunkiai suluošintas (sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.9 punktas).
Tokiu būdu, kaltinamoji E. P. sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinį A. M..
Kaltinamoji E. P. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų 2018 m. gruodžio mėn., apie 16 val., būnant namuose, adresu – (duomenys neskelbtini) , kur jie tuo metu su nukentėjusiuoju - sugyventiniu A. M. gyveno pas H. D., visiems trims vartojant alkoholį, tarp jos ir sugyventinio A. M. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu nukentėjusysis, suėmęs jai už plaukų, norėjo suduoti, tačiau ji nuo stalo paimtu peiliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į nugaros sritį. Kaltinamoji E. P. nurodė, jog konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad A. M. pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės bei dėl to, kad ji nedirba. Kaltinamoji nurodė, jog po suduoto smūgio ji iš karto paskambino pagalbos centrui ir pati pasakė, kad „padūrė“ vyrą. Atvykusiems pareigūnams taip pat iš karto prisipažino, kad sudavė peiliu nukentėjusiajam A. M..
E. P. parodė, jog su A. M. kartu kaip sugyventiniai, kaip šeima, kuri vedė bendrą ūkį, jie gyveno daugiau nei pusę metų. E. P. nurodė ir tai, jog H. D., pas kurį jie su A. M. tuo metu gyveno, ir su kuriuo kartu vartojo alkoholį, įvykio aplinkybių nematė, nes tuo metu miegojo.
Nukentėjusysis A. M. taip pat nurodė, jog 2018 m. gruodžio 15 d., pas H. D. namuose, kur jie kartu su E. P. tuo metu gyveno, visiems trims vartojant alkoholį, tarp jo ir sugyventinės E. P. kilo konfliktas, kurio metu jis suėmė E. P. už plaukų ir tuo metu pajuto, jog nugaros srityje pasidarė šlapia. Nukentėjusysis patikslino, jog smūgio peiliu net nepajuto, pajuto tik, kad sudrėko nugara.
Nukentėjusysis patvirtino, jog konfliktas tarp jo ir E. P. kilo dėl to, kad jis pradėjo E. P. priekaištauti, jog pastaroji nedirba, kad jis vienas turi išlaikyti jų šeimą. Nukentėjusysis paaiškino ir tai, jog konflikto metu E. P. iš tiesų buvo suėmęs už plaukų, tačiau tik norėdamas pagąsdinti, smūgio E. P. jokiu būdu nebūtų sudavęs, nes E. P. dar ir dabar myli.
Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad konfliktai tarp jų kildavo tik tuo metu, kai būdavo neblaivūs. Dėl įvykio pats jaučiasi kaltas.
Liudytojas H. D. parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d., su kaltinamąja E. P. ir nukentėjusiuoju A. M., kurie pas jį gyveno, alkoholį pradėjo vartoti nuo maždaug 11.00 val. Po kurio laiko, jis dėl nuovargio, ar išgerto alkoholio kiekio, užmigo. Atsibudus gal apie 16.00 val., kai jau buvo sutemę, E. P. toje pačioje vietoje sėdėjo ant sofos, o A. M. gulėjo ant grindų. Norėdamas A. M. nuo grindų pakelti, jis pajuto, kad nukentėjusysis yra visas šlapias. Kadangi kambaryje buvo prieblanda, jis uždegė šviesą, ir tuomet pastebėjo, kad nukentėjusysis yra visas kruvinas. Tada E. P. pasakė, kad padūrė A. M.. Netrukus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Kadangi nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos jis nekvietė, nes dėl išgąsčio ir šoko niekaip negalėjo rasti mobilaus ryšio telefono, mano, jog pagalbos telefonu paskambino pati E. P..
Liudytojas nurodė, jog E. P. ir A. M. pas jį gyveno daugiau nei pusę metų, jie gyveno kaip šeima, kartais tarp jų, kaip ir kiekvienoje šeimoje, kildavo konfliktai, tačiau smurtinio pobūdžio veiksmų niekada nėra matęs.
Iš 2018 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo apie kūno sužalojimą ir policijos duomenų bazės duomenų (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d., 16.47 val., Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu - (duomenys neskelbtini), pranešėja peiliu perdūrė vyrą, kuris smarkiai kraujuoja. Nustatyta, kad pranešėja – E. P., skambučio laikas - 2018 m. gruodžio 15 d., 16.46 val. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė H. D., bute, kambaryje aptiktas sukniubęs vyras - A. M., šalia sėdėjo E. P., kuri laikė nukentėjusiajam prie nugaros prispaudusi skudurą, sakė, kad bando sulaikyti kraujavimą. Nustatyta, jog įvykio vietoje policijos pareigūnams E. P. nurodė, jog ji tris kartus dūrė peiliu į nugarą nukentėjusiajam A. M.. Nustatyta, jog E. P. ir H. D. konstatuotas 2,35 promilių girtumas (t. 1, b. l. 21, 22-27).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, priedų prie įvykio apžiūros protokolo - fotolentelių Nr. 1-17 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta - butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog visame bute, ant grindų, durų staktos, rankenos aptiktos kraujo dėmės. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiūros metu ant stalo aptiktas ir paimtas peilis su medine rankena (t. 1, b. l. 33-45).
Iš daiktų apžiūros protokolo, priedų prie apžiūros protokolo - fotolentelių Nr. 1- 3 nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis. Nustatyta, kad peilis yra 178 cm ilgio, juodos spalvos rankena, geležties darbinis ilgis 80 mm., plotos 18 mm., storis 1,4 mm. Nustatyta, jog ant peilio smaigalio matosi raudonos spalvos į kraują panašūs sutepimai (t. 1, b. l. 112-117).
Iš drabužių apžiūros protokolo, priedų prie apžiūros protokolo - fotolentelių Nr. 1-13 nustatyta, kad apžiūrėti iš E. P. paimti drabužiai - juodos spalvos marškinėliai ir mėlynos spalvos džinsinės kelnės. Nustatyta, kad ant kaltinamajai priklausančių rūbų - marškinėlių ir kelnių - aptiktos rausvos spalvos į kraują panašios dėmės (t. t. 1, b. l. 152-167).
Iš bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos informacijos, kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d., 16.43 val., bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje adresu - (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog pranešėja - E. P. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad padūrė vyrą (t. 1, b. l. 170-172).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėtos DVD-R kompiuterinėse laikmenose Nr. 1 ir Nr. 2 esantys vaizdo įrašai iš įvykio vietos apžiūros, atliktos 2018 m. gruodžio 15 d. (t. 177-182, 184-191).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo - fotolentelių Nr. 1 - 8 nustatyta, kad E. P. vietą, kur peiliu sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M., parodė adresu - (duomenys neskelbtini), esantį butą. E. P. taip pat parodė kambarį, sofą, ant kurios kartu su nukentėjusiuoju sėdėjo, parodė stalą, ant kurio buvo padėtas peilis bei detaliai nurodė, pademonstravo savo veiksmus suduodant peiliu nukentėjusiajam A. M. į nugarą (t. 2, b. l. 82-92).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G2191/2018(03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. padaryta durtinė - pjautinė nugaros kairės pusės žaizda su kairio inksto apatinio poliaus sužalojimu ir kraujavimu į aplinką. Sužalojimas padarytas galimai nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasėkoje duriančiai - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 70-71).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G2191/2018(03) – objektyviai nustatyta, kad atlikus objekto - A. M. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos (duomenys neskelbtini) tyrimą, nukentėjusiajam A. M. konstatuota durtinė - pjautinė nugaros kairės pusės žaizda su kairio inksto apatinio poliaus sužalojimu ir kraujavimu į aplinką. Nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. G2191/2018(03) konstatuota, jog sužalojimas nukentėjusiajam E. M. padarytas galimai nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, tai yra 2018 m. gruodžio 15 d., 16.43 val. Specialisto išvadoje Nr. G2191/2018(03) konstatuota ir tai, jog sužalojimas nukentėjusiajam A. M. padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasėkoje duriančiai - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Galiausiai specialisto išvadoje Nr. G2191/2018(03) konstatuota, jog, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, dėl konstatuoto kūno sužalojimo nukentėjusiajam A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas
Vertinant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G2191/2018(03) matyti, jog teismo medicinos eksperto išvados dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo, kūno sužalojimo padarymo būdo ir laiko, kilusio sveikatos sutrikdymo laipsnio yra vienareikšmiškos.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai tiek paskesnio ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji E. P. nurodė, jog 2018 m. gruodžio 15 d., apie 16.00 val., kilusio tarpusavio su nukentėjusiuoju A. M. konflikto metu smūgį peiliu nukentėjusiajam į nugaros sritį sudavė ji. Aplinkybę, jog 2018 m. gruodžio 15 d., apie 16.00 val., būnant namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smūgį peiliu į nugarą jam sudavė sugyventinė E. P. nuosekliai patvirtino ir nukentėjusysis A. M..
Vertinant tai, kas išdėstyta, iš vienos pusės - teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje pateiktas išvadas, iš kitos pusės - nukentėjusiojo A. M. ir pačios kaltinamosios E. P. parodymus, akivaizdu, jog tiek specialisto išvados, tiek nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymai, apibrėžiant kūno sužalojimo kilimo priežastį, padarymo būdą, laiką, byloja savo esme tapačias nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas įvykio aplinkybes.
Esant išdėstytai bylos duomenų visumai, baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai konstatuotina, jog 2018 m. gruodžio 15 d., 16.43 val., adresu - (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, smūgį peiliu į nugarą nukentėjusiajam A. M. sudavė ir tokiu būdu sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. M. padarė kaltinamoji E. P..
Sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas) kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis - padariniai, įstatymo leidėjo yra įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai asmuo yra susargdinamas ar sužalojamas, jeigu dėl to nukentėjęs neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas jo kūnas. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. <...> Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji E. P. ir nukentėjusysis A. M. buvo pažįstami ir anksčiau, tačiau prieš įvykį jau daugiau nei pusę metų jie ne tik gyveno kartu, kaip sugyventiniai, bet ir vedė bendrą ūkį, nukentėjusysis išlaikė jų su E. P. šeimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo ir kaltinamosios santykius vertintini kaip šeimos narių, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykius, suponuoja ne tik nustatyta bendro gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo aplinkybė, bet ir pačių asmenų, tai yra nukentėjusiojo ir kaltinamosios savęs ir savo tarpusavio santykių indentifikavimas kaip sugyventinių. Galiausiai nagrinėjamoje byloje konflikto kilimo priežastis - nukentėjusiojo priekaištai E. P. dėl tariamos neištikimybės ir dėl to, kad pastaroji nedirba ir neprisideda prie jų šeimos išlaikymo - pagrįstai suponuoja nukentėjusiojo ir kaltinamosios santykius vertinti kaip sugyventinių.
Esant išdėstytai bylos duomenų visumai, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog 2018 m. gruodžio 15 d., 16.43 val., adresu - (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kaltinamoji P. suduodama smūgį į nugarą, sunkiai sužalojo savo sugyventinį A. M..
Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant kaltinamosios E. P. veiksmus, konstatuotina, jog, kilusio tarpusavio konflikto metu, spontaniškai suduodama smūgį nukentėjusiajam į nugarą sveikatai ir gyvybei vienareikšmiškai pavojingu daiktu - peiliu, neabejotinai suvokė, jog tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir, nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai tokiems padariniams leido kilti. Konstatuotina, jog kaltinamoji E. P. veikė netiesiogine tyčia.
Vertinant išdėstytų ir aptartų duomenų visumą, kaltinamosios E. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios nusikalstama veika tiesiogiai nukreipta prieš vieną prigimtinių ir svarbiausių, įstatymais saugomų vertybių - žmogaus sveikatą. Nors kaltinamosios tyčia nebuvo susiformavusi iš anksto ir kilo spontaniškai, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nusikalstami veiksmai atlikti panaudojant žmogaus sveikatai ir gyvybei neabejotinai pavojingą įrankį - peilį, juo smūgį suduodant į nugarą, ko pasėkoje pažeistas pilnaverčiam žmogaus gyvenimui neabejotinai svarbus organas - inkstas. Šios aplinkybės vienareikšmiškai suponuoja padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pačios E. P. kaip asmenybės tam tikrą pavojingumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kaltinamosios E. P. smurtinio pobūdžio veiksmai nebuvo intensyvaus pobūdžio ar plataus mąsto.
Byloje nustatyta, jog E. P. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio - E. P. konstatuotas 2,35 promilių girtumas. Laikytina, jog ši aplinkybė neabejotinai turėjo lemiančios įtakos nusikalstamiems E. P. veiksmams.
Nors E. P. nurodė, jog alkoholis įtakos nusikalstamiems jos veiksmams neturėjo, nurodė, jog ir būdama blaiva ji būtų save gynusi, tačiau tokie kaltinamosios argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje iš tiesų nustatyta, jog nukentėjusysis buvo suėmęs kaltinamajai už plaukų, tačiau, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis ne tik neturėjo tikslo suduoti smūgį, bet jo ir nebūtų sudavęs kaltinamajai, kurią dar ir dabar myli. Byloje, remiantis ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo H. D. parodymais nustatyta, jog jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusysis prieš kaltinamąją E. P. anksčiau nėra vartojęs. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamoji E. P. pagrįsto pagrindo nuo nukentėjusiojo gintis panaudojant sveikatai ir gyvybei pavojingą įrankį - peilį, taigi itin pavojingu būdu, neturėjo. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog kaltinamosios veiksmai, suduodant nukentėjusiajam smūgį peiliu, buvo neadekvati reakcija į nukentėjusiojo veiksmus, suimant už plaukų, įtakota būtent alkoholio.
Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką E. P. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, jog kaltinamoji kalta padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, priešingą teisei nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo padarytos nusikalstamos veikos iš tiesų nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikytina, jog kaltinamosios pozicija iš karto po įvykio nurodant bylos kontekste reikšmingas bylos aplinkybes, vienareikšmiškai padėjo nustatyti tiesą byloje ir įtakojo savalaikį baudžiamąjį procesą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamoji anksčiau ne kartą teista. Teistumas už anksčiau padarytas veikas nėra išnykęs. Kartu pažymėtina, jog anksčiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas kaltinamoji nebuvo teista, kaltinamoji teista už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaip minėta, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamajame įstatyme už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.
Išdėstytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai ir be išlygų nagrinėjamu atveju suponuoja griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimą E. P..
Vertinant išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumą, turint omeny tyčinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarytos veikos sunkumo laipsnį, ankstesnį kaltinamosios teistumą, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tačiau esant nustatytai ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, akcentuojant minimalų nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir apimtį, nukentėjusiojo poziciją, laikytina, jog bausmės tikslai E. P. bus pasiekti paskyrus ir mažesnę nei sankcijos vidurkis sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimesnis sankcijos minimumui - dveji metai ir šeši mėnesiai.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas gydymo įstaigos - (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – 2 762,83 Eur dydžio sumai (t. 1, b. l. b. l. 96-98).
Civilinė ieškovė - (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareikštą civilinį ieškinį grindžia patirtomis nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidomis, kurios yra pagrįstos rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais - gydymo paslaugų išrašu. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintas visiškai.
Kardomoji priemonė - suėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -
DVD-R laikmena su nuotraukomis prie 2019 m. sausio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, 2019 m. sausio 25 d. drabužių apžiūros protokolo, 2019 m. kovo 26 d. peilio apžiūros protokolo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis su medine rankena, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (t. 1, b. l. 35, t. 2, b. l. 127-128).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - E. P. marškinėliai ir džinsinės kelnės, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. P. (t. 1, b. l. 149-6-151, t. 2, b. l. 127-128).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. (2 paros) ir 2019 m. gegužės 30 d. (1 para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 2, b. l. 113-115, 187, 191-193).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. (2 paras) ir 2019 m. gegužės 30 d. (1 parą) ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. P. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2 762,83 Eur turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -
DVD-R laikmeną su nuotraukomis prie 2019 m. sausio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, 2019 m. sausio 25 d. drabužių apžiūros protokolo, 2019 m. kovo 26 d. peilio apžiūros protokolo - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį su medine rankena, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - E. P. marškinėlius ir džinsines kelnes, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. P..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.