Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-716-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: e2A-716-324/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06881-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: E. Č.
Atsakovas: V. V.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-716-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06881-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.18.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį ir atsakovės V. V.–M. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Č. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-405-717/2020 patvirtintą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. (toliau – ir nepilnametis vaikas, vaikas) tvarką tokiu būdu:

1. ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku savo gyvenamojoje ar kitoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas jį iš darželio, mokymo įstaigos penktadienį ir pristatydamas į darželį ar mokymo įstaigą pirmadienį iki užsiėmimų pradžios;

2. tuo atveju, jeigu dėl komandiruotės ieškovas negali bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį – šie savaitgaliai kompensuojami tuo laikotarpiu, kai ieškovas yra grįžęs iš komandiruotės;

3. apie negalėjimą pasiimti vaiką nustatytu laiku (kas antrą savaitgalį) ieškovas V. V.-M. (toliau – ir atsakovė) informuoja telefonu SMS žinute ne vėliau kaip iki trečiadienio 15 val.;

4. apie parvykimą iš komandiruotės bei galimybę pasiimti vaiką bendravimui savaitgaliui ieškovas atsakovę informuoja telefonu SMS žinute ne vėliau kaip iki trečiadienio 15 val.;

5. poriniais metais ieškovas Vasario 16-ąją, Šv. Velykas bei Naujuosius Metus praleidžia su vaiku savo gyvenamojo vietoje pasiimdamas vaiką iš darželio ar mokymo įstaigos bei grąžindamas paskutiniąją švenčių dieną iki 19 val. atsakovei;

6. neporiniais metais ieškovas Kovo 11-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną liepos 7-ąją, bei Šv. Kalėdas praleidžia su vaiku savo gyvenamojo vietoje pasiimdamas vaiką iš darželio ar mokymo įstaigos bei grąžindamas paskutiniąją švenčių dieną iki 19 val. atsakovei;

7. nepilnamečio vaiko vasaros atostogų laikotarpiu ieškovas su vaiku bendrauja du kartus po dvi savaites; pasiėmimo laikas su atsakove yra suderinamas telefonu iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki vaiko pasiėmimo;

8. nepilnamečio vaiko rudens, žiemos bei pavasario atostogų ieškovas su vaiku bendrauja ½ dalį nurodytų atostogų; pasiėmimo laikas su atsakove yra suderinamas telefonu iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki vaiko pasiėmimo;

9. nepilnamečio vaiko ligos atveju ieškovas slaugo vaiką savo namuose pasiimdamas iš atsakovės namų, atsižvelgiant į tai, jeigu jis pats nėra išvykęs į komandiruotę;

10. nesant galimybės nepilnamečio vaiko ligos atveju jį pasiimti ir slaugyti savo namuose, ieškovas vaiką gali lankyti kiekvieną dieną ne mažiau nei po valandą laiko, apie savo atvykimą atsakovei pranešdamas ne mažiau nei prieš dvi valandas iki atvykimo;

11. atsakovė įpareigotina nedelsiant informuoti ieškovą telefonu apie vaiko ligas, traumas, kitus sveikatos sutrikimus;

12. atsakovė bei ieškovas privalo informuoti vienas kitą apie sūnaus išsivežimą į užsienį ilgesniam nei trijų dienų laikotarpiui.

Nustatyti, jog tais atvejais, kai ieškovas vaiką pasiima ne iš mokymo ar ugdymo įstaigos, vaiką ieškovui pristato atsakovė į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po bendravimo vaiką ieškovas pristato atsakovei į jos namus. Pašalinti įpareigojimą ieškovui gauti leidimą iš atsakovės išsivežti vaiką į užsienį. Įpareigoti atsakovę vieną iš vaiko asmens dokumentų – asmens tapatybės kortelę arba asmens pasą – perduoti ieškovui. Atsakovės gyvenamąja vieta laikyti (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-405- 717/2020 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti, kad:

1. ieškovas bendrauja su vaiku II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), penktadienį 19 val. ir atveždamas vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.;

2. kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su atsakove, o tėvo dieną su ieškovu. Jei tą savaitgalį vaikas turėtų praleisti ne su šiame punkte nurodytu tėvu, nustatytina, kad tėvo dieną ieškovas vaiką pasiima kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), 10 val. ir parveža vaiką į minėtą vietą 18 val., o Motinos dieną į minėtą vietą vaiką parveža 10 val. ryte;

3. komandiruočių metu ieškovas su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, telefonu ar skype sekmadieniais nuo 12.00-12.30 val.;

4. poriniais metais vaikas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su atsakove, neporiniais su ieškovu;

5. jei vaikas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su atsakove, tai Naujus metus (gruodžio 31 d., sausio l d.) su ieškovu, ir atvirkščiai;

6. poriniais metais vaikas Šv. Velykas praleidžia su atsakove, neporiniais su ieškovu;

7. vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais vaikas būna su atsakove. Jei vaiko gimtadienis yra savaitgalį, tokiu atveju ieškovas vaiką gimimo dieną pasiima 10.00 val. kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini) ir grąžina į minėtą vietą 13.00 val.; jei vaiko gimimo yra darbo diena, ieškovas vaiką pasveikina telefonu;

8. vasaros atostogų metu ieškovas su vaiku praleidžia po vieną savaitę kiekvieną vasaros mėnesį (kas vertintina kaip atostogos) iki vaiko pilnametystės. Jei ieškovas bendravo su vaiku savaitgalį ir dar pasiliko savaitei, tai sekantis savaitgalis nustatytinas su atsakove;

9. norėdamas išsivežti vaiką į užsienį, ieškovas turi gauti rašytinį atsakovės sutikimą;

10. šalys informuoja viena kitą telefonu apie atostogas su vaiku kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

11. iki vaiko pilnametystės vaiką gydo ir slaugo atsakovė. Jei vaikas serga tėvo bendravimo savaitgalį, ieškovas gali su vaiku bendrauti telefonu sekmadienį nuo 12.00 iki 12.30 val.;

12. tuo atveju, kai numatytas bendravimas negali įvykti dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko draugo gimtadienis, šeimos šventė, nelaimingas atsitikimas, laidotuvės ir kt.) šalys viena kitą turi įspėti sms žinute likus ne mažiau kaip 3 val. iki numatyto bendravimo;

13. kiekvieną kartą ieškovas pasiimdamas vaiką atsakovei turi raštiškai (pvz. sms žinute) pateikti adresą vietos, kurioje vaikas bus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio mėn. 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-405-717/2020 patvirtintą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. tvarką ir nustatė tokią bendravimo tvarką:

1. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. V. II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo adresu (duomenys neskelbtini), penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.

2. Apie parvykimą iš komandiruotės bei galimybę pasiimti vaiką bendravimui savaitgaliui, taip pat apie negalėjimą bendrauti dėl komandiruotės ieškovas atsakovę informuoja telefonu SMS žinute ne vėliau kaip iki trečiadienio 15 val.

3. Tuo atveju, kai nepilnametis vaikas serga ir dėl to negali būti perduotas bendravimui ieškovui, atsakovė ieškovą informuoja sms žinute likus ne mažiau kaip 7 val. iki numatyto bendravimo.

4. Tuo atveju, kai bendravimas savaitgalį neįvyko dėl ieškovo darbo pobūdžio (komandiruotės), laikas, t. y. vienas savaitgalis, kaip tai numatyta Sprendimo 1 punkte, kompensuojamas ieškovui grįžus iš komandiruotės – savaitgalį, einantį iš karto po Sprendimu nustatyto bendravimo savaitgalio; ieškovas nepilnametį vaiką pasiima kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), penktadienį 19 val. ir grąžina vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.

5. Tuo atveju, kai bendravimas su nepilnamečiu vaiku neįvyko dėl vaiko ligos, laikas, t. y. vienas savaitgalis, kaip tai numatyta Sprendimo 1 punkte, kompensuojamas savaitgalį, einantį iš karto po Sprendimu nustatyto bendravimo savaitgalio; ieškovas nepilnametį vaiką pasiima kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), penktadienį 19 val. ir grąžina vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.

6. Tuo atveju, kai turi būti kompensuojamas bendravimas praleistas ir dėl ieškovo darbo pobūdžio, ir dėl vaiko ligos, pirmiausiai kompensuojamas vienas savaitgalis, praleistas dėl ieškovo darbo pobūdžio, po to – vienas savaitgalis dėl vaiko ligos. Toliau bendraujama Sprendimo 1 dalyje nustatyta tvarka.

7. Komandiruotės metu ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa („Skype“, „Viber“ ar pan.) – trečiadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 20:00 val. ir sekmadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 15:00 val. iki 20:00 val. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą.

8. Kiekvienais metais ieškovas su vaiku bendrauja Tėvo dieną, o kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Bendravimas švenčių dienomis turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais. Jei tą savaitgalį vaikas turėtų praleisti ne su šiame punkte nurodytu tėvu, nustatytina, kad tėvo dieną ieškovas vaiką pasiima kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), 10 val. ir parveža vaiką į minėtą vietą 18 val., o Motinos dieną vaiką atveža 10 val. į kiemą prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), jeigu tai nėra ieškovo bendravimo su vaiku savaitgalis, ieškovas su vaiku bendrauja nuo 18:00 val. iki 20:00 val. Vaikas perduodamas kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), nurodytomis valandomis.

10. Poriniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja Vasario 16-ąją, per Šv. Velykas bei Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), šventės dieną/pirmąją šventės dieną 10:00 val. ir grąžindamas vaiką į minėtą vietą šventės dieną/paskutinę šventės dieną 17 val. Bendravimas švenčių dienomis turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais.

11. Neporiniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja Kovo 11-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną liepos 7-ąją, bei Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas pasiimdamas vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), šventės dieną/pirmąją šventės dieną 10:00 val. ir grąžindamas vaiką į minėtą vietą šventės dieną/paskutinę šventės dieną 17 val. Bendravimas švenčių dienomis turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais.

12. Ieškovas su vaiku bendrauja per vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), jei ši diena yra darbo diena paimant vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), 18:00 val. ir gražinant į tą pačią vietą 20:00 val. Jei ši diena yra nedarbo diena – paimant vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), 15:00 val. ir gražinant į tą pačią vietą 18:00 val. Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) kitais Sprendimo punktais nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku ir bendravimo kompensavimo tvarka netaikoma.

13. Vaiko vasaros atostogų metu ieškovas su vaiku bendrauja du kartus po 14 dienų nepertraukiamai. Bendravimas atostogų metu turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais. Ieškovas apie atostogas atsakovę informuoja ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Vaikas perduodamas prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), pirmąją atostogų dieną 10:00 val. ir grąžinamas į minėtą vietą paskutinę atostogų dieną 17:00 val.

14. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas vaiko rudens atostogų laikotarpiu su vaiku bendrauja pirmas keturias atostogų dienas. Bendravimas atostogų metu turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais. Vaikas perduodamas prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), pirmąją bendravimo dieną 10:00 val. ir grąžinamas į minėtą vietą paskutinę bendravimo dieną 17:00 val.

15. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas vaiko žiemos atostogų (Šv. Kalėdų – gruodžio-sausio mėn.) laikotarpiu su vaiku bendrauja paskutines penkias atostogų dienas. Bendravimas atostogų metu turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais. Vaikas perduodamas prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), pirmąją bendravimo dieną 10:00 val. ir grąžinamas į minėtą vietą paskutinę bendravimo dieną 17:00 val.

16. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas vaiko žiemos (ne Šv. Kalėdų) atostogų laikotarpiu su vaiku bendrauja pirmas tris atostogų dienas. Bendravimas atostogų metu turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais. Vaikas perduodamas prie “IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), pirmąją bendravimo dieną 10:00 val. ir grąžinamas į minėtą vietą paskutinę bendravimo dieną 17:00 val.

17. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas vaiko pavasario atostogų laikotarpiu su vaiku bendrauja paskutines dvi atostogų dienas. Bendravimas atostogų metu turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais. Vaikas perduodamas prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), pirmąją bendravimo dieną 10:00 val. ir grąžinamas į minėtą vietą paskutinę bendravimo dieną 17:00 val.

18. Ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiku atsakovė privalo perduoti ieškovui nepilnamečio vaiko asmens dokumentą, o ieškovas – grąžindamas atsakovei vaiką, įpareigotinas grąžinti ir vaiko asmens dokumentą.

19. Ieškovas ir atsakovė privalo informuoti vienas kitą apie numatomą išvykimą į užsienį su vaiku ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

20. Ieškovė ir atsakovas per dvi kalendorines dienas telefonu trumpąją žinute privalo informuoti vienas kitą apie faktinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą; atsakovė per dvi kalendorines dienas privalo informuoti ieškovą apie nepilnamečio vaiko lankomos ugdymo įstaigos, gydymo įstaigos pasikeitimą.

Priteisė ieškovui iš atsakovės 32,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytas, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi papildytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies l, 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 punktais nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką nustatant, jog:

sūnų D. V. ieškovas pasiima penktadienį iš mokymo (ugdymo) įstaigos po užsiėmimų bei grąžina į mokymo (ugdymo) įstaigą pirmadienį iki užsiėmimų pradžios.

Teismui netenkinus reikalavimo jog sūnų D. V. ieškovas pasiima penktadienį iš mokymo (ugdymo) įstaigos po užsiėmimų bei grąžina į mokymo (ugdymo) įstaigą pirmadienį iki užsiėmimų pradžios, nustatyti, jog atsakovė sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą pristato penktadienį iki 19 val., o ieškovas sūnų pristato į mokymo įstaigą pirmadienį iki užsiėmimų pradžios.

Teismui netenkinus reikalavimo dėl sūnaus pasiėmimo bei grąžinimo į/iš ugdymo įstaigos arba pasiėmimas vyksta ne po mokymo (ugdymo) proceso (atostogų, šventinis ar prieššventinis laikotarpis), nustatyti, jog sūnaus D. V. paėmimas bei grąžinimas vyksta iš atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

2) Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, nustatant, jog tuo atveju, jeigu sprendimo l punkte numatytas bendravimas neįvyksta dėl ieškovo darbo pobūdžio (komandiruočių), tokiu atveju bendravimas kompensuojamas ne daugiau nei tris savaitgalius ieškovui grįžus iš komandiruočių į namus;

3) Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies 18 punktą, nustatant, jog ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikui, atsakovė privalo perduoti ieškovui nepilnamečio vaiko asmens dokumentą - asmens pasą arba asmens tapatybės kortelę, o ieškovas - grąžindamas atsakovei vaiką, įpareigotinas grąžinti ir vaiko asmens dokumentą.

4) Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies 19 punktą, nustatant, jog trumpalaikio (iki vienos paros) išvykimo į užsienį atveju apie numatytą nepilnamečio sūnaus D. V. išvykimą ieškovas bei atsakovė informuoja kitą iš tėvų prieš tris valandas, ilgalaikio (daugiau nei viena para) išvykimo atveju - prieš tris dienas.

5) Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį, įtraukiant punktą, jog sūnaus D. V. ligos atveju bei ieškovui būnant Lietuvoje, vaiko priežiūra perduodama ieškovui.

6) Nesant galimybės nustatyti, jog sūnaus D. V. ligos atveju bei ieškovui būnant Lietuvoje, vaiko priežiūra perduodama ieškovui jis sūnų gali lankyti kiekvieną dieną ne mažiau nei po valandą laiko, apie savo atvykimą aplankyti pranešdamas ne mažiau nei prieš dvi valandas iki atvykimo.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177-178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl ko buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl ieškovo išdėstytos pozicijos bei ieškinyje keliamų reikalavimų.

5.2. Ieškovui buvo perkelta pareiga vienam užtikrinti bendravimą, pvz. dėl tos dalies, kurioje kalbama apie vaiko pasiėmimą iš atsakovės namų bei grąžinimą jai. Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą vienodai užtikrinti kartu negyvenančio tėvo dalyvavimą vaiko ugdyme, tame tarpe ir pasiimant bei grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą. Ši pareiga suformuluota ieškovui nenurodant motyvų.

5.3. Dėl nepilnamečio sūnaus paėmimo vietos teismas be aiškių motyvų nustatė, jog vaikas yra paimamas bei grąžinamas kieme prie „IKI” prekybos centro įėjimo, esančio (duomenys neskelbtini). Vaikas gali ateiti keliolika metrų nuo gyvenamojo namo iki kiemo vartų ir atgal, iš kur jį paimtų bei grąžintų ieškovas. Tokiu atveju būtų išvengta vaiko perdavimo viešoje vietoje, prie prekybos centro, į kurį vaikas perdavimo metu reikalauja eiti bei pirkti jam įvairių daiktų – saldumynų ir kt., ką motina pirkti jam yra uždraudusi. Tokiu atveju sukeliama konfliktinė situacija, nes ieškovas nesutinka pirkti neleidžiamų dalykų, vaikas pyksta, verkia, kyla ginčas. Perduodant vaiką atsakovė nuolatos sukelia konfliktines situacijas, filmuoja jas, o tai vykstant prekybos centro aikštelėje, į konfliktą įveliami pašaliniai asmenys, kurie įvairiai reaguoja į tokias situacijas, juolab kai tame dalyvauja ir vaikas, kuris verkia ir pan., grasina iškviesti policiją. Siekiant to išvengti galimi du vaiko pasiėmimo/grąžinimo būdai – jį paimant iš mokymo (ugdymo) įstaigos užsiėmimų pabaigoje bei grąžinant atsakovei, vaiką perduodant prie kiemo vartų arba kad pati atsakovė vaiką atvežtų į ieškovo namus (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

5.4. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko pasiėmimas penktadienio vakare galimas vėlesniu metu, kadangi jai pačiai reikia grįžti iš darbo, pasiimti vaiką iš mokymo (ugdymo) įstaigos, parsivežti jį į namus, paruošti perdavimui ir pan. Tuo remiantis vaiko paėmimą teismas nustatė 19 val., kas iš esmės lemia, jog sūnus parsivežamas ne bendravimui, o permiegojimui. Vaiko pasiėmimas iš mokymo (ugdymo) įstaigos būtų patogesnis būdas abiem šalims, nes atsakovei nereikėtų skubėti iš darbo, ruošti vaiko išvykimui.

5.5. Įstatymas numato, jog abu tėvai privalo turėti vienodai pareigų užtikrinant skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku. Šios pareigos apima ir vaiko nuvykimą pas ieškovą bei grįžimą iš jo namų į nuolatinę gyvenamąją vietą. Tokį reikalavimą ieškovas buvo iškėlęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jo iš esmės nesvarstė, nenurodė motyvų, dėl ko jis yra atmetamas, tai yra ši pareigą, o tuo pačiu ir su tuo susiję išlaidos, yra perkeliamos ieškovui. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė (duomenys neskelbtini), jų gyvenamąsias vietas skiria apie 100 km, todėl, norėdamas bendrauti su sūnumi, ieškovas per vieną savaitgalį patiria išlaidas, kurios sudaro virš 50 Eur. Per mėnesį, jeigu bendravimas vyktų įprasta tvarka, ieškovas patirtų apie 100 Eur išlaidas, kurios turėtų būti dalijamos abiem tėvams. Tačiau teismas šią pareigą ir su tuo susijusias išlaidas paliko tik ieškovui, tokiu būdu buvo pažeista abiejų tėvų pareiga vienodai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais.

5.6. Atsakovei vaiką atvežant į ieškovo gyvenamąją vietą, ji netektų galimybės daryti vaikui neigiamą poveikį, kad vaikas atsisakytų bendrauti su tėvu. Tokia situacija buvo iškilusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuomet ieškovas vaiką turėjo pasiimti šv. Kalėdų šventėms. Sūnus buvo atvežtas akivaizdžiai nuteiktas prieš tėtį, nes jau vykdamas į susitikimą visą laiką verkė, atsisakė vykti pas jį, nors visada vykdavo su dideliu noru ir nenorėdavo grįžti pas atsakovę. Sūnus verkdamas teigė, jog nenori važiuoti pas tėtį, nes reikia pasveikinti su šventėmis mamą, senelius ir pan., teigė, kad jau yra gavęs dovanų, todėl nori su jomis žaisti ir, nors ieškovas sakė, kad gautas dovanas gali pasiimti su savimi, vykti pas jį atsisakė. Visą šią sceną filmavo atsakovė, siekdama vėliau parodyti, jog sūnus nemyli tėvo bei nenori pas jį važiuoti. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog vaikas jau kurį laiką, apytiksliai nuo 2021m. spalio mėn., atsisako vykti pas tėtį, bendrauti su juo. Šį tariamą atsisakymą ieškovas tiesiogiai sieja su ikiteisminiu tyrimu, pradėtu atsakovės dabartinio sutuoktinio atžvilgiu dėl ieškovo sužalojimo. Atsakovė, keršydama ieškovui už tai, kad jis dėl neteisėtų jos sutuoktinio veiksmų kreipėsi į policiją, nuteikinėja vaiką, kad pastarasis nebendrautų su tėvu, kuriam šis bendravimas yra svarbus. Jeigu atsakovei teismas nustatytų pareigą pristatyti vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą, ji nebūtų suinteresuota veždama vaiką 100 km į jo namus nuteikinėti jį nelikti pas tėtį. Analogiškai jeigu teismas nustatytų, kad ieškovas pasiima vaiką iš mokymo (ugdymo) įstaigos, atsakovei nebūtų galimybės kaip nors įtakoti vaiką, siekiant piktybiškai elgtis ieškovo atžvilgiu bei tokiu būdu mažinti galimybę jam bendrauti su sūnumi, o sūnui su tėčiu. Ieškovas sūnui yra nupirkęs visus rūbus, avalynę, kitas priemones tam, kad be grįžimo į namus bei persirengimo galėtų laisvalaikį praleisti jo namuose, todėl siekiant išvengti nereikalingų ieškovo bei atsakovės kontaktų, tuo pačiu ir neigiamos įtakos vaiko atžvilgiu iš atsakovės pusės, sūnaus paėmimas iš mokymo (ugdymo) įstaigos tikrai nepakenktų vaiko interesams.

5.7. Vaiko paėmimas iš mokymo (ugdymo) įstaigos būtų prasmingas ir tuo, jog sūnus ieškovo namus pasiektų apie 18 val., kadangi užsiėmimai baigiasi apie 16 val.. Iškart po jų vaikas galėtų su tėčiu vykti į namus vietoje to, kad lauktų darbą baigusios motinos atvykimo, grįžimo į namus ir tik 19 val. pagal skundžiamą sprendimą būtų perduodamas ieškovui. Tokiu atveju sūnus tik po 20 val. pasiektų ieškovo namus ir dėl to tuoj po atvykimo būtų priverstas eiti gulti, nors dar keletą valandų galėtų pabendrauti su tėčiu bei jo šeima.

5.8. Atsižvelgiant į šalių vienodas teises bei pareigas užtikrinant sūnaus bendravimą su tėčiu, atsakovė vaiką po turėtų pasiimti iš ieškovo namų sekmadienį 19 val. arba ieškovas sūnų galėtų pristatyti į mokymo (ugdymo) įstaigą pirmadienį ryte prieš užsiėmimus.

5.9. Atsakovei elgiantis piktybiškai ir piktnaudžiaujant tuo, jog šiuo metu tariamos vaiko ligos fiksuojamos vien gydytojai paskambinus telefonu, ieškovui ir toliau bus trukdoma susitikinėti su sūnumi, nes teismo sprendimas numato tik vieną savaitgalį susitikimui po ieškovo komandiruotės. Ieškovo komandiruotės gali trukti vidutiniškai apie 6 savaites, t. y. pusantro mėnesio, po to apie 2-3 sav. būnama namuose. Atsakovė, siekdama sutrukdyti ieškovui bendrauti su vaiku, gali informuoti, jog vaikas serga (taip yra buvę ne vieną kartą), dėl to susitikimas neįvyks, kitas savaitgalis vėlgi nurodomas kaip jų suplanuotas, po to galimai vieną savaitgalį ieškovas gal ir susitiks su sūnumi, o vėliau gali išvykti į komandiruotę. Todėl būtų logiška bei teisinga, kad, ieškovui nesusitikus su sūnumi dėl jo komandiruotės, būtų nustatyta, jog neįvykę susitikimai pagal nustatytą tvarką būtų kompensuojami ne daugiau kaip tris savaitgalius, kai ieškovas būna namuose grįžęs iš komandiruotės.

5.10. Teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo, kad sūnaus ligos atveju jis gali būti slaugomas ieškovo. Abiejų tėvų teisės bei pareigos vaiko atžvilgiu yra vienodos, taigi ir slaugyti bei užtikrinti vaiko priežiūrą jam sergant yra ir tėvo pareiga. Tai būtų naudinga, kadangi ieškovas tai galėtų daryti tarp savo komandiruočių, dėl ko atsakovei nereikėtų dėl su vaiko liga susijusio nedarbingumo nutraukti savo darbo.

5.11. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematys galimybės nustatyti, jog vaiko ligos atveju bei ieškovui būnant Lietuvoje vaikas yra prižiūrimas tėvo, ieškovui turi būti užtikrinama galimybė bent po valandą kiekvieną vaiko ligos dieną bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Tai, kad atsakovė gyvena su sutuoktiniu jai priklausančioje nuosavybėje, neturėtų būti kliūtis ieškovui lankyti sūnų – nors atsakovės sutuoktinis ir smurtavo prieš ieškovą, manytina, jog kreipimasis į policiją bei ikiteisminio tyrimo pradėjimas turėtų užkirsti kelią ateityje galimiems neteisėtiems atsakovės sutuoktinio veiksmams.

Šalies argumentai

5.12. Ieškovas nesutinka su sprendimo 19 punkte numatytu įpareigojimu šalims informuoti apie vaiko išsivežimą į užsienį prieš 14 dienų. Šis punktas iš esmės prieštarauja logikai, kadangi ieškovas su sūnumi gali spontaniškai išvykti, pvz., į Lenkijos Respubliką, Suvalkų miestą (kuris yra arčiau nei, pvz., Vilnius) pramogauti vandens pramogų parke, slidinėti ar apsipirkti. Toks įpareigojimas šalintų šią galimybę arba ieškovas būtų priverstas ją pažeisti. Būtų logiška, jeigu šalys apie išvykimą į užsienį trumpam laikotarpiui (kad ir iki vienos dienos) viena kitą informuotų ne vėliau nei prieš tris valandas iki išvykimo, o jeigu išvykimas būtų ilgalaikis – prieš tris dienas.

5.13. Sprendimo 18 punktas yra tikslintinas nurodant, jog perduodant sūnų ieškovui atsakovė įpareigotina perduoti asmens dokumentą – asmens pasą arba asmens tapatybės kortelę, o ne gimimo liudijimą. Žinant, jog atsakovė elgiasi piktybiškai ieškovo atžvilgiu, galimas atvejis, kad bus bandoma perduoti gimimo liudijimą arba gimimo įrašą, kurio nebus galima panaudoti išvykstant į užsienį.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu buvo patvirtinta mediacijoje pasiekta taikos sutartis tarp abiejų šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kuria ieškovas geranoriškai sutiko pasiimti vaiką ir grąžinti pats, atsakovė geranoriškai sutiko su mažesniais vaiko išlaikymo pinigais (sutiko juos sumažinti nuo priteistų 200 Eur iki 160 Eur per mėnesį), tokiu būdu kompensuodama būsimas su vaiku perėmimu-perdavimu susijusias ieškovo transporto išlaidas. Pagal dabartinį gyvenimo lygį ir minimalią mėnesio algą, ieškovo mokama suma vaiko išlaikymui yra labai maža, t. y. ieškovas menkai prisideda prie vaiko išlaikymo (atsakovės skaičiavimais, vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama ~ 700 Eur). Nesant faktinių aplinkybių pasikeitimo ieškovo gyvenime (nuo taikos sutarties sudarymo 2020 m. sausio 9 d. nepasikeitė nei ieškovo darbo pobūdis, nei gyvenamoji vieta ar kt. reikšmingos aplinkybės), ieškovo tvirtinimas, kad teismas jam vienam paliko pareigą pasiimti ir grąžinti vaiką, yra nepagrįstas, nukreiptas į savanaudišką jam vienam patogių teisių išsireikalavimą.

6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko perdavimo vietą kieme prie „IKI“ prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Atsižvelgiant į disfunkcinius ir pastaruoju metu kritiškai konfliktiškus tėvų santykius, Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai posėdžio metu pasisakė už neutralią vaiko perdavimo vietą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. patvirtino laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis vaiko perdavimo vietą taip pat nustatė anksčiau minėtu adresu prie „IKI“ prekybos centro įėjimo, šio sprendimo ieškovas neskundė.

6.3. Nesutiktina, kad vaikas būtų perduodamas prie atsakovės gyvenamojo namo kiemo vartų. Atsakovės gyvenamasis namas yra privačioje valdoje, kurios kiemu nuosavybes teise naudojasi 3 bendrasavininkai / kaimynai, jis nėra aptvertas tvora ar įrengta užkarda. Ieškovas nuo praėjusių metų vasaros įžūliai atvažiuoja į privatų kiemą, elgiasi agresyviai, nepagarbiai, nesuvaldo emocijų, kelia triukšmą taikių kaimynų akivaizdoje, mėto kieme nuorūkas, provokuoja ir kviečia į privatų kiemą įvairias tarnybas (policijos pareigūnus, Vaiko teisių tarnybos specialistus), todėl bendrame tokiame kieme yra nepageidaujamas ne tik atsakovės šeimos, bet ir kaimynų. 2022 m. sausio 28 d. ieškovui nepavykus vaiko pasiimti iš ugdymo įstaigos (vaikui kategoriškai atsisakius vykti su ieškovu), jis atvyko į atsakovės gyvenamą vietą kartu su policijos pareigūnais bei Vaikų teisių apsaugos specialistais), todėl, teismui nustačius vaiko perdavimo vietą gyvenamojo namo kieme, būtų pažeisti ne tik atsakovės šeimos privatumo principai – ji būtų priversta pasirūpinti saugumą užtikrinančiomis priemonėmis bei patirti nemenkas kasmėnesines išlaidas.

6.4. Ieškovo argumentai, kad perdavimo prie prekybos centro vietoje vaikas reikalauja eiti pirkti jam saldumynų ir kt., yra išgalvoti ir melagingi, nes vaiko perdavimas prie minimo IKI prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini) nuo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugo priemonių nė karto neįvyko. 2021 m. gruodžio 24 d. rytą, vykdant Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė vaiką buvo atvežusi perduoti prie minimo prekybos centro, tačiau, vaikui atsisakant, ieškovas išvyko namo be vaiko. Tą kartą atsakovei ir vaikui sėdint jai nuosavybės teise priklausiančioje transporto priemonėje, ji vaiko atsisakymo vykti su ieškovu akimirkas fiksavo telefonu, kad turėtų neginčijamų įrodymų savo nekaltumui įrodyti, ieškovui galimai pateikus melagingą skundą Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl neleidimo bendrauti su vaiku. Tą kartą jokie pašaliniai asmenys, buvę „IKI“ prekybos centro kieme, nebuvo ir negalėjo būti įtraukti į konfliktą, nes atsakovė su sūnumi nebuvo išlipę iš automobilio. Priešingai – ieškovas, stovėdamas iš lauko pusės prie atidarytų transporto priemonės durelių, nuolat visą situaciją filmavo ir į konfliktą įtraukė pašalinius asmenis iš savo aplinkos, skambindamas jiems ir prašydamas jų įkalbėti vaiką vykti su ieškovu. Esant konfliktinėms situacijoms, policijos pareigūnus melagingai nuolat kviečia ieškovas, atsakovė nei sykio to nėra padariusi net ir kaskart vaiko perdavimo metu patirdama įžūlų ir piktybinį ieškovo elgesį.

6.5. Nesutiktina su ieškovo prašymu, kad vaiko perdavimo vieta būtų nustatyta iš ugdymo ar mokymo įstaigos. Tokiu būdu ieškovas ne tik reikalauja papildomų sau patogių teisių ilginti buvimo su vaiku laiką (grąžinimas ne sekmadienio vakarą, o pirmadienį), bet ir esant kritiškai konfliktiniams ir įtemptiems šalių santykiams į konfliktus yra įtraukiami tretieji asmenys (ugdymo įstaigos pedagogai, auklėtojas, direktorė). Ieškovas, atvykęs pasiimti vaiko į ugdymo įstaigą 2022 m. sausio 28 d. ir vaikui atsisakius vykti kartu, sukėlė konfliktinę situaciją ugdymo įstaigos teritorijoje, iškviesdamas į ugdymo įstaigą policijos pareigūnus ir melagingai tvirtindamas, kad mama neduoda vaiko.

6.6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu vaiko perdavimo laiką pagal pasiektą abipusį susitarimą mediacijoje nustatė 18:30 val. Ieškovas prieštaravimą kelia faktiškai dėl 30 minučių, kurios traktuojamos kaip pora valandų. Ieškovo teiginys, kad vaiko pasiėmimas iš ugdymo įstaigos būtų patogesnis ir atsakovei, yra tik ieškovo asmeninė, jam vienam patogi nuomonė, nes ieškovui nėra žinoma jos dienotvarkė ir asmeninis (darbo) laiko planavimas.

6.7. Pagal www.googlemaps.lt paskaičiavimus, atstumas tarp atsakovės ir ieškovo gyvenamųjų vietų yra 82 km. Įvertinant tai, jog ieškovas įprastine tvarka per mėnesį vaiką pasiimtų 2 kartus, tai sudarytų 328 km. Skaičiuojant, kad vidutiniškai transporto priemonė suvartoja 10 1 kuro 100 km, ieškovas daugiausiai patirtų 50 Eur išlaidas per mėnesį, o ne 50 Eur kaskart pasiimdamas-perduodamas vaiką.

6.8. Atsakovės skaičiavimais, vaiko išlaikymui ji patiria apie 700 Eur. Todėl, įvertinant ieškovo neva 100 Eur patiriamas transporto išlaidas vaiką pasiimant ir grąžinant įprastine tvarka 2 kartus per mėnesį ir ieškovo mokamus 160 Eur dydžio vaiko išlaikymo pinigus, ieškovas nepatiria nė pusės atsakovės kas mėnesį patiriamų vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovo tvirtinimas, kad teismas pažeidė jo teises, tik jam palikdamas išlaidas, susijusias su vaiko pasiėmimu ir grąžinimu, yra melagingas, nukreiptas į savanaudišką asmeninių interesų patenkinimą, galbūt net finansinės naudos siekimą.

6.9. Prie vaiko nenoro vykti pas tėvą prisideda ir tiesioginis tėvo elgesys vaiko atžvilgiu: vaikas tvirtina, kad tėvas dažnai jį „stato į kampą“, o tai yra akivaizdžios psichologinio smurto prieš vaiką apraiškos. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.

6.10. Ieškovas yra institucinis smurtautojas, per praėjusius metus (2021 m.) pateikė 11 melagingų ir nepagrįstų skundų Vaikų teisių apsaugos tarnybai, per 2022 m. pateikė 3 melagingo pobūdžio skundus, įskaitant ir dėl pedofilijos. Ieškovo minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36369-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pradėtas jo iniciatyva neva dėl atsakovės sutuoktinio fizinio smurto prieš jį, yra nutrauktas 2022 m. kovo 4 d.

6.11. Netikslinga nustatyti vaiko perdavimo vietą ugdymo įstaigoje, nes ši įstaiga per šventines dienas nedirba. Vaiko perdavimo vieta ugdymo įstaigoje netikslinga ir vaiko ligos laikotarpiais. Atsakovės siūloma vaiko perdavimo vieta prekybos centro (duomenys neskelbtini) „IKI“ kieme prie pagrindinio įėjimo yra netoli atsakovės namų, tai yra vaikui pažįstama vieša vieta, kur kasdien lankosi pirkėjai, prekybos centrą stebi lauko vaizdo stebėjimo kameros, kurių akivaizdoje ieškovas, tikėtina, valdytų savo įniršį ir agresijos priepuolius.

6.12. Nesutiktina su ieškovo reikalavimu, kad ieškovas pristatytų vaiką į ugdymo (mokymo įstaigą) pirmadienį prieš prasidedant užsiėmimams, nes šiuo reikalavimu ieškovas iš esmės ilgina buvimo su vaiku laiką, o tai yra absoliutus esamos bendravimo tvarkos pakeitimas siekiant asmeninių interesų, neatsižvelgiant į geriausių vaiko interesų atstovavimą. Įvertinant atstumą tarp ieškovo ir vaiko gyvenamųjų vietų bei rytines transporto spūstis Kauno mieste, nukentėtų vaiko poilsio režimas, nes jis būtų priverstas keltis anksčiau nei įprastai kad pasiektų, pvz., mokymo įstaigą prieš prasidedant užsiėmimams 8 val. Tai grubiai pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

6.13. Ieškovui nesutinkant su sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktu atsakovė prašo, kad teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo numatytą savaitgalio kompensavimo galimybę. Teismui nustačius didesnį negu vienas savaitgalis kompensavimo galimybę, atsakovė negalėtų planuoti savo ir sūnaus laisvalaikio, privalėtų gyventi tik pagal ieškovo darbo kalendorių.

6.14. Ieškovo teiginiai, kad tariamos vaiko ligos fiksuojamos vien gydytojai paskambinus telefonu, yra šmeižiamo pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais. Vaiko ligos nėra tariamos, atsakovė teismui yra pateikusi vaiko lankymo žiniaraščius iš ugdymo įstaigos, liudijančius dažnus vaiko sirgimo atvejus. Ieškovas turi teisę domėtis vaiko sveikata gydymo įstaigoje, tačiau to nedaro. Ieškovas yra pateikęs skundą Vaiko teisių apsaugos tarnybai (duomenys neskelbtini) dėl sveiko vaiko nuodijimo vaistais, skundas buvo atmestas kaip nepasitvirtinęs, vaiko teisių pažeidimas nenustatytas.

6.15. Pirmosios instancijos teismui ieškovas buvo pateikęs raštą iš darbovietės, kuriame tvirtinama, kad ieškovo komandiruočių ir buvimo namuose trukmė neapibrėžiama, tačiau apeliaciniame skunde jis tvirtina, kad Lietuvoje būna 2-3 savaites. Atsižvelgiant į šį ieškovo tvirtinimą, jo reikalavimas kompensuoti 3 nesimatymo su vaiku savaitgalius jam esant komandiruotėje kalendoriškai netelpa į 2-3 savaitgalius, kuriuos ieškovas, jo teigimu, praleidžia Lietuvoje, nes 2 savaitgaliai ieškovui priklauso pagal įprastinę bendravimo tvarką.

6.16. Esant įtemptiems šalių santykiams, sergančio nepilnamečio vaiko slaugymas ieškovui lankantis atsakovės namuose neatitinka protingumo kriterijaus ir geriausių vaiko interesų, juolab kad apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, jog visos vaiko ligos yra tariamos. Dėl to, reikalaudamas slaugyti sergantį vaiką, ieškovas prieštarauja pats sau. Atsakovė nė karto nėra prašiusi ieškovo prižiūrėti sergantį vaiką, tokio poreikio nėra, kadangi vaiko ligos atvejais darbdavys jai yra sudaręs visas sąlygas slaugyti vaiką dirbant iš namų. Atsakovė nuogąstauja, kad ieškovui perduotas sergantis vaikas nebus gydomas ir vaiko liga bus ignoruojama dėl atsainaus požiūrio. Atsakovei 2020 m. gruodžio mėn. sloguojantį ir kosintį vaiką perdavus ieškovui, ji ne tik buvo apskųsta Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams dėl sveiko vaiko nuodijimo vaistais, bet ir neatgavo ieškovui perduotų medikamentų, dėl ko patyrė papildomas išlaidas, nes teko medikamentus vėl nusipirkti.

6.17. Ieškovas dėl vaiko slaugymo patirtų papildomų išlaidų, tuo tarpu atsakovė dėl nuolat pasikartojančių to paties pobūdžio vaiko ligų turi įsigijusi ne tik reikiamus vaikui gydyti medikamentus, bet medicininius preparatus (pvz., inhaliavimo aparatą, inhaliavimo pompą, patalpų drėkinimo aparatą ir kt.).

6.18. Nesutiktina, kad ieškovui būtų užtikrinta galimybė bent po vieną valandą kiekvieną vaiko ligos dieną bendrauti su vaiku atsakovės šeimos gyvenamoje vietoje. Teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartimi atsakovė sutiko, kad ieškovas vieną savaitgalio, kai jam priklauso bendrauti su sūnumi, dieną turėtų teisę aplankyti sergantį vaiką jos gyvenamoje vietoje, tačiau nuo to laiko pasikeitė atsakovės šeimyninė padėtis, ji gyvena su sutuoktiniu, kurį ieškovas nuolat įvelia į keliamas konfliktines situacijas, įsigijo gyvenamąjį būstą. Įvertinant ieškovo ir atsakovės santykius, kurie per pastaruosius dvejus metus drastiškai pablogėjo, nesutinka, kad ieškovas lankytųsi jos šeimos namuose, pažeisdamas jos teisę į privatumą ir nevaržomą asmeninį gyvenimą. Teismas numatė galimybę savaitgalį, kai ieškovas turi bendrauti su sūnumi, bet to padaryti negali dėl vaiko ligos, kompensuoti papildomu savaitgaliu vaikui pasveikus, tai nurodė kaip prioritetinį kompensavimo tvarkoje, tokiu būdu nebuvo pažeisti nei vaiko, nei tėvo interesai. Atsakovė su tokia tvarka sutiko, taigi ieškovas faktiškai nepraranda bendravimo su vaiku savaitgalio dėl vaiko ligos, koreguojama tik savaitgalio data, todėl ieškovo teisė į bendravimą su vaiku nėra pažeidžiama.

6.19. Ieškovo minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1- 36369-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl atsakovės sutuoktinio neva smurtinių veiksmų ieškovo atžvilgiu 2022 m. kovo 4 d. yra nutrauktas. Tai reiškia, kad smurtiniai veiksmai neįrodyti. Pats ikiteisminio tyrimo egzistavimo faktas (ikiteisminį tyrimą remdamasis melagingais teiginiais inicijavo pats ieškovas) tik patvirtina jo konfliktišką charakterį bei nuolatinį norą kenkti, tam tikra nubausti atsakovę už praeities nuoskaudas.

6.20. Nesutiktina, kad būtų pakeistas sprendimo 19 punktas, kuriuo šalys įpareigojamos informuoti apie vaiko išvežimą į užsienį prieš 14 dienų. Ieškovo minimos vandens ir žiemos pramogos yra prieinamos ir Lietuvoje, todėl būtinybės važiuoti į Lenkiją nėra, vandens pramogų parkas Druskininkuose yra arčiau (duomenys neskelbtini), nei ieškovo minimas Suvalkų miestas. 14 dienų laikotarpis yra logiškas/tikslingas įvertinant tolimas keliones, kurioms reikia iš anksto pasiruošti, pvz., reikalingi papildomi skiepai. Ieškovo reikalavimas apie ilgalaikį išvykimą informuoti prieš 3 dienas iš esmės pažeistų nevaržomą šeimos kasdienį ir laisvalaikio planavimo galimybę ir nuolat verstų prie ieškovo reikalavimų derintis atsakovės trijų asmenų šeimai.

6.21. Ieškovo reikalavimas tikslinti sprendimo 18 punktą yra nelogiškas ir perteklinis, nes ieškovas turi / disponuoja vaiko gimimo liudijimo nuorašo kopija. Sprendimas kas kartą perduodant vaiką ieškovui perduoti ir vaiko asmens dokumentą yra sunkiai realizuojamas, kadangi kas kartą vaiko perdavimo metu turėtų dalyvauti nesuinteresuotas trečiasis asmuo, kuris galėtų patvirtinti vaiko asmens dokumento perdavimo ieškovui faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista ieškovo bendravimo nepilnamečiu sūnumi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. kovo 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-363-69-21 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2022 m. kovo 23 d. raštą.

11. Ieškovas nesutinka, jog atsakovės pateikiami įrodymai būtų priimti į bylą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. kovo 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-363-69-21 yra apskųstas, dėl jo pateiktas skundas šiuo metu nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo skyriuje. Neįsiteisėjęs nutarimas neturi įrodomosios galios, juo remtis teismas negali. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2022 m. kovo 23 d. raštas, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš mažametį vaiką nėra pradėtas, patvirtina, kad toks kreipimasis buvo, kad jis buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, kokios aplinkybės buvo nustatytos. Tai, kad ieškovas buvo pateikęs tokio pobūdžio prašymą, parodo jo rūpestį vaiku, norą užtikrinti jo teises bei teisėtus interesus, tuo pačiu ir siekį užkirsti kelią panašaus pobūdžio veiksmams ateityje, netgi jei tie veiksmai nėra tyčiniai, o galimai tik netinkama priežiūra.

12. Ieškovas kartu su nuomone dėl rašytinių įrodymų pateikė skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. kovo 29 d. nutarimo netenkinti skundo.

13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai įvertintos apeliacine tvarka ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, priima šalių pateiktus naujus įrodymus.

Dėl bendravimo tvarkos

15. Apeliantas siekia, kad bendravimo tvarkos l, 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 punktuose nustatytas vaiko paėmimo vieta iš kiemo prie prekybos centro įėjimo ir laikas penktadieniais 19 val. bei grąžinimas sekmadieniais 17 val. būtų pakeista į jo paėmimą iš mokymo (ugdymo) įstaigos po užsiėmimų ir grąžinimą į mokymo (ugdymo) įstaigą pirmadienį iki užsiėmimų pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nustatydamas vaiko paėmimo vietą pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad bendravimas vyks ne tik tada, kai šalių sūnus lankys mokyklą, bet ir šventinėmis dienomis bei per atostogas, taip pat tuo, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, todėl vaiko interesus labiausiai atitinka jo perdavimas viešoje neutralioje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl yra parenkamas atsakovės pasiūlytas šalių sūnaus paėmimo ir grąžinimo laikas. Atsakovės teigimu, Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-405-717/2020, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, vaiko perdavimo laiką pagal pasiektą abipusį susitarimą mediacijoje nustatė 18:30 val., tad ieškovas prieštarauja faktiškai dėl 30 minučių, kurios traktuojamos kaip pora valandų; ieškovo teiginys, kad vaiko pasiėmimas iš ugdymo įstaigos būtų patogesnis ir atsakovei, yra tik ieškovo asmeninė, jam vienam patogi nuomonė, nes ieškovui nėra žinoma atsakovės dienotvarkė ir asmeninis (darbo) laiko planavimas, kad penktadienį vakare jai reikia grįžti iš darbo, pasiimti vaiką iš mokymo įstaigos, parsivežti jį į namus ir paruošti perdavimui. Dėl to, apelianto teigimu, tiek atsakovei, tiek vaikui būtų patogesnis vaiko paėmimas iš mokymo įstaigos.

17. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantui, kad turėtų būti keičiama vaiko paėmimo vieta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovo ir sūnaus bendravimas vyks ne tik tuomet, kai vaikas lankys mokyklą, bet ir šventinėmis dienomis ir per atostogas, todėl vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos ne visada būtų įmanomas. Kita vertus, esant konfliktiniams šalių santykiams bei siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus turi būti nustatyta kuo aiškesnė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, tačiau vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos apibrėžimas konkrečiu laiku negalimas dėl užsiėmimų tvarkaraščio kaitos, popamokinės veiklos ir pan. (pažymėtina, kad apeliantas konkretaus laiko ir neįvardija).

18. Tai, kad vaiko paėmimas iš atsakovės gyvenamosios vietos jau yra sukėlęs konfliktines situacijas bei sudaro grėsmę joms kilti ir šiuo metu, matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36369-21 duomenų dėl nežymaus ieškovo sveikatos sutrikdymo, nutraukto 2022 m. kovo 4 d. prokurorės nutarimu. Iš jų spręstina, kad, kaip nurodė ieškovas, 2021m. spalio 10 d. jam nuvežus sūnų D. V. motinai V., kurios nebuvo namuose ir dėl to teko laukti kol grįš, jis išlipo parūkyti į lauką, nes automobilyje buvo sūnus ir ieškovo žmona. Kieme jį išplūdo ir stumdė atsakovės sutuoktinis, o grįžusi atsakovė dar labiau paaštrino situaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad šis ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus ieškovo sveikatos sutrikdymo nutrauktas nenustačius, kad įtariamasis atsakovės sutuoktinis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, o nutarimas dar neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka vertinamu atveju nėra reikšminga aplinkybė. Šioje civilinėje byloje teismas nenustatinėja konflikto dalyvių kaltės ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad visi su minėtu įvykiu susiję asmenys nurodė, jog konfliktas vyko matant šalių sūnui ir atsakovės kaimynams šalių vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą metu, o apelianto skundas dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog konfliktas kilo būtent dėl vaiko atvežimo į jo gyvenamąją vietą (skunde jis nurodė, kad atsakovė ir jos sutuoktinis reikalavo, jog nukentėjęs sūnų atgabentų kitu adresu, nei faktiškai vaikas gyvena, o kai jis atsisakė vaiką atgabenti jų nurodytu adresu, tuomet jie buvo priversti atvykti į tą vietą, kur vaiką buvo atvežęs E. Č.).

19. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl vykstančių bei artimoje ateityje tikėtinai gresiančių konfliktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečio sūnaus interesus geriau atitiks vaiko perdavimas neutralioje viešoje vietoje, kuri vaikui yra įprasta ir gerai žinoma.

20. Dėl tų pačių priežasčių netenkintinas apelianto pageidavimas, kad vaiką į jo gyvenamąją vietą pristatytų atsakovė. Atmestini apelianto argumentai apie nelygias šalių teises, pareigą paimti ir parvežti vaiką priskiriant tik jam. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl jai ir taip tenka didesnė sūnaus priežiūros dalis, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patiriamos kuro išlaidos vaiko paėmimui ir grąžinimui sudarytų apytiksliai 50 Eur/mėn., kai jo mokama išlaikymo suma yra tik 160 Eur/mėn.

21. Atmestini apelianto argumentai, kad vaiko pasiėmimas prie prekybos centro „IKI“ negalimas dėl vaiko reikalavimų pirkti jam saldumynus, kitus motinos draudžiamus vartoti produktus, kuomet, tėvui atsisakius pildyti šiuos norus, vaikas pyksta ir ginčijasi. Vaikų auklėjimu besirūpinantiems tėvams, taigi ir pozityvios tėvystės mokymus lankiusiam apeliantui, yra žinoma vaikų psichologijos ypatybė, kad dovanų, kasdienybėje draudžiamų valgyti skanėstų noras ar scenos parduotuvėse dažnai kyla iš nuovargio ar noro gauti tėvų dėmesio, todėl pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ryšį su vaiku – jei tėvai pildys tokias vaikų užgaidas vietoje to, kad daugiau dėmesio skirtų vaikui, tokios užgaidos niekur nedings (pastebėtina, kad šie ar panašūs pageidavimai būdingi daugumai vaikų ir gyvenant su abiem tėvais). Bet kokiu atveju tokios vaiko užgaidos negali būti priežastimi atsisakyti pasiimti vaiką teismo nustatytoje vietoje prie prekybos centro, priešingu atveju tai reikštų ne tik apelianto, bet ir atsakovės negebėjimą arba atsisakymą vaiką auklėti geriausių vaiko interesų prioriteto principu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Pasisakant dėl apelianto teiginių apie atsakovės filmuojamas vaiko paėmimo scenas, kai vaikas reiškia minėtus pageidavimus ir aikštijasi dėl jų neišpildymo, paminėtini atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog vaiko atsisakymo vykti su tėvu akimirkas prie prekybos centro ji fiksavo telefonu, kad, ieškovui galimai pateikus melagingą skundą Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl neleidimo bendrauti su vaiku, ji turėtų neginčijamų įrodymų savo nekaltumui įrodyti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija prieštarauja nurodytai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatai, pagal kurią visų pirma tėvai, priimdami sprendimus ar imdamiesi bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku konkrečioje situacijoje, turėtų žinoti, kad svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovo ir vaiko bendravimą reikėtų riboti, todėl atmestini abiejų šalių (apelianto ir atsiliepimo į apeliacinį skundą) argumentai, kad vaiką prieš tėvą nuteikinėja motina ar kad, pastarosios teigimu, vaikas pats atsisako vykti pas tėvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių byloje pripažinti veiksmai filmuojant su vaiko perdavimu susijusias situacijas (tai darė ir apeliantas) yra nenormali, vaiką psichologiškai trikdanti situacija, sukuriama iš abiejų tėvų pusės jiems veikiant priešingai, nei nustato įstatymų leidėjas, įtvirtinęs nepilnamečio teisę į šeimos ryšius, kai tėvo susitikimas su vaiku šalių yra filmuojamas siekiant apsaugoti savo, o ne geriausius jų sūnaus interesus. Šalys privalo suvokti, jog vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu privalo užtikrinti abi, vadovaujantis ne savo, o vaiko interesu bendrauti su abiem tėvais. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

24. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad vaiko pasiėmimas bendravimo tvarkoje numatytais penktadieniais (bendravimo tvarkos 1, 4, 5 punktai) 19 val. yra pernelyg vėlyvas įvertinus vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) jam sukaks šešeri metai), kuomet parsivežus vaiką iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) beliks tik ruošti jį miegui vietoje bendravimo su tėvo šeima. Atsakovės atsikirtimai apie ginčą dėl pusvalandžio skirtumo, lyginant su taikos sutartyje nustatyta bendravimo tvarka, nepagrįsti (ginčas kilęs dėl 1,5 val.), kaip ir deklaratyvūs jos argumentai apie vaiko pasiėmimą iš mokyklos ir parengimą vyksmui pas tėvą. Byloje nėra įrodymų, jog penktadieniais atsakovė turi dirbti po 16 valandos ar ilgiau ir kad vaiką iš ugdymo įstaigos paimti tik tokiu laiku. Kita vertus, žinodama, kad nustatytais penktadieniais sūnus turi vykti pas tėvą, tam jį parengti atsakovė gali ir iš anksto (ketvirtadienio vakare, penktadienio ryte ar pan.).

25. Vaiko pristatymo į atsakovei laikas nekeistinas atsižvelgiant į šalių sūnaus mažametystę, dėl kurios, teisėjų kolegijos manymu, tokio amžiaus vaikui nepalankus ankstyvas kėlimasis pirmadieniais ir vykimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tiesiai į ugdymo įstaigą, juolab atsižvelgiant į netolimą mokyklinį amžių.

26. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis reikėtų pakeisti ir bendravimo tvarkos 8-17 punktuose nurodytą vaiko paėmimo/pristatymo laiką švenčių, atostogų metu, todėl juose nustatytas laikas nekeistinas.

27. Nesutiktina su apeliantu, kad bendravimo tvarkos 4 punkte numatytas bendravimo, neįvykusio dėl apelianto komandiruočių, kompensavimas nustatytinas ne vienu papildomu savaitgaliu, o ne daugiau kaip trimis. Pirma, šio reikalavimo apeliantas nepagrindė, antra, atsakovė teisingai teigia, kad tai atimtų iš jos galimybę planuoti savo ir sūnaus laisvalaikį.

28. Iš dalies pritartina apelianto reikalavimui patikslinti bendravimo tvarkos 18 punktą, konkretizuojant ieškovui perduotiną vaiko asmens dokumentą. Šiuo punktu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu, kuomet su vaiku bendrauja ieškovas, atsakovė privalo perduoti ieškovui nepilnamečio vaiko asmens dokumentą, o ieškovas, grąžindamas atsakovei vaiką, įpareigotinas grąžinti ir vaiko asmens dokumentą. Atsakovės teigimu, pakankamas dokumentas yra ieškovo turima vaiko gimimo liudijimo kopija, nes nėra jokios būtinybės ieškovui su vaiku važiuoti į Lenkiją, be to, toks įpareigojimas būtų sunkiai realizuojamas, kadangi asmens dokumento perdavimo metu kaskart turės dalyvauti ir perdavimą tvirtinti nesuinteresuotas trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta. Pirma, abiejų šalių teisė vykti su vaiku į užsienį įtvirtina bendravimo tvarkos 19 punkte, kurio atsakovė apeliacine tvarka nekvestionuoja. Antra, ši atsakovės pozicija reiškia, jog realiai ginčas dėl asmens dokumento tipo būtų. Trečia, nagrinėjamos kategorijos bylose įprasta, kad tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, parengdamas vaiką perduoti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai, į vaiko pasiimamą bagažą (kuprinę, lagaminą ar pan.) įdeda ir atitinkamą asmens dokumentą, kuris grąžinamas analogiškai, sykiu su vaiku ir jo turimais daiktais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomas asmens dokumento perdavimas būdas neatitiktų protingumo principo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o nuo piktybiško veikimo/neveikimo tokio dokumento neperduodant ar negrąžinant abu tėvus turi sulaikyti žinojimas, kad toks elgesys būtų neprotingas, neteisingas, nesąžiningas, priešingas jų sūnaus interesams bei reikštų teismo sprendimo privalomumo paneigimą. Tuo remiantis bendravimo tvarkos 18 punktas patikslintinas, jį išdėstant taip: „Laikotarpiu, kuomet su vaiku bendrauja ieškovas, atsakovė į sūnaus D. V. pasiimamą bagažą (pvz., kuprinę) privalo įdėti šio nepilnamečio vaiko asmens tapatybės kortelę arba pasą, kurį ieškovas, grąžindamas atsakovei vaiką, įpareigotinas sugrąžinti analogišku būdu kartu su vaiko pasiimtais kitais daiktais“.

29. Pritartina apeliantui, kad trumpalaikio (iki vienos paros) išvykimo į užsienį atveju apie numatytą vaiko išvykimą ieškovas ir atsakovė turi informuoti kitą iš tėvų prieš tris valandas (tokios išvykos gali būti spontaniškos), tačiau pirmosios instancijos nustatytas informavimas apie ilgesnės trukmės išvykas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų nekeistinas – atsakovė pagrįstai teigia, kad trumpesnis terminas neigiamai įtakotų jos šeimos kasdienės veiklos ir laisvalaikio planavimą, juolab atsižvelgiant į vaiko mažametystę, dėl kurios tolimoms kelionėms reikia atitinkamai pasiruošti.

30. Netenkintinas apelianto prašymas bendravimo tvarką papildyti punktu, jog sūnaus ligos atveju bei ieškovui būnant Lietuvoje vaiko priežiūra perduodama ieškovui, o šio prašymo netenkinus nustatyti, kad sūnaus ligos atveju jis vaiką gali lankyti kiekvieną dieną ne mažiau nei po valandą laiko, apie savo atvykimą aplankyti pranešdamas ne mažiau nei prieš dvi valandas iki atvykimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, nėra pagrįsto poreikio ją keisti vaikui susirgus. Apeliantas šį prašymą motyvuoja tuo, kad jam slaugant vaiką atsakovei nereikėtų nutraukti darbo dėl slaugos nedarbingumo, tačiau atsakovė patvirtino, jog tokiais atvejais darbdavys jai suteikia teisę dirbti iš namų, nedarbingumo lapelis nereikalingas. Jei vaikas ligos metu bus gydymo įstaigoje, lankymo tvarką nustato ne teismas, o toje gydymo įstaigoje galiojančios taisyklės. Kadangi šalių santykiai konfliktiniai, vargu ar šiuo metu ieškovo lankymasis atsakovės gyvenamajame būste vaiko slaugymo namuose atveju palaikytų vaiko sveikimui būtiną ramybę ir gerą psichologinį klimatą (apeliantas pats pripažįsta, kad, jo manymu, jam atvykus lankyti vaiko, kelią konfliktams turėtų užkirsti pirmiau minėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui kreipusis į policiją).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

31. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko paėmimo penktadieniais laiką, nekonkretizavo perduotino vaiko asmens dokumento, trumpalaikio išvykimo su vaiku į užsienį atveju nepagrįstai nustatė 14 dienų informavimo terminą, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi bendravimo tvarka keičiama nežymiai, nepildoma naujais punktais, nekoreguotina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Aiškumo tikslu nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytina pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo tvarka su apeliacinės instancijos teismo atliktais pakeitimais.

32. Už apeliacinio skundo parengimą apeliantas sumokėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 88 Eur žyminio mokesčio valstybei. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (patenkinti trys iš septynių reikalavimų), jam iš atsakovės priteistina 252 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (588/7x3) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką išdėstant taip:

„1. Ieškovas E. Č. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. V. II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo adresu (duomenys neskelbtini), penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.

2. Apie parvykimą iš komandiruotės bei galimybę pasiimti vaiką bendravimui savaitgaliui/ taip pat apie negalėjimą bendrauti dėl komandiruotės, ieškovas atsakovę informuoja telefonu SMS žinute ne vėliau kaip iki trečiadienio 15 val.

3. Tuo atveju, kai nepilnametis vaikas serga ir dėl to negali būti perduotas bendravimui ieškovui, atsakovė ieškovą informuoja sms žinute likus ne mažiau kaip 7 val. iki numatyto bendravimo.

4. Tuo atveju, kai bendravimas savaitgalį neįvyko dėl ieškovo darbo pobūdžio (komandiruotės), laikas, t. y. vienas savaitgalis, kaip tai numatyta Sprendimo 1 punkte, kompensuojamas ieškovui grįžus iš komandiruotės – savaitgalį, einantį iš karto po Sprendimu nustatyto bendravimo savaitgalio; ieškovas nepilnametį vaiką pasiima kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), penktadienį 17 val. ir grąžina vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.

5. Tuo atveju, kai bendravimas su nepilnamečiu vaiku neįvyko dėl vaiko ligos, laikas, t. y. vienas savaitgalis, kaip tai numatyta Sprendimo 1 punkte, kompensuojamas savaitgalį, einantį iš karto po Sprendimu nustatyto bendravimo savaitgalio; ieškovas nepilnametį vaiką pasiima kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), penktadienį 17 val. ir grąžina vaiką į minėtą vietą sekmadienį 17 val.

6. Tuo atveju, kai turi būti kompensuojamas bendravimas praleistas ir dėl ieškovo darbo pobūdžio ir dėl vaiko ligos, pirmiausiai kompensuojamas vienas savaitgalis praleistas dėl ieškovo darbo pobūdžio, po to – vienas savaitgalis dėl vaiko ligos. Toliau bendraujama Sprendimo 1 dalyje nustatyta tvarka.

7. Komandiruotės metu ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa („Skype“, „Viber“ ar pan.) trečiadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 20:00 val. ir sekmadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 15:00 val. iki 20:00 val. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą.

10. Poriniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja Vasario 16-ąją, Šv. Velykas bei Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką kieme prie ,,IKI” prekybos centro įėjimo (duomenys neskelbtini), šventės dieną/pirmąją šventės dieną 10:00 val. ir grąžindamas vaiką į minėtą vietą šventės dieną/paskutinę šventės dieną 17 val. Bendravimas švenčių dienomis turi pirmumą prieš ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais.

18. Laikotarpiu, kuomet su vaiku bendrauja ieškovas, atsakovė į sūnaus D. V. pasiimamą bagažą (pvz., kuprinę) privalo įdėti šio nepilnamečio vaiko asmens tapatybės kortelę arba pasą, kurį ieškovas, grąžindamas atsakovei vaiką, įpareigotinas sugrąžinti analogišku būdu kartu su vaiko pasiimtais kitais daiktais.

19. Ieškovas ir atsakovė privalo informuoti vienas kitą apie numatomą išvykimą į užsienį su vaiku ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Trumpalaikio (iki vienos paros) išvykimo į užsienį atveju apie numatytą vaiko išvykimą ieškovas ir atsakovė turi informuoti kitą iš tėvų prieš tris valandas iki išvykimo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. V.-M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė