Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-172-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
1A-325-172-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pavelas Frolovas (pirm.), Zenonas Birštonas, Ryšardas Skirtunas
Nuteistasis
A. S., R. C.
Kategorijos
NuorašasPranešejas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 325/2009

Teisejas E. Maciulaitis Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1.; 1.1.6.6.;

(S)1.1.7.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teiseju Zenono Birštono, Ryšardo Skirtuno,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui,gynejams Gyciui Mekioniui, Gediminui Bukauskui,nuteistiesiems A. S., R. C.,vertejai Ninai Švec,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo A. S. ir jo gynejo ir nuteistojo R. C. apeliacinius skundus del 2009-01-07 Varenos rajono apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. laisves atemimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisves atemimo bausmes vykdymas A. S. atidetas dvejiems metams;

R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teises dirbti vidaus reikalu sistemoje atemimu trejiems metams.

Kolegija, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S. ir R. C. nuteisti už tai, kad budami valstybes tarnautojais, siekdami asmenines naudos piktnaudžiavo tarnybine padetimi bei viršijo igaliojimus, del ko valstybe patyre dideles žalos, t.y.:

R. C. budamas valstybes tarnautoju – Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varenos rinktines Techninio skyriaus viršininko pavaduotoju, Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varenos rinktineje, Varenoje, siekdamas asmenines naudos, tai yra tam, kad nesamdyti darbininku ukio, statybos ir remonto darbams atlikti ir tokiu budu išvengti mokejimo už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas, tycia, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasinaudojo savo pareigu viršenybe jam pavaldžiu VSAT prie LR VRM Varenos rinktines pareigunu atžvilgiu ir viršijes jam suteiktus igaliojimus, neteisetai nurode VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes darbuotojams S. G., K. B., D. L. ir V. S. darbo metu ir po darbo atlikti ivairius darbus jo motinai priklausancioje sodyboje, esancioje Laiciu kaime, Varenos rajone, o butent: 2004-2005 metu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, R. C. nurodymu, VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes stalius K. B. darbo metu, keleta dienu R. C. motinos A. S. name, esanciame Laiciu kaime, Varenos rajone, atliko apdailos darbus – gipso kartono plokštemis apkale kambariu sienas ir lubas;

Taip pat, 2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, R. C. nurodymu VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes suvirintojas S. G. ir vairuotojas V. S. darbo metu, iš VSAT prie LR VRM Varenos rinktines tarnybiniu automobiliu „GAZ 3307“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo i R. C. motinos A. S. sodyba, esancia Laiciu kaime, Varenos rajone, ir, naudodami iš VSAT prie LR VRM Varenos rinktines paimta suvirinimo aparata ir irankius, apie savaite remontavo R. C. priklausanti kombaina „NIVA“.

Taip pat 2004 metais, tiksliai nenustatytu laiku, R. C. prašymu VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes kiemsargis D. L., darbo metu, Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varenos rinktinei priklausancia žoliapjove R. C. motinos A. S. sodyboje, esancioje Laiciu kaime, Varenos rajone, puse dienos tvarke aplinka.

Taip pat 2005-2006 metais, tiksliai nenustatytu laiku, R. C. nurodymu VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes vairuotojas V. S., darbo metu, VSAT prie LR VRM Varenos rinktines tarnybiniu ekskavatoriumi „JUMZ 6“, valstybinis Nr. 8644 LD, R. C. motinos A. S. sodyboje, esancioje Laiciu kaime, Varenos rajone, iškase griovi pastato pamatams irengti.

Taip pat 2006 metu lapkricio – gruodžio menesiu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, R. C. nurodymu, darbo metu, VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes vairuotojas V. S. Varenos rinktines tarnybiniu ekskavatoriumi „JUMZ 6“, valstybinis Nr. 8644 LD, R. C. motinos A. S. sodyboje, esancioje Laiciu kaime, Varenos rajone, per 2 dienas iškase duobe šuliniui irengti, i kuria ileido 2 betoninius rentinius, kuriuos tarnybiniu krovininiu automobiliu „GAZ 3307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darbo metu iš Varenoje esancios bendroves „Varenos statyba“ i mineta sodyba atveže VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes vairuotojas J. M..

Nurodytais atvejais pamineti VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes darbuotojai neatliko savo tiesioginiu pareigu.

Tokiais savo veiksmais R. C. pažeide LR valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybes tarnautoju prievoles laikytis LR Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame istatyme, kituose teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, vengti viešuju ir privaciu interesu konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu vidaus tvarkos taisykliu, taip pat pažeide Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1, 3, 4 punktus, kuriuose nustatytos asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievoles nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, pažeide Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM istatymo 25 str. 1 d. 1 punkto nuostatas, ir šiais pažeidimais siekdamas asmenines naudos, diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybines institucijos – Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM autoriteta jam pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje, del to buvo padaryta didele žala valstybes interesams, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str. 2 d.

A. S. nuo 2000-07-10 iki 2007-01-15, budamas valstybes tarnautoju – Pasienio policijos departamento prie LR vidaus reikalu ministerijos Varenos rinktines, o veliau VSAT prie LR VRM Varenos rinktines vadu, neteisetai naudodamasis VSAT prie LR VRM nuostatu, patvirtintu 2001-02-22 LR vyriausybes nutarimu Nr. 194, 30 punkte nurodytomis Rinktines vado galiomis, laikotarpiu nuo 2001 metu gegužes 16 d. iki 2005 metu kovo 29 d., Varenos rinktineje, esancioje Alytaus g. 1, Varenoje, tycia piktnaudžiavo tarnyba, o butent, siekdamas gauti asmenines naudos iš Varenos rinktines Ukio grupes vairuotojo J. N. atliekamu statybos, ukio ir remonto darbu savo naudai jam priklausanciose asmeninese valdose, sudarydamas salygas pastarajam darbo metu nebuti darbe, tycia pasinaudojo savo pareigu viršenybe jam pavaldžiu Varenos rinktines pareigunu atžvilgiu, ir viršijes jam suteiktus igaliojimus, neteisetai nurode Varenos rinktines Techninio skyriaus viršininkui R. V. ir Ukio grupes vadovui V. N. nesiaiškinti J. N. nebuvimo darbe priežasciu, del ko pastarasis nurodytu laikotarpiu nepateisinamai darbe nebuvo ne mažiau nei 300 darbo dienu.

Taip pat, A. S. nuo 2000-07-10 iki 2007-01-15, budamas valstybes tarnautoju – Pasienio policijos departamento prie LR VRM Varenos rinktines, o veliau – Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varenos rinktines vadu, neteisetai naudodamasis VSAT prie LR VRM nuostatu, patvirtintu 2001-02-22 LR vyriausybes nutarimo Nr. 194, 30 p. nurodytomis Rinktines vado galiomis, siekdamas asmenines ir turtines naudos, laikotarpiu nuo 2000 metu rugsejo menesio iki 2006 metu gruodžio menesio, Varenos rinktineje bei Semeliškiu gyvenvieteje, Elektrenu savivaldybeje tycia piktnaudžiavo tarnyba – siekdamas nesamdyti darbininku ukio, statybos ir remonto darbams atlikti, transporto priemoniu statybinems medžiagoms bei kitiems daiktams pervežti ir tokiu budu neteisetai išvengti mokejimu už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas, tycia pasinaudojo savo pareigu viršenybe jam pavaldžiu Varenos rinktines pareigunu atžvilgiu ir viršijes jam suteiktus igaliojimus, neteisetai nurode rinktines Ukio grupes vadovui V. N. pavesti Ukio grupes darbuotojams S. K., V. S., V. N., M. O., D. L., A. B., A. V., J. M. ir S. G. darbo metu ir po darbo neatlygintinai tarnybiniais automobiliais vežti ivairius krovinius, gaminti metalo gaminius ir atlikti ivairius darbus jo privaciose valdose, esanciose Semeliškiu gyvenvieteje, Elektrenu savivaldybeje, o butent:

2004 m. lapkricio 25 d. A. S. nurodymu Varenos rinktines Ukio grupes vadovas V. N., vairuotojas M. O. ir kiemsargis D. L. iš Varenos rinktines, esancios Alytaus g. 1, Varenoje, darbo metu ir po darbo, tarnybiniu krovininiu automobiliu „GAZ 3307“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo i Semeliškes, kur, vykdydami A. S. dukters G. S. (buvusios Sindaravicienes) nurodymus, iš vieno savo namo i kita nama perveže baldus.

Taip pat, 2001-2004 metais, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu Varenos rinktines Ukio grupes suvirintojas S. K. šios rinktines, esancios Alytaus g. 1, Varenoje, dirbtuvese, darbo metu, iš Varenos rinktines lešomis pirkto metalo pagamino dvejus metalinius dviverius vartus ir vartelius su tvirtinimo kuolais, bei hidroelektrines latako metalinius sietus (filtrus), kurie veliau nenustatytu automobiliu buvo nuvežti ir irengti A. S. priklausiusioje sodyboje Semeliškese, Elektrenu savivaldybeje.

Taip pat, 2002-2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu, rinktines Ukio grupes vadovas V. N. ir šios grupes vairuotojas A. V. darbo metu, Varenoje esancioje statybiniu medžiagu parduotuveje nupirko ir i rinktines tarnybini krovinini automobili „GAZ 66“, v.n. (duomenys neskelbtini) pakrove, o A. V. iš Varenos i Semeliškese esancia A. S. sodyba nuveže statybines medžiagas – stiklo vatos paketus.

Taip pat, 2004-2006 metais, tiksliai nenustatytu laiku, rinktines Ukio grupes vairuotojas V. S. tarnybiniu automobiliu „GAZ 53“, v.n. (duomenys neskelbtini) iš Alytuje esancios bendroves „Skirnuva“ sandeliu i A. S. sodyba Semeliškiu gyvenvieteje nuveže statybinius pastolius.

Taip pat, 2006 metais, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu Varenos rinktines Ukio grupes kiemsargis D. L. su kitu nenustatytu šios rinktines darbuotoju, darbo metu, taip pat nenustatytu rinktines tarnybiniu krovininiu automobiliu iš Varenos i A. S. priklausancia sodyba, esancia Semeliškiu kaime, Elektrenu savivaldybeje, nuveže statybines medžiagas – medinius tašus ir lentas.

Taip pat, 2006 metu birželio – rugsejo menesiu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. tiesioginiu nurodymu, rinktines Ukio grupes vairuotojas J. M. iš A. S. priklausancios sodybos, esancios Semeliškese, i UAB „Varenos statyba“, esancia Pramones g. 8, Varenoje, darbo metu, tarnybiniu krovininiu automobiliu „GAZ 3307“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuveže remontuotinus medinius langus, o veliau, juos suremontavus, kartu su rinktines kiemsargiu D. L. tuo paciu tarnybiniu automobiliu per kelis kartus langus iš Varenos nuveže i A. S. sodyba, esancia Semeliškese.

Taip pat, 2006 metu žiema, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu rinktines Ukio grupes suvirintojas S. G., darbo metu, rinktines dirbtuvese, esanciose Alytaus g. 1, Varenoje, iš Varenos rinktines lešomis pirkto metalo pagamino metaline krosnele, kuri buvo pakrauta i A. S. tarnybini automobili „AUDI V8“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir kuria jis, A. S., pasisavino – nusiveže i jam priklausancia sodyba Semeliškiu kaime.

Nurodytais atvejais pamineti VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Ukio grupes darbuotojai neatliko savo tiesioginiu pareigu.

Tokiais savo veiksmais A. S. pažeide LR valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybes tarnautoju prievoles laikytis LR Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame istatyme, kituose teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, vengti viešuju ir privaciu interesu konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu vidaus tvarkos taisykliu, LR policijos istatymo 35 str. 1 punkto, ipareigojancio policijos pareigunus imtis neatideliotinu priemoniu užkirsti kelia daromam nusikaltimui ar kitam teises pažeidimui, Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1, 3, 4 punktus, kuriuose nustatytos asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievoles nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalu ministerijos istatymo 25 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta VSAT prie LR VRM pareigunu pareiga imtis neatideliotinu priemoniu užkirsti kelia daromam nusikaltimui ar kitam teises pažeidimui, nuostatas, ir šiais pažeidimais siekdamas asmenines ir turtines naudos, diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybines institucijos – Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM autoriteta jam pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje, del to buvo padaryta didele žala valstybes interesams, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. gynejas prašo panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2009-01-07 nuosprendžio dali ir A. S. išteisinti. Teigia, jog apylinkes teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 ir 307 str. reikalavimu: aprašomoji nuosprendžio dalis pilnai perkelta iš kaltinamojo akto, kuris, savo ruožtu, surašytas nesilaikant BPK 219 str. nuostatu –nusikalstamos veikos aprašytos nenurodant konkretaus ju padarymo laiko ir aplinkybiu, o apsiribojant keleriu metu laikotarpiu; inkriminuojant A. S. veikas vartojami žodžiai „nurode“, „dave nurodyma“ ir t.t., nors bylos duomenimis tokios aplinkybes nepatvirtinamos ir pan. Gynejo manymu, teismas, nusikalstamas veikas ištisai perkeldamas iš kaltinamojo akto i apkaltinamaji nuosprendi, baudžiamaji istatyma taike kaip testinei veikai, nors nuosprendyje to nenurodo. Skundžiamame nuosprendyje teismas aprašomoje dalyje perkeldamas iš kaltinamojo akto nusikalstamas veikas ir darydamas išvada, kad jos irodytos, daro nuoroda i norminius aktus, kuriuos, teismo nuomone, ginamasis pažeide, taciau nedaro išvados, kad tokie veiksmai buvo nusikalstami, t.y. atitinkantys LR BK 228 str. 2 d. dispozicija.

Skunde gynejas taip pat teigia, jog nagrinejant byla teisme buvo nesilaikoma BPK 242 str. nuostatu del tiesioginio ir žodinio bylos nagrinejimo, nes teismas nepagristai piktnaudžiavo BPK 276 str. galimybemis – apklausiant liudytojus teisme, pastariesiems pasakius, kad neprisimena aplinkybiu del kuriu pakviesti liudyti, teismas garsindavo ju parodymus net nesiaiškindamas kaip jie tas pacias aplinkybes taip gerai prisimine, apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigunu vos prieš kelis menesius. Tokia kaltinimo liudytoju apklausa leidžia pagristai manyti, kad byla buvo nagrinejama šališkai, t.y. buvo siekiama, kad liudytojai tik patvirtintu ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Gynejas atkreipia demesi ir i tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus apklausiant teisme, juos trikde garso irašymo aparatura, kuria teismas kažkodel „skolinosi“ iš ikiteismini tyrima atlikusios STT – visas teismo procesas buvo irašomas triguba aparatura – du specialus diktofonai iš STT ir vietine irašymo aparatura. Neatmetama, kad tokiu budu buvo daromas psichologinis spaudimas liudytojams, nes parodymu teisme irašinejimo i STT aparatura aplinkybe jiems buvo žinoma. Gynybos prieštaravimas teismo proceso fiksavimui naudoti STT aparatura buvo atmestas, kaip ir ginamojo pareikštas nušalinimas teisejui del tokios technikos naudojimo.

Be to, gynejo manymu, teismas nevertino aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikomasi BPK 193 str. reikalavimu, darant S. K. pagamintu vartu atpažinima.

Skunde teigiama, jog J. N. darbo laiko apskaitos žiniarašciai, transporto priemoniu išvykimo ir atvykimo registracijos žurnalai, transporto priemoniu keliones lapai ir pan., nurodyti skundžiamame nuosprendyje, nieko bendro neturi su A. S. inkriminuotu veiku irodinejimu. Jie nuosprendyje tik išvardinti. Liudytoju parodymai apie vairuotojo J. N. nebuvima darbe „ne mažiau 300 darbo dienu“ negalejo buti pripažinti pakankamais A. S. kalte pagrindžianciais irodymais, nes jie paneigti rašytiniais bylos duomenimis ir teisminio bylos nagrinejimo metu nustatytomis aplinkybemis, jog liudytojai negalejo žinoti ir nežinojo kur, kada ir ka dirba rinktines vado vairuotojas J. N..

Gynejo teigimu, teismas, pripažindamas, kad A. S. savanaudiškai panaudojo tarnybini transporta vežant stiklo vata, lentas ir tašius, pervežant baldus, vadovavosi vien liudytoju parodymais ir visiškai nevertino rašytiniu bylos duomenu, paneigianciu neteiseta A. S. tarnybinio transporto panaudojima bei liudytoju parodymu, patvirtinanciu jo aiškinima. Teismas taip pat nevertino ir neatsižvelge i bylos duomenimis patvirtinta aplinkybe, kad, esant butinumui, A. S. panaudojes tarnybini transporta asmeniniams reikalams, apmokedavo už tai i rinktines kasa.

Gynejo nuomone, teismas negalejo pripažinti pakankamu irodymu, jog ginamasis, per liudytoja V. N., užsake pagaminti vartus jo sodybos tvorai. Liudytojo S. K. „atpažinimas“ pagal „suvirinimo siule“, taip pat negalejo buti pripažintas irodymu nes tas pats liudytojas taip ir nepaaiškino tu siuliu individualaus pobudžio. Šia prasme pastebetina, kad teismas, darydamas minetas išvadas del ginamojo kaltes, irodymu patikimumo klausimo net nesvarste.

Skunde nurodoma, jog teismas pripažino, kad J. N., nebudamas darbe „ne mažiau 300 darbo dienu“, tuo metu atliko neivardintus statybos, remonto ir ukio darbus ginamojo sodyboje. Darydamas tokia, jokiais objektyviais ir negincytinais bylos duomenimis nepagrista išvada, teismas privalejo vertinti dar ikiteisminio tyrimo metu A. S. pateiktus rašytinius dokumentus ir jo nurodytu liudytoju parodymus, paneigiancius J. N. darba A. S. sodyboje darbo metu. Pradiniuose pranešimuose apie itarima buvo nurodyti konkretus darbai, kuriuos neva darbo metu atliko J. N.. Kada A. S. rašytiniu dokumentu ir liudytoju pagalba irode tokiu itarimu nepagristuma, kaltinimu formuluote pasikeite i abstrakcia – 300 dienu nebuvima darbe, nenurodant konkreciu darbu, kuriuos, vadovaujantis nuosprendžio logika, atliko J. N. darbo metu ginamojo sodyboje. Teismas J. N. nebuvima darbe „ne mažiau 300 darbo dienu“, grindžia liudytoju parodymais, taciau nevertina teisminio bylos nagrinejimo metu paaiškejusiu aplinkybiu –liudytojai J. N. nebuvima darbe darbo metu sieja su jo nebuvimu rinktines teritorijoje bei tai, kad tie patys liudytojai, kurie nematydavo J. N. rinktines teritorijoje, ištisomis dienomis ten nebudavo, o kartais išvykdavo kelioms dienoms ar net savaitems. Apklausiami teisme liudytojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad J. N. darbe budavo retai, nurode, kad jiems nebudavo žinoma kada i darba atvažiuoja rinktines vadas, kur jis važineja darbo metu ir kokius vado pavedimus vykdo jo vairuotojas J. N.. Darbo laiko apskaitos žiniarašciuose J. N. nebuvimas darbe be pateisinamu priežasciu nefiksuotas, žiniarašciai suklastotais nepripažinti. Apklausiamas teisme liudytojas J. N. kategoriškai paneige aplinkybe, kad „ne mažiau 300 darbo dienu“ nebuvo darbe be pateisinamos priežasties ir, kad tuo metu dirbo ginamojo sodyboje. Jis paaiškino, kad esant reikalui, rinktines vado prašymu, jis imdavo neapmokamas atostogas. Šia aplinkybe patvirtina ir ginamojo iniciatyva pateikti rašytiniai dokumentai. Taip pat gynejas pastebi, kad teisme apklausti liudytojai R. V. ir V. N. nepatvirtino kaltinimo formuluotes, kuri perkelta i skundžiama nuosprendi, jog rinktines vadas jiems nurode „nesiaiškinti J. N. nebuvimo darbe priežasciu“. Tokias pacias aplinkybes mineti liudytojai nurode ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu budu, iš kaltinamojo akto i nuosprendi perkeltas šis teiginys neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes, kaip jau mineta, „nebuvimas darbe ne mažiau 300 darbo dienu”, išnagrinejus byla teisme, nepasitvirtino.

Tokiu budu, gynejo nuomone, teismas pripažindamas A. S. kaltu piktnaudžiavus tarnybine padetimi del ko J. N. nebuvo darbe „ne mažiau 300 darbo dienu“, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nes skundžiamame nuosprendyje nenurode objektyviu ir negincytinu irodymu, pagrindžianciu priešingus teisei A. S. veiksmais, pasireiškusius piktnaudžiavimu tarnybine padetimi. Nuosprendyje daroma nuoroda i norminius aktus bei tu aktu turinio susiaurintas perkelimas i nuosprendi taip pat neatskleidžia piktnaudžiavimo tarnybine padetimi turinio.

Taip pat, gynejo nuomone, teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, pripažindamas A. S. kaltu del epizodo: „2001-2004 metais, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu Varenos rinktines Ukio grupes suvirintojas S. K. šios rinktines, esancios...dirbtuvese, darbo metu, iš Varenos rinktines lešomis pirkto metalo pagamino dvejus metalinius dviverius vartus ir vartelius su tvirtinimo kuolais, bei hidroelektrines latako metalinius sietus (filtrus), kurie veliau nenustatytu automobiliu buvo nuvežti ir irengti A. S. priklausancioje sodyboje...“, nes tokia išvada neatitinka bylos duomenu ir faktiniu aplinkybiu. Ginamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, negincytinai irode, kad minimi vartai ir varteliai buvo pagaminti kartu su metaline tvora iš to paties metalo, nurode ir asmenis, kurie tuos darbus atliko. Teismo argumentai, kad: „labai kritiškai ivertino liudytojo A. M. (turetu buti-Krilaviciaus) parodymus, kuris ganetinai kategoriškai, tai yra taip pat kaip ir S. K., tvirtino, jog butent jo surasti ir nusamdyti žmones pagamino A. S. aptariamus vartus bei juos ten pastate“, kelia daugiau nei pagristas abejones, nes teismas, mineto liudytojo parodymus atmeta vien todel, kad pastarasis visas aplinkybes labai gerai prisimena. Atkreiptinas demesys, kad liudytojas A. K. teismui nurode asmeni, kuris virino ir tvora, ir vartus – I. B., taciau teismas atsisake ji apklausti, nors jis ir buvo atvykes i teisma ginamojo prašymu. Gynejas pastebi, kad teismas ne kiek neabejojo kitu kaltinimo liudytoju labai gera atmintimi ir ju parodymais vadovavosi grisdamas apkaltinamaji nuosprendi. Toks neobjektyvus teismo nusiteikimas ginamojo atžvilgiu leidžia pagristai manyti, kad byla nagrinejo šališkas teismas.

Gynejas atkreipia demesi, kad liudytojas S. K., nenurode kokiu nors išskirtiniu, individualiu požymiu, kurie leistu atskirti jo atliktus suvirinimo darbus nuo kitu suvirintoju atliktu darbu. Mano, kad teismas negalejo vadovautis liudytojo S. K. „atpažinimu“, nes ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas buvo atliktas nesilaikant LR BPK 193 str. nustatytos daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti tvarkos. Be to, byloje nebuvo atlikta jokiu ekspertiniu tyrimu, kuriais butu nustatyta, jog minimu vartu suvirinimo siules skiriasi nuo tvoros suvirinimo siuliu. Tuo tarpu A. S. užsakymu Chemijos institute atliktas tyrimas patvirtino, jog tvoros ir vartu metalas yra toks pats, kaip ir tvoros ir vartu skardos yra tos pacios sudeties. Byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad mineti vartai buvo pagaminti iš Varenos rinktines metalo. Ši aplinkybe nebuvo tiriama ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu budu, nuosprendžio teiginys, jog minimi vartai buvo pagaminti „iš Varenos rinktines lešomis pirkto metalo“, taip pat negali buti pripažintas pagristu.

Toliau skunde teigiama, jog del epizodo „2002-2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu, rinktines Ukio grupes vadovas V. N. ir šios grupes vairuotojas A. V. darbo metu...nuveže statybines medžiagas-stiklo vata“, teismas nevertino rašytiniu bylos duomenu – apmokejimo už transporto panaudojima kvito, tarnybinio transporto keliones lapu, atžymu transporto išvykimo ir atvykimo žurnaluose. Apmokedamas už tarnybinio transporto panaudojima asmeniniams reikalams, A. S. negalejo piktnaudžiauti tarnyba net ir tuo atveju jeigu norminiuose aktuose nebuvo numatyta galimybe pasinaudoti tarnybiniu transportu apmokant už tai. Apmokejimas už tarnybinio transporto panaudojima asmeninems reikmems šalina ne tik skundžiamame nuosprendyje nurodoma savanaudiškuma, bet ir apskritai piktnaudžiavima tarnybine padetimi.

Taip pat, jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta, kad: „2004-2006 metais, tiksliai nenustatytu laiku, rinktines Ukio grupes vairuotojas V. S. tarnybiniu automobiliu...iš Alytuje esancios bendroves „Skirnuva“ sandeliu i A. S. sodyba Semeliškiu gyvenvieteje nuveže statybinius pastolius. Pats liudytojas V. S. teismui paaiškino, kad rinktines vadas jam jokiu nurodymu šiuo reikalu nera daves. Rinktines dokumentuose V. S. vairuoto automobilio maršrutas Varena-Alytus-Semeliškes-Varena minetu laikotarpiu nefiksuotas. Ginamojo nurodytas liudytojas J. J., atlikes tuo metu statybos darbus, teismui paaiškino, kad jis naudojosi savais pastoliais. „Skirnuvos“ vadovai teismui paaiškino, kad A. S. niekada nera skoline jokiu pastoliu. Esant minetoms aplinkybems, teismas neturejo teiseto ir pagristo pagrindo „pastoliu nuvežimo“ epizodui taikyti baudžiamaji istatyma, numatanti atsakomybe už piktnaudžiavima tarnyba savanaudiškais tikslais.

Taip pat gynejo nuomone, teismas šališkai vertino bylos duomenis pripažindamas A. S. kaltu del 2004 m. lapkricio 25 d. pervežtu baldu. A. S., prašydamas pagalbos šiuo reikalu pas V. N., kuris, išgirdes pokalbi su dukra, pats pasisiule padeti, atsiskaite su juo ir žinodamas, kad pastarasis turi savo automobili net itarti negalejo, kad bus pasielgta kitaip, t.y. kad bus panaudotas rinktines transportas, nors dokumentais tai nepatvirtinama.

Skunde teigiama, jog teismas, nepagristai atsiejo 2006 m. nuvežtu „nenustatytu rinktines tarnybiniu automobiliu“ statybiniu medžiagu – mediniu tašiu ir lentu, ir „2006 metu birželio-rugsejo men. laikotarpiu nuvežtu remontuoti ir veliau parvežtu langu“ epizodus, nes bylos nagrinejimo teisme metu buvo nustatyta, kad bendrove „Varenos statyba“ praše Varenos rinktines pagalbos nuvežant statybines-lentas ir tašius iš Varenos i ginamojo dukros sodyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad rinktines vairuotojas J. M., tarnybiniu automobiliu minetas statybines medžiagas nuveže 2006 m. birželio 30 d. – keliones lapas Nr. 004456, ir kad tas pats automobilis griždamas atgal pakeliui nuveže ir langus i Varena – transporto judejimo registracijos žurnalo duomenys. A. S. pateike visus tokia ivykiu seka patvirtinancius dokumentus ir nurode liudytojus, kurie teismui paaiškino, jog automobilis, iš Varenos atvežes lentas ir tašius, griždamas i Varena nuveže remontuotinus langus. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos duomenys – transporto judejimo registracijos žurnalai, transporto priemoniu keliones dokumentai. Aplinkybe, kad rinktines automobilis nuveže statybines medžiagas, o griždamas i Varena, pakeliui nuveže remontuotinus langus, negali buti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba savanaudiškais tikslais, jau vien todel, kad ginamasis to net nepraše.

Atkreiptinas demesys, kad teismas, nepaneiges liudytoju, nurodžiusiu kas ir kokiomis aplinkybemis suremontuotus langus atveže i ginamojo dukros sodyba parodymu, nepagristai nuosprendyje padare išvada, kad suremontuotus langus i A. S. sodyba „...Ukio grupes vairuotojas J. M....kartu su...D. L. tuo paciu tarnybiniu automobiliu per kelis kartus...iš Varenos nuveže i A. S. sodyba...“. Teismas, visu šiu aplinkybiu ir minetu bylos duomenu nevertino, neaptare ir skundžiamame nuosprendyje nepasisake kodel juos atmeta.

Gynejo nuomone, metalines krosneles patekimo pas A. S. dukra atvejo negalima vertinti, baudžiamojo istatymo taikymo prasme, teigiant, kad A. S. piktnaudžiavo tarnyba. A. S. nurode liudytojus, kurie teismui paaiškino kokiomis aplinkybemis minima krosnele buvo nugabenta i jo dukros sodyba. Jie taip pat nurode, kad tuo reikalu rupinosi A. S. žentas E. S. tuo metu dirbes rinktines operatyviniu budetoju dalyje.

Šalies argumentai

Skunde gynejas nurodo, jog nuosprendyje teismas vadovavosi ne bylos teisminio nagrinejimo metu nustatytomis aplinkybemis, o remesi vien kaltinamajame akte pateiktais duomenimis ir ikiteisminio tyrimo metu padarytomis išvadomis. Nuosprendyje nepasisakyta ar A. S. tarnybine padetimi piktnaudžiavo visa tarnybos Valstybes sienos apsaugos tarnybos Varenos rinktineje laika, ar kiekviena nusikalstama veika, nurodyta nuosprendyje, sudare savarankiška nusikaltima. Teismo šališkumas pasireiške ir skiriant bausme A. S., nes, net jeigu ir butu nustatyta, jog jis piktnaudžiavo tarnyba nuosprendyje nurodytomis aplinkybemis, paskirtoji bausme aiškiai neadekvati.

Apeliaciniu skundu R. C. prašo panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2009-01-07 nuosprendi ir nutraukti byla jo atžvilgiu. R. C. nuomone, Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad jo parodymus paneigia kiti bylos duomenys, šio teiginio nemotyvuoja, taip pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esancius irodymus bei netinkamai nustate faktines aplinkybes, del ko buvo neteisingai suvokti jo veiksmai ir nustatyta kalte. Priimdamas nuosprendi teismas remesi vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas teisiamojo posedžio metu nustatytu aplinkybiu, patvirtinanciu, jog R. C. inkriminuojamais veiksmais nebuvo sumenkintas valstybes institucijos - VSAT prie LR VRM, pacios valstybes ar valstybes tarnautojo vardas bei autoritetas nei liudytoju K. B., S. G., V. S., J. M., D. L., nei kokiu nors kitu asmenu akivaizdoje, jog byloje aptariamais R. C. veiksmais nepadaryta nei didele, nei net nedidele žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, jog inkriminuojamuose jam veiksniuose nera savanaudiško tikslo.

Apeliantas nurodo, jog 2008 m. gegužes 7 d. teisiamojo posedžio metu apklausti K. B., S. G., V. S., J. M., D. L. bei kiti liudytojai nurode, kad atlikti kaltinamajame akte nurodytus darbus jam padejo draugiškai paprašyti, o ne vykdydami kokius nors jo nurodymus ar isakymus. Visi mineti asmenys taip pat nurode, kad už R. C. suteikta pagalba jiems buvo atsilyginta, kad visa tai vertina kaip talka ir nesijaucia jo nuskriausti, ižeisti. Taciau teismas šiu liudytoju parodymu visai nevertino ir i juos neatsižvelge.

R. C. nuomone, siekiant nustatyti, ar aptariamais jo veiksmais buvo padaryta didele žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, butina atsižvelgti ir ivertinti tai, kaip jo veiksmus suvoke bei suprato su aptariamais veiksmais susije asmenys (LAT nutartis b.b. Nr. 2K-346/2008). Kaip matyti iš K. B., S. G., V. S., J. M. bei D. L. teisiamojo posedžio metu duotu parodymu, savo veiksmais jis nepadare žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui nei ju, nei kitu akivaizdoje.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog savo veiksmais jis nesieke ir neturejo tikslo siekti turtines ar kitokios asmenines naudos, pažeisti teises aktu reikalavimu, pažeisti valstybes deklaruojamu teisetumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principu, nesieke diskredituoti valstybes tarnautojo vardo, sumenkinti valstybes institucijos autoriteto ar padaryti žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tai yra, jo veiksmuose nebuvo tiesiogines tycios.

Toliau skunde apeliantas nurodo, kad visgi visiškai pripažista savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, isipareigoja atlyginti žala, jeigu butu nustatyta, jog tokia buvo padaryta, pasižada laikytis istatymu ir nedaryti nauju nusikalstamu veiku ir prašo ji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis R. C. praše perduoti ji pagal laidavima, jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, nuteistasis A. S. ir jo gynejas praše skunda patenkinti, prokuroras praše skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. ir nuteistojo A. S. bei jo gynejo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, A. S. ir R. C. padarytas veikas kvalifikavo teisingai bei paskyre jiems tinkamas bausmes.

Del nuteistojo A. S. ir jo gynejo skundo

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir jais remdamasis pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi, pripažindamas A. S. kaltu del ilga laiko tarpa trukusio piktnaudžiavimo užimtomis aukštomis pareigomis valstybes tarnyboje, kurio konkrecias aplinkybes patvirtina tiek kaltinime, tiek nuosprendyje išdestytos aplinkybes.

Atmestinas nuteistojo gynejo skundo argumentas, jog apylinkes teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 ir 307 str. reikalavimu: aprašomoji nuosprendžio dalis pilnai perkelta iš kaltinamojo akto, kuris, savo ruožtu, surašytas nesilaikant BPK 219 str. Baudžiamojo proceso istatymas suteikia galimybe bylos nagrinejimo apylinkes teisme metu, nustacius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas, perduoti byla prokurorui trukumams pašalinti. Apylinkes teisme nebuvo nustatyta, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu – jame nurodyti nusikalstamu veiku padarymo laikas, vietos, jas padare asmenys, duomenys apie juos bei kitos istatymo reikalaujamos aplinkybes. Tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje surašytas kaltinimas sutampa su kaltinamajame akte pareikštu kaltinimu, nereiškia, jog surašant nuosprendi buvo pažeisti baudžiamojo proceso istatymo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. numatyta galimybe teismo posedžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytoju parodymus tuo atveju, kai liudytojas pareiškia, kad neprisimena aplinkybiu, apie kurias anksciau dave parodymus. Kaip matyti iš apylinkes teismo posedžio protokolo, liudytojai parodymus dave laisvanoriškai, pasakodami ivykius taip, kaip jie juos prisimine bylos nagrinejimo teisme metu ir tik siekiant patikslinti ankstesniu parodymu detales ar papildyti teisme duotus parodymus tik ju paciu prašymu, budavo garsinami liudytoju parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinio skundo argumentas, kad apklausiant liudytojus teisme buvo naudojamas psichologinis spaudimas, kadangi buvo daromi irašai STT aparatura, yra viso labo tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Pažymetina, jog vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva. Duomenys, teismo pripažinti irodymais, turi atitikti irodymu lieciamumo ir leistinumo principus, t.y. turi patvirtinti arba paneigti bent viena bylos aplinkybe bei turi buti gauti teisetais budais. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas pripažindamas byloje pateiktus duomenis irodymais bei juos vertindamas, šiu baudžiamojo proceso istatymo nuostatu nepažeide. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visu be išimties irodymu gavimo budas ir šaltinis yra nustatyti, ju teisetumas ivertintas tiek bylos teisminio nagrinejimo metu priimtomis nutartimis, tiek nuosprendžiu.

Pateiktame apeliaciniame skunde yra neigiama, jog J. N. pas A. S. sodyboje dirbo darbo metu, t.y. tuomet kai turejo atlikineti savo tiesiogines tarnybines pareigas. A. S. teige, kad J. N. dirbo iš draugiškumo ir tik neapmokamu atostogu metu. Kad dirbo pas A. S., neneige ir pats J. N., kuris be kita ko nurode, kad neapmokamas atostogas jam liepe pasiimti A. S.. Prašyma jis paraše, taciau isakymo del atostogu nemate. Tuo tarpu tiesioginis J. N. viršininkas V. N. teisme parode, kad J. N. darbo pradžioje nuolat atvykdavo i darba ir vežiodavo A. S., veliau pradejo nesirodyti darbe, del ko jis informavo A. S., kuris, anot V. N., isakmiai jam pasake, kad J. N. „dirba“, taciau nepaaiškino nei kur, nei ka. Jis tai suprates kaip nurodyma nesikišti ne i savo reikalus ir, žinodamas A. S. vadovavimo buda bei stiliu, daugiau del J. N. i vada nesikreipe. Esant tokiai situacijai, darbo laiko apskaitos tabeliuose visada buvo žymima, jog J. N. yra darbe. Taip pat V. N. parode, jog pats J. N. yra sakes, kad dirba A. S. ukyje ir atvažiavimas i darba jam yra kaip atostogos. Jis taip pat yra sakes, kad daug dirbo prie A. S. priklausancios hidroelektrines irengimo, jos eksploatavimo, taip pat atliko kitus ukio darbus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra dokumentai, patvirtinantys J. N. nebuvima darbe. Taciau remiantis V. N. parodymais, taip pat liudytoju, dirbusiu kartu su J. N., - S. K., D. L., M. O., A. V., V. S., R. K., V. V., S. J., A. B. parodymais nustatyta, kad J. N. apskritai retai pasirodydavo darbo vietoje, taigi, darytina išvada, kad nebuvima darbo vietoje patvirtinantys dokumentai pateisina tik nedidele dali J. N. nebuvimo darbe dienu. Todel, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad J. N. dirbo pas A. S. ne tik nemokamu atostogu, bet ir oficialaus darbo metu.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, pripažindamas A. S. kaltu del epizodo: „2001-2004 metais, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodymu Varenos rinktines Ukio grupes suvirintojas S. K. šios rinktines, esancios...dirbtuvese, darbo metu, iš Varenos rinktines lešomis pirkto metalo pagamino dvejus metalinius dviverius vartus ir vartelius su tvirtinimo kuolais, bei hidroelektrines latako metalinius sietus (filtrus), kurie veliau nenustatytu automobiliu buvo nuvežti ir irengti A. S. priklausancioje sodyboje...“. Apeliacines instancijos teismo posedyje gynybos prašymu buvo apklaustas liudytojas I. B., kuris parode, jog dirbo pas A. S. sodyboje, ten dare vartus ir vartelius. Kuriuo metu tiksliai dirbo pas A. S., I. B. nurodyti negalejo, nurode, jog tai buvo maždaug prieš 5 metus. Liudytojas taip pat negalejo nurodyti i kuria puse atsidarinejo varteliai. Šio liudytojo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkes teisme liudytojo S. K. duoti parodymai. Šis liudytojas išsamiai nupasakojo, kaip jis virino, paruoše dvipusius metalinius vartus, iš kokio metalo tai dare, taip pat paaiškino, iš kokio metalo jis gamino tvirtinimo kuolus. Šis liudytojas patvirtino, kad jis pagamino ir metalinius tinklus – filtrus A. S. hidroelektrinei. Be to, S. K. savo gaminius atpažino parodymo atpažinti metu. S. K. parodymus patvirtino liudytojas V. N., kuris teige, kad butent jam A. S. padave popieriaus lapeli su vartu brežiniu ir, neaiškindamas kam bus daromi vartai, nurode pagaminti brežinyje nupieštus vartus. Vykdydamas A. S. nurodyma, jis nurode suvirintojui S. K. pagaminti vartus, ka pastarasis ir padare. Kokie tai buvo vartai, liudytojas nupieše ir pridejo prie apklausos protokolo. S. K. parodymus patvirtino ir liudytojas V. V., mates, kad šis iš rinktines medžiagu gamino metalinius vartus, kurie veliau buvo nugabenti i A. S. sodyba. Teismas neturi pagrindo netiketi šiu liudytoju parodymais. Byloje nera duomenu, del ko šie liudytojai galetu siekti apkalbeti A. S..

Tai, kad nuteistasis A. S. ir jo gynejas nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, dar nereiškia, kad nagrinedamas byla bei priimdamas apkaltinamaji nuosprendi teismas buvo šališkas.

Apylinkes teismas pagristai pripažino, jog darant vartu atpažinima nebuvo pažeisti BPK 193 str. reikalavimai. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad keliu panašiu daiktu pateikimo atpažinimui taisykle netaikoma unikaliu daiktu bei objektu atpažinimo atvejais. Teismo manymu, šioje byloje sumontuoti metaliniai vartai visiškai pagristai vertinti kaip unikalus, kadangi prie ju prideti ne mažiau nei tris panašius objektus nebuvo jokios nei teorines, nei praktines galimybes.

Aplinkybe, kad 2002-2005 metais A. S. pavaldiniai VSAT tarnybiniu transportu darbo metu A. S. gabeno statybinius pastolius, statybines medžiagas ir stiklo vata patvirtina liudytoju V. S., D. L., J. M., A. V. parodymai. Liudytojas V. S. nurode, kad tik vykdydavo vadu isakymus, nors suprato, kad daryti tokius darbus darbo metu nera gerai. Atlyginimo iš A. S. teigia negaudaves, tik maisto. Liudytojas nurode, kad automobiliui „GAZ 53“ buvo pildomas keliones lapas, kuro ir eksploatacijos išlaidos buvo apmokamos, i apskaita itraukiamas nuvažiuotu kilometru skaicius. Taciau šios aplinkybes, kad byloje yra automobilio keliones lapas, apmokejimo už kura kvitai, nepaneigia tos aplinkybes, kad A. S. pats asmeniškai ir per kitus asmenis dave sau pavaldiems asmenims nurodymus gabenti statybinius pastolius, statybines medžiagas ir stiklo vata, tuo viršydamas savo igaliojimus.

A. S. kalte gynejo skunde gincijamuose epizoduose del remontuotinu mediniu langu bei metalines krosneles nugabenimo i A. S. sodyba, patvirtina byloje esantys liudytoju J. M., D. L., V. N., S. G., V. V., V. S. parodymai apie tai, jog J. M. darbo metu veže suremontuoti ir parveže suremontuotus langus i sodyba Semeliškese, ne tarnybos reikalais, S. G. kartu su V. S. pagamino metaline krosnele A. S.. Liudytoju V. S. ir J. A. parodymai minetu parodymu nepaneigia.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam A. S., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Skirdamas bausme apylinkes teismas atsižvelge i tai, kad A. S. dirba, neteistas, padare apysunki nusikaltima, jo veika tesesi ilga laika – buvo padaryti keli vienas nuo kito nedideliu laiko tarpu nutole veiksmai, kurie buvo padaryti analogišku budu, beveik analogiškomis aplinkybemis, igyvendinant viena sumanyma, t.y. A. S. veika buvo testine. A. S. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. LR BK 228 str. 2 d. sankcija numato dvi alternatyvias bausmes – teises dirbti tam tikra darba ar užsiimti tam tikra veikla atemima ir laisves atemimo bausme. Bylos duomenimis, A. S. jau nebedirba valstybes tarnyboje, todel, atsižvelgdamas i teisingumo ir proporcingumo principus bei i bausmes paskirti, apylinkes teismas pagristai paskyre A. S. laisves atemimo bausme, o ne teises dirbti valstybes tarnyboje atemima, ir pagristai jos dydi nustate mažesni už sankcijoje numatyta šios bausmes rušies vidurki bei atidejo bausmes vykdyma dvejiems metams.

Del nuteistojo R. C. skundo

Atmestinas nuteistojo R. C. apeliacinio skundo argumentas, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi teismas remesi vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinejimo teisme metu buvo ištirti visi byloje surinkti faktiniai duomenys, juos teismas pagristai pripažino irodymais ir jais vadovavosi spresdamas R. C. kaltes klausima. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad teisme apklausiami liudytojai prisimine ne visas aplinkybes, del kuriu buvo apklausiami, todel, teismas pagristai garsino liudytoju parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Visais atvejais liudytojai savo parodymus patvirtindavo. Del šios priežasties skundžiamame nuosprendyje išdestyti irodymai iš dalies atitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir kaltinamojo akto atskiras formuluotes.

Priešingai, nei teigia R. C. savo skunde, iš byloje esanciu liudytoju K. B., S. G., V. S., J. M., D. L. parodymu matyti, kad dirbdami pas R. C. jie atlygio negavo, dirbo darbo metu, už pas R. C. dirbtas dienas gaudavo atlyginima iš darbovietes kaip už darba joje.

Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobudžio žala, del kurios nukencia valstybes, tarptautines viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtine padetis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis ju neturtiniams interesams. Kitokio pobudžio žala gali buti pripažistama ir fizine, moraline, organizacine ir kito neturtinio pobudžio žala, padaryta teises ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybems (juridinio asmens reputacijai, valstybes tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavima pagal BK 228 straipsni šia veika padarytoji žala turi buti pripažinta didele. Dideles žalos požymis yra vertinamasis, todel kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes: žalos pobudi, kokiais teises aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamu pareigu svarba ir pan. Neturtinio pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ar laisviu pažeidimo, ja sumenkinamas valstybes institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-512/2004).

Atsižvelgiant i tai, kad R. C. reikalingus asmeninio pobudžio darbus asmeninese valdose darbo metu, naudojant Valstybes sienos apsaugos tarnybos turta, jo nurodymu atlikdavo jam pavaldus tarnybos darbuotojai, jo veiksmai pagristai kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas tarnybine padetim. R. C. savo priešingais Valstybes sienos apsaugos tarnybos interesams veiksmais diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybines institucijos – Valstybes sienos apsaugos tarnybos – autoriteta ir tokiu budu padare didele žala valstybei.

Nors R. C. teigia, jog jo veiksmuose nebuvo tiesiogines tycios, taciau bylos duomenimis nustatyta, kad R. C., atsiradus poreikiui asmeninese valdose atlikti ukio, statybos ir remonto darbus, ne samde tiems reikalams atitinkamos profesijos darbuotojus, o darbo metu pasikviete jam pavaldžius VSAT darbuotojus neatlygintinai dirbti jo naudai. Akivaizdu, jog R. C. suvoke, kad tokiais savo veiksmais jis piktnaudžiauja tarnybine padetimi, menkina VSAT autoriteta siekdamas asmenines naudos ir norejo taip veikti, t.y. veike tiesiogine tycia.

Apeliaciniame skunde R. C. visgi pripažista savo kalte del padarytos nusikalstamos veikos ir prašo pritaikius jo atžvilgiu BK 40 str. atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima. Kolegija pažymi, jog vadovaujantis LR BK 40 str. asmuo, padares apysunki tycini nusikaltima, gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima tik esant šio straipsnio 2 d. numatytu butinu salygu, apibudinanciu nusikalstama veika padariusi asmeni bei jo elgesi padarius tokia veika, visumai. Viena iš tokiu salygu yra visiškas kaltes pripažinimas bei gailejimasis padarius nusikalstama veika, kas reiškia, jog asmuo pripažista, kad padare konkrecia nusikalstama veika ir duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, negatyviai vertina tai, kremtasi ir pan. Pažymetina, jog tik visiškas kaltes pripažinimas ir gailejimasis gali garantuoti asmens pataisyma netaikant jam bausmes. Kaip matyti iš bylos medžiagos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinejant byla pirmos instancijos teisme R. C. neprisipažino padares jam inkriminuota nusikalstama veika. Apylinkes teisme R. C. nepraše atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis iš pradžiu gincija savo kalte bei jos turini, o veliau prisipažista ir prašo atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima. Šios aplinkybes duoda pagrinda manyti, kad tik po to, kai apylinkes teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi R. C. atžvilgiu, pastarasis nusprende prisipažinti del padarytos nusikalstamos veikos ir išvengti baudžiamosios atsakomybes prašant teismo atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima. Toki prisipažinima kolegija laiko nenuoširdžiu, duotu tik atsižvelgiant i susiklosciusias aplinkybes. Todel, kolegijos nuomone, nera pagrindo R. C. atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

atmesti nuteistojo A. S. ir jo gynejo bei nuteistojo R. C. apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Pavelas FrolovasTeisejai (parašai) Ryšardas SkirtunasZenonas BirštonasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Pavelas Frolovas