- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- I-308-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.Ch. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-5) nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, o dalį ploto užėmė baldai. Ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, nuolat buvo didelė drėgmė, žiemą nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvietimas buvo silpnas. Be to, pareiškėjas negalėjo laisvai naudotis unitazu, 34 asmenims buvo skirti tik 2 unitazai ir 2 pisuarai.
Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė didžiulį sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado pasitikėjimą savimi, negali ramiai miegoti nuo streso, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Atsakovo atstovas - Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 79-13) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teigė, jog įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Ūkio skyrius iš pareiškėjo skundų dėl per mažo apšvietimo negavo. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. 3 būrio sanitariniame mazge įrengti 2 unitazai, 2 pisuarai, 4 praustuvės, 1 dušo sietelis. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinio mazgo ar laukimo eilėse į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamo psichologinio sukrėtimo, sutrikusio visaverčio gyvenimo, kad jis prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasireiškė nemiga, padidėjo fobija aplinkai, ar kad patyrė orumo pažeminimą nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl pablogėjusios sveikatos, kurios pablogėjimą galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi 3 kartus, o į gydytoją psichiatrą dėl nemigos. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b. l. 9-10, 18, 19, 15) nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,67 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,45 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat pareiškėjui nuo 2017 m. lapkričio 10 d. buvo paskirta nuobauda – patalpinimas į kamerų tipo patalpas 14 parų (b. l. 15), taigi dalį vertinamojo laikotarpio jis atliko laisvės atėmimo bausmę karantino kameroje, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, pelėsis, apšvieta buvo netinkama, žema temperatūra, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neveikė pisuarai. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 88-541 (toliau – Pažyma) (b. l. 19) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Atsakovo atstovo pateiktoje Pažymoje taip pat nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK metu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad trūko unitazų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Iš atsakovo pateiktos Pažymos (b. l. 19) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 3 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 2 unitazai ir 2 pisuarai. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų vertinamuoju laikotarpiu buvo 3 būryje, tačiau pats pareiškėjas skunde teigia, jog sanitariniu mazgu naudojosi 34 asmenys. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas sanitarinių įrenginių (unitazų ir pisuarų) reikiamas skaičius.
Byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R.Ch. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.