- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2-1035-1/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės ,,Bijamita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, J. M. individualios įmonės bankroto byloje (bylos Nr. B2-45-343/2008), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą individualiai J. M. įmonei.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo kreditorius UAB ,,Bijamita“ 2008 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2008 m. balandžio 18 d. pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimus ir juos panaikinti (7 t., b. l. 10-12). Nurodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš kreditoriaus AB „Kauno tiltai“ 27 021 Lt dydžio reikalavimo teisę bankrutavusios J. M. individualios įmonės atžvilgiu ir tą pačią dieną informavo apie tai skolininko administratorių. Tik 2008 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo metu kreditoriui tapo žinoma, jog 2008 m. balandžio 18 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, apie kurį pirminis kreditorius AB „Kauno tiltai“ jam informacijos nesuteikė. Minimo susirinkimo metu administratorius apie teisių perėmimą kreditorių neinformavo, o pirminio kreditoriaus AB „Kauno tiltai“ balsai buvo skaičiuojami balsuojant susirinkime svarstytais klausimais. Teigė, jog šiame susirinkime priimtais nutarimais yra pažeistos kreditoriaus UAB „Bijamita“ teisės dar ir dėl to, kad tuomet buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kuri susirinkimui nebuvo pateikta, o nutarimas visas administravimo išlaidų sąmatoje nurodytas lėšas skirti administratoriaus atlyginimui nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Teigia, jog administratoriui paskirtas neproporcingai didelis, išlaidomis nepagrįstas atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovo J. M. individualios įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo prašė skundą atmesti (7 t., b. l. 19 - 21). Nurodė, kad kreditoriams apie 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimą buvo pranešta laikantis teisės aktų reikalavimų. Teigė, jog apie minimo reikalavimo perleidimą UAB „Bijamita“ administratoriui raštu pranešė 2008 m. balandžio 21 d. Sutartimi dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo UAB ,,Bijamita“ buvo perleistos materialinės, bet ne proceso teisės ir pareigos, nes ši bendrovė į bylą buvo įtraukta 2008 m. balandžio 30 d. teismo nutartimi. Taigi pirminis kreditorius AB „Kauno tiltai“ už 2008 m. balandžio 18 d. nutarimus balsavo 2008 m. balandžio 15 d., t. y. dar iki reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo. Kadangi teises perleidęs kreditorius žinojo apie ginčijamų sprendimų priėmimą, laikytina, jog apie jį žinojo ir teisių perėmėja, todėl skundas vertintinas kaip paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 d. terminą.
Atsiliepimu į skundą atsakovai J. M. , R. M. bei tretysis asmuo Z. M. prašo skundą patenkinti (7 t., b. l. 23-28). Nurodė, kad nebūdama įmonės kreditore AB „Kauno tiltai“ negalėjo dalyvauti kreditorių susirinkime, o administratoriui paskirtas atlyginimas neatitinka darbų apimties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė kreditoriaus UAB ,,Bijamita“ skundą (7 t., 75 – 78). Nurodė, kad pirminis kreditorius AB „Kauno tiltai“ 2008 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Bijamita“ 27 021 Lt dydžio reikalavimo teisę J. M. individualios įmonės atžvilgiu. J. M. individualios įmonės pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuris patvirtino administratoriaus atlyginimą, tai yra priėmė nutarimus, kuriuos skundžia kreditorius UAB ,,Bijamita“, įvyko 2008 m. balandžio 18 d. (7 t., b. l. 6-7, 10-12). Teismas nurodė, kad nors UAB „Bijamita“ teigia, kad apie skundžiamą kreditorių susirinkimą sužinojo 2008 m. birželio 4 d., tačiau, remiantis bylos medžiaga, turėjo sužinoti 2008 m. gegužės 8 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria teismas kreditorių AB „Kauno tiltai“ pakeitė kreditoriumi UAB „Bijamita“ (6 t., b. l. 51), o nagrinėjamas skundas teismui paduotas 2008 m. birželio 16 d., tai yra praleidus įstatymo nustatytą terminą kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti.
Teismas nustatė, jog kreditoriams tiek apie 2008 m. balandžio 4 d., tiek apie 2008 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimus buvo pranešta ĮBĮ nustatyta tvarka. AB „Kauno tiltai“ dar iki teisių perleidimo 2008 m. balandžio 15 d. balsavo raštu (6 t., b. l. 39-40). Materialinių teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CK 6.101 - 6.110 str., CPK 48 str.). Trečiųjų asmenų teises šie kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos. UAB „Bijamita“, perėmusi materialines AB „Kauno tiltai“ teises ir pareigas 2008 m. balandžio 17 d. sutarties pagrindu, kreditoriumi nagrinėjamoje bankroto byloje tapo tik 2008 m. gegužės 8 d., tai yra įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarčiai, ir tada įgijo ĮBĮ kreditoriams suteiktas teises ir pareigas, tarp jų ir dalyvauti kreditorių susirinkimuose, bei skųsti jų nutarimus. Iki šio laiko bankroto byloje pradinio kreditoriaus AB „Kauno tiltai“ atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra privalomi UAB ,,Bijamita“.
Teismo teigimu, UAB „Bijamita“ neįrodė aplinkybės, jog atlyginimas administratoriui patvirtintas pažeidus ĮBĮ reikalavimus ir yra neprotingai didelis (nenurodė jokių motyvų, kodėl, jos nuomone, atlyginimas administratoriui yra per didelis), įvertinus aplinkybę, jog bankroto procesas vyksta ilgai, yra sudėtingas, nes įmonė turto neturi, išieškojimas yra nukreiptas į įmonės savininkų turtą. Be to, galioja teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartimi, dėl leidimo nukreipti išieškojimą į bendraatsakovų M. turtą dalyje ir dėl administratoriaus atlyginimo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad kreditorius UAB „Bijamita“ praleido terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais paduoti, be to, paduotas skundas nėra pagrįstas.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB ,,Bijamita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (7 t., b. l. 107-109). Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorius UAB ,,Bijamita“ praleido terminą skundui paduoti. Apie skundžiamus 2008 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus apeliantas sužinojo tik 2008 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkime. Kreditoriui nebuvo būtinybės anksčiau susipažinti su bylos medžiaga, todėl šia teise jis nepasinaudojo.
2. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad AB ,,Kauno tiltai“, nebūdamas bankrutavusios J. M. individualios įmonės kreditoriumi, balsavo kreditorių susirinkime ir kaip kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių vardu pasirašė pavedimo sutartį su administratoriumi (6 t., b. l. 34-36), o aiškinosi šalutinius su nagrinėjamuoju nesusijusius klausimus.
3. Apie 120 000 Lt administravimo išlaidų sąmatos projektą kreditoriai nebuvo informuoti iki susirinkimo pradžios ta tvarka, kuri buvo nustatyta 2008 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. M. prašo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais (7 t., b. l. 113, 114). Nurodė, kad administratoriui nustatytas atlyginimas yra neprotingai didelis, jis neturėtų viršyti 10 000 Lt, nes nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. J. M. individualiai įmonei taikoma supaprastinta bankroto procedūra (ĮBĮ 10 str. 10 d.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankrutavusi J. M. individuali įmonė prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą (7 t., b. l. 120-122). Savo prašymą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. AB ,,Kauno tiltai“ iki reikalavimo perleidimo kreditoriui UAB ,,Bijamita“ atlikti veiksmai privalomi ir pastarajam kreditoriui, o procesines teises šis kreditorius įgijo tik jį įtraukus į bylą teismo nutartimi. Todėl laikytina, kad UAB ,,Bijamita“ skundžia kreditorių susirinkimą, kuriam pritarė.
2. Apeliantas neįrodė, kad pateikė bankroto administratoriui dokumentus apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą 2008-04-17.
3. Kreditoriai turi pareigą domėtis bylos eiga, o apeliantas neįrodė, kad skundą pateikė nepraleidęs įstatyme numatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Kaip žinoma, bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Paminėto įstatymo normos suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.).
Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant šį atskirtąjį skundą yra būtina pabrėžti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarbą šios kategorijos bylose. Įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus ir CPK 75 straipsnyje numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Minimo ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, nes įmonių bankroto proceso ypatumai lemia tai, kad vykdant kreditorių sprendimus atskirais klausimais, administratorius privalo atlikti įvairias ūkines – finansines operacijas ir kt. Todėl kreditoriai privalo būti aktyvūs ir domėtis bankroto procesu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas UAB ,,Bijamita“ apie skundžiamą teismo nutartį turėjo sužinoti 2008 m. gegužės 8 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas šios bendrovės kreditorinis reikalavimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo būtinybės susipažinti su bankroto bylos medžiaga, todėl apie skundžiamus kreditorių susirinkimo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimus jis sužinojo tik 2008 m. birželio 4 d. Teismų nutartyse, priimtose bankroto bylose yra ne kartą nurodyta, kad šiame procese yra itin svarbus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų taikymas (ĮBĮ 1 str. 3 d., CPK 7 str.). Todėl apeliantas, tapdamas nauju byloje dalyvaujančiu asmeniu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą susipažinti su bylos medžiaga, dėl ko šios pareigos jam neįvykdžius ir ĮBĮ nustatytu terminu nepareiškus reikalavimo ginti, jo nuomone, pažeistą teisę, apygardos teismas turėjo pagrindo atmesti pareikštą reikalavimą, juolab kad įstatymo numatytas 14 dienų terminas praleistas ženkliai: skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti 2008 m. balandžio 18 d., o UAB ,,Bijamita“ skundas dėl jų paduotas tik 2008 m. liepos 4 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad kreditoriui būtų trukdoma susipažinti su dokumentais. Todėl teisėjų kolegija mano, jog nėra pagrindo apelianto nurodytas aplinkybes traktuoti kaip svarbias minimo termino praleidimo priežastis, o skundžiamą nutartį, kurioje teismas rėmėsi šiuo pagrindu, atmesdamas trečiojo asmens skundą, panaikinti (CPK 185 str.). Tuo tarpu, kaip žinoma, termino procesiniam veiksmui atlikti praleidimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą. Dėl šio teisėjų kolegija kitų atskirojo skundo argumentų nenagrinėja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei įmonės savininkai nei kiti kreditoriai minimų nutarimų neskundė, nors per šį laikotarpį teisme buvo nagrinėjami įvairūs šios įmonės bankroto proceso klausimai.
Teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus bei laikotarpį, praėjusį nuo skundžiamų nutarimų priėmimo iki šio klausimo nagrinėjimo teisme, yra svarbu atkreipti dėmesį taip pat į tai, kad minimame bankrutavusios įmonės kreditorių 2008 m. balandžio 18 d. pakartotiniame susirinkime (6 t., b. l. 29-32) bendra 120 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta bankroto proceso laikotarpiui nuo 2008 m. vasario 13 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Kaip minėta, apeliantas iš esmės nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimais dėl šios bankroto administravimo sąmatos bei administratoriui nustatyto atlyginimo dydžiu. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 36 straipsnio antrąją dalį, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Tačiau, kaip matyti iš teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarties, įsiteisėjusios 2008 m. rugsėjo 11 d., kuria bankrutavusiai įmonei nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, šio bankroto proceso trukmė patvirtinta iki 2009 m. birželio 17 d. (6 t., b. l. 194 -197). Kadangi supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina bei keičia teismas (ĮBĮ 13¹ str. 4 d., 10 d.). Kadangi priėmus sprendimą dėl supaprastinto bankroto proceso, keičiasi tiek šio proceso trukmė, tiek atskirų administratoriaus atliekamų veiksmų trukmė ir sudėtingumas (nešaukiami kreditorių susirinkimai, nesant įmonės turto, kinta įmonės administravimo kaina), konstatuojama, kad nėra turto, todėl ĮBĮ 13 ¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte ir yra numatyta teismo pareiga tvirtinti sąmatą, kurioje turėtų būti įvertintos visos šios aplinkybės. Tuo tarpu, kaip jau yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-670/2008 (6 t., b. l. 194 - 197), kreditoriai bei atsakovais byloje dalyvaujantys įmonės savininkai, nežiūrint to, kad bankroto procesas vykdomas supaprastinta tvarka, turi teisę pasinaudoti ĮBĮ įtvirtintomis teisėmis nustatytomis bankroto bylos procese dalyvaujantiems asmenims: kreditoriai turi teisę žinoti apie šio klausimo svarstymą, teikti savo argumentus svarstomais klausimais, žinoti apie priimtą sprendimą, o nesutikdami su priimtu teismo sprendimu, dėl jo paduoti atskirtąjį skundą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija trečiojo asmens kreditoriaus UAB ,,Bijamita“ atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą apygardos teismo nutartį palieka nepakeista (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį.