Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-28 · Administracinė byla Nr. eI1-2473-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
eI1-2473-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00108-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-2473-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2019-08-05 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje. Visą laikotarpį pareiškėjas gyveno 1 būrio 112 gyvenamajame kambaryje. Per visą jo buvimo laikotarpį Kybartų pataisos namuose dėl to, kad pataisos namai neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, buvo nuolat pažeidinėjamos pareiškėjo teisės. Nurodė, jog skundas teikiamas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje pareiškėjo kalinimo laikotarpiu pataisos namų įrengimas neatitiko higienos normos reikalavimų. Prausyklose nebuvo karšto vandens, nebuvo sėdimų tualetų ir iki pat 2019 metų nebuvo įrengtos dušinėse pertvaros, nebuvo kabinų. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše. Kiekvieną kartą prausiantis duše pareiškėjas jautė gėdą, diskomfortą. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos ministerijos, tačiau pataisos namai pažeidimus nebuvo įpareigota šalinti. Pareiškėjas visą buvimo pataisos namuose laikotarpį jautė diskomfortą plaunant rankas, indus šaltu vandeniu. Pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į pataisos namų direktorių su skundais dėl to, kad Kybartų pataisos namai toleruoja kriminalinę subkultūrą (valgykloje yra ženklinami indai, valgyklose stalai yra sustumiami, atsižvelgiant į tai, kuriai kastai priklauso nuteistieji). Tokiu būdu pataisos namai diskriminuoja nuteistuosius. Taip pat pareiškėjui būnant pataisos namuose buvo nuolat pažeidinėjamos jo teisės neužtikrinant tinkamų higienos normų reikalavimų valgykloje. Valgykloje nebuvo palaikoma elementari švara. 2016-05-23 pareiškėjas pateikė skundą Kybartų pataisos namų direktoriui, kuriame išdėstė šias aplinkybes, tačiau į jo skundą buvo sureaguota tik formaliai. Kybartų pataisos namų rašte pareiškėjui paaiškinta, kad Kybartų pataisos namų valgykloje maistas visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra patiekiamas vienoduose plastikiniuose sertifikuotuose induose, tinkančiuose karšto ir šalto maisto laikymui. Eksploatacijos metu indai susiraižo ar kitaip yra pažeidžiami, todėl indų asortimentas pagal galimybes yra nuolat atnaujinamas. Iš pataisos namų teikiamų atsakymų akivaizdu, kad pataisos namai neigia, kad toleruoja subkultūra, cituoja teisės aktus, pažymi, kad visi nuteistieji lygūs, tačiau akivaizdu, kad patys nuteistieji nesiskųstų dėl kriminalinės subkultūros egzistavimo, jeigu jos nebūtų. Aiškinimas, kad indai susiraižo dėl eksploatacijos neatitinka tikrovės, nes valgykloje nuteistiesiems pateikiami indai turi atitinkamus skiriamuosius ženklus. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose stipriai pablogėjo pareiškėjo sveikata, kadangi pataisos namai nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tiekia kalintiems asmenims maistą pažeisdami maitinimo organizavimo tvarką, netinkamai vykdydami maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimus. Maistas būdavo patiekiamas šaltas, netinkamas vartoti (pvz. sugižęs pienas, persūdyta košė ir pan.), netinkamų apskaičiuotų porcijų maisto davinys. Dėl to pareiškėjas yra kreipęsis raštu į pataisos namų administraciją, tačiau į jo skundus sureaguota tik lakoniškais atsakymais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kad reguliariai atliekami nuteistiesiems pateikiamo maisto netikėti patikrinimai, o nustačius pažeidimus į juos nedelsiant reaguojama. Pareiškėjui dėl netinkamo maitinimo atsirado sveikatos sutrikimai – nuolatiniai skrandžio skausmai, pykinimas. Be to, pareiškėjas pasijuto nevisavertis, pažemintas dėl to, kad jam buvo tiekiamas prastos kokybės maistas, o į jo žodines pastabas ir skundus raštu niekas neatsižvelgė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo Kybartų pataisos namuose metu pareiškėjui ne kartą teko susidurti su nederamu ten dirbančių pareigūnų elgesiu dėl ko pareiškėjas pasijuto diskriminuojamas, žeminamas. 2018-04-16 pareiškėjas su dviem skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Viename iš skundų pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namai propaguoja kriminalinę subkultūrą, kitame skunde nurodė, kad būrio viršininkas elgiasi nepagarbiai, bei kad pataisos namuose nėra užtikrinamas teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų prašymų, skundų registravimą, laikymasis. Pareiškėjas konkrečiai išreiškė nusiskundimą, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas M. S. neregistruoja pareiškėjo prašymų ir skundų specialiame žurnale. Tačiau Kalėjimų departamentas nurodė, kad „specialisto M. S. veiksmai nepažeidžia galiojančių teisės aktų ir Jūsų skundas yra nepagrįstas“. Pataisos namuose pareiškėjui teko jausti diskomfortą dėl kitų nuteistųjų keliamo triukšmo nakties metu. Dėl to, kad kiti nuteistieji nakties metu nuolat triukšmaudavo, rėkaudavo, pareiškėjas negalėjo kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti. Dėl to sutriko pareiškėjo sveikata, pablogėjo jo emocinė savijauta. Pataisos namų pareigūnai neužtikrino tvarkos pataisos namuose, nedrausmino triukšmaujančių nuteistųjų, tai įrodo ir faktas, kad dėl to pareiškėjas yra raštiškai kreipęsis į pataisos namų administraciją. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018-07-02 atsakyme Nr. 7/1-805 pažymėta, kad „informuojame, kad Jūsų prašyme minimas vaizdo įrašas išsaugotas, o pareigūnams duotas nurodymas dažniau tikrinti 1-o būrio nuteistuosius dienos bei nakties metu“. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, pasijuto pažemintas, pradėjo kankinti nemiga, pareiškėjui dažnai skauda galvą, jis tapo dirglus.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui nuo 2016-01-01 iki 2017-01-09. Nurodė, jog dušo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Kaip turi būti įrengtos dušo patalpos teisės aktai nenumato. Taip pat nurodė, jog teisės aktai neįpareigoja prausyklose įrengti karšto vandens tiekimą. Sanitariniame mazge yra įrengti 6 klozetai ir 6 pisuarai. Pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų į administraciją nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai dėl subkultūros neatitinka tikrovės. Pataisos namų valgykloje visiems nuteistiesiems maistas yra patiekiamas vienoduose plastikiniuose sertifikuotose induose. Eksploatuojant indai susiraižo ir kitaip pažeidžiami, todėl indų asortimentas pagal galimybes nuolat atnaujinamas. Valgyklos patalpos periodiškai yra tikrinamos, pastebėjus pažeidimus ar trūkumus įstaiga kuo skubiau juos šalina. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Patiekalai gaminami vadovaujantis patiekalų technologiniais aprašymais, kurie parengti remiantis valgiaraščiais. Pažymėtina, jog du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Kiekvieną dieną pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo. Pareiškėjo skundai buvo registruojami vadovaujantis teisės aktais. Pareigūnai prižiūri ir palaiko tvarką, todėl nuteistieji laikosi dienotvarkės grafiko. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas du kartus kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Tačiau abiejų skundų atsisakė ir raštiško atsakymo nereikalavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (toliau – ir Pataisos įstaiga) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01.

Atsakovė prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui nuo 2016-01-01 iki 2017-01-09.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2016-01-01, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2020-01-09. Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Pataisos įstaigoje laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos sąlygos, tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi tik 2020-01-09. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2017-01-08 yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog, gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Šioms aplinkybėmis, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2016-01-01 iki 2017-01-08 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo Pataisos įstaigoje sąlygos laikotarpiu nuo 2017-01-09 iki 2019-08-05.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjo argumentai, jog nebuvo užtikrintas karštas vanduo prausykloje atmestini, kadangi Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas numato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo pertvarų. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, spręstina, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams). Atsakovė teigia, jog būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai bei 6 pisuarai. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų tualetų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog ne kartą yra kreipęsis į pataisos namų direktorių su skundais dėl to, kad Kybartų pataisos namai toleruoja kriminalinę subkultūrą, t. y., kad valgykloje yra ženklinami indai, kad valgyklose stalai yra sustumiami, atsižvelgiant į tai, kuriai kastai priklauso nuteistieji. Tokiu būdu pataisos namai diskriminuoja nuteistuosius.

Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių 2018-04-05 skundu kreipėsi į administraciją. Kybartų pataisos namai 2018-04-18 rašte nurodė, jog valgykloje maistas yra patiekimas visiems nuteistiesiems vienoduose sertifikuotuose plastikiniuose induose. Taipogi pažymėjo, jog eksploatavimo metu indai susibraižo ar kitaip pažeidžiami, todėl indų asortimentas pagal galimybės yra atnaujinamas. Analogiškai buvo atsakyta ir į pareiškėjo 2018-04-16 skundą dėl galimai propaguojamos subkultūros. Atsiliepime į skundą atsakovė pažymėjo, jog administracija nežemina nuteistųjų garbės ir orumo, nediskriminuoja nei vieno būrio nuteistųjų bei netoleruoja kriminalinės subkultūros.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo iš Marijampolės PN administracijos pusės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas ir priskirtas kuriai nors kastai, ar atsakovas palaikė subkultūrą. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais bei socialiniais įgūdžiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iš pažymėtų indų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patyrė konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Pareiškėjui nepagrindus savo teiginių bei visiškai nedetalizavus, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-525/2018).

Pareiškėjas skunde teigia, jog Pataisos įstaiga maistą tiekė pažeisdama maitinimo organizavimo tvarką, netinkamai vykdydama maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimus. Maistas būdavo patiekiamas šaltas, netinkamas vartoti (pvz. sugižęs pienas, persūdyta košė ir pan.), netinkamų apskaičiuotų porcijų maisto davinys. Taip pat nurodė, jog valgyklos patalpose trūko elementarios švaros.

Duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2017-01-09 iki 2019-08-05) pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl valgyklos būklės nėra. Pareiškėjas pateikęs Kybartų pataisos namų 2018-04-18 raštą, kuriuo jam atsakyta į pareiškėjo skundą dėl sumažinto maisto davinio skyrimo dirbantiems asmenims savaitgaliais. Rašte nurodyta, jog pareiškėjas yra maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Nurodė, jog dirbantieji nepriklausomai darbo ar išeiginėmis dienomis maitinami pagal nurodytą valgiaraštį. Maistas ruošiamas vadovaujantis technologiniais aprašymais. Nurodė, jog komisija reguliariai atlieka maisto patikrinimus, nustačius pažeidimus jie nedelsiant šalinami. Daugiau skundų, susijusių su netinkamai tiekiamu maistu ar tvarkos neužtikrinimu valgykloje, byloje nėra.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Patiekalai gaminami vadovaujantis patiekalų technologiniais aprašymais (technologinėmis kortelėmis), kurie parengti remiantis valgiaraščiais. Du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Minėtame žurnale, kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui tiekiamas maistas, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiškėjas, pagal bylos duomenis, su rašytiniais prašymais dėl netinkamo vartoti maisto (šalto, sugedusio ir kt.), neatitinkančios maisto higienos reikalavimų į administraciją nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl maisto kokybės, nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į atsakovės atstovą, nepatvirtina Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu aspektu nenustatyta, kad Pataisos įstaigos administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas skunde teigia, jog ne kartą teko susidurti su nederamu dirbančių pareigūnų elgesiu dėl ko pareiškėjas pasijuto diskriminuojamas, žeminamas. 2018-04-16 pareiškėjas su dviem skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Skunduose nurodė, jog pataisos namai propaguoja kriminalinę subkultūrą, būrio viršininkas elgiasi nepagarbiai, netinkamai registruojami skundai ir prašymai. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog pataisos įstaigoje nuteistųjų skundai ir prašymai registruojami vadovaujantis teisės aktais.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų skundų neregistravimo paneigia pareiškėjo į bylą pateikti Pataisos įstaigos raštai, iš kurių matyti, kad į pareiškėjo keliamus klausimus buvo atsakyta raštu. Kybartų pataisos namai 2018-05-08 rašte pareiškėjui nurodė, jog pareigūnas pareiškėjo skundus ir prašymus registruoja teisės aktų numatyta tvarka. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė kada ir kokį skundą ar prašymą pareigūnai neregistravo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pataisos įstaigoje prašymų ir skundų apskaita būtų vedama netinkamai. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skundų ir prašymų tinkamą apskaitą. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neregistruojant skundų ir prašymų, atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobūdžio aplinkybių teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų netinkamo elgesio yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, iš kurių nagrinėjamoje byloje kildinama jam padaryta neturtinė žalą, nenurodė konkrečių su jo teisių pažeidimu susijusių atvejų, t. y. kada, koks konkretus pareigūnas ir kokiu būdu netinkamai elgėsi, todėl bendro pobūdžio, abstrakčių, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų dėl netinkamo pareigūnų elgesio pagrindu negali būti konstatuotas atsakovės atstovės (pareigūnų) veiksmų neteisėtumas.

Pareiškėjas teigia, jog pataisos namuose pareigūnai neužtikrino tvarkos, nedrausmino triukšmaujančių nuteistųjų. Kybartų pataisos namai 2018-07-02 rašte atsakant į pareiškėjo teiktą skundą dėl triukšmadarių nuraminimo, nurodė, jog pareigūnams duotas nurodymas dažniau tikrinti 1 būrio nuteistuosius dienos ir nakties metu. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pareigūnai prižiūri ir palaiko tvarką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl triukšmo nakties metu nedetalizavo, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnai stengiasi palaikyti tvarką, drausmina nakties metu triukšmaujančius nuteistuosius ir siekia, jog nakties metu niekas netriukšmautų. Administracija savo aktyviais veiksmais siekia, kad pareiškėjui būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas nakties miegas, ir imasi adekvačių priemonių šiam tikslui pasiekti. Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėjas detaliau šios aplinkybės niekaip nesusiejo su jo teisių pažeidimu ir neva padaryta neturtine žala, t. y. nenurodė jokių konkrečių įvykių, pagrįstų aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pasėkoje būtų kilęs jo teisių pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018). Nenustatyta, kad būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjas turėjo sveikatos ar kitų jo asmenį tiesiogiai įtakojusių problemų. Taigi, nagrinėjamu atveju remiantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Taigi nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, Pataisos įstaigos neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti.

Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai atmetami.

Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui prašymą priteisti valstybės naudai 142,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi priimtas teismo sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė