Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-13 · Byla Nr. N-444-1396-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-13
Bylos Nr.
N-444-1396-11
Teisminio proceso Nr.
4-65-3-00078-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1396/2011Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00078-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 5 d. nutarimu A. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 150 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinai nubaustas 150 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., 10.55 val., Utenos r. sav., Tauragnų mstl., Musteikio g., vairuodamas automobilį Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, neįsitikinęs, kad ji suka į kairę, neapvažiavo jos iš dešinės pusės, todėl įvyko susidūrimas. Be to, eksploatavo automobilį su vasarinėmis padangomis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 142, 241 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

A. Ž. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigė, jog eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės. Paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje lenkė priekyje stovintį automobilį AUDI 100. Pradėjus lenkimo manevrą, AUDI 100 pradėjo važiuoti, posūkio signalas nebuvo įjungtas. AUDI 100 kairiojo posūkio manevrą pradėjo, kai jo automobilio priekis buvo ties AUDI 100 galinėmis durelėmis. AUDI 100 į jo automobilį pradėjo judėti, kai jie susilygino. Jų automobiliai iš pradžių lietėsi šonais. Pamatęs, kad AUDI 100 suka, įjungė garso signalą ir suko į kairę, kad išvengtų susidūrimo. Bandė stabdyti savo automobilį. Jo automobilis prieš smūgį buvo beveik sustojęs, po smūgio nuvažiavo į kelkraštį. Likus 15-20 m iki stovinčio AUDI 100, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Važiavo 50 km/h greičiu, lenkimo metu greitį buvo sumažinęs. Be to, teigė, kad yra pažeistas ATPK 272 straipsnis, nes jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, nebuvo pateikti įrodymai, jog jis padarė pažeidimą, nebuvo užtikrinta galimybė pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Šios teisės nebuvo išaiškintos. Be to, eismo įvykio vietos schemoje neteisingai nurodyta mašinų susidūrimo vieta, nes mašinų susidūrimas buvo kitoje vietoje, o ne prie sankryžos, kaip nurodyta schemoje. Teigė, kad juodraštinė schema atitinka faktinę situaciją, o kita schema ne.

Panevėžio apygardos administracinis teismas A. Ž. skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat teigia, jog paties AUDI vairuotojo paaiškinimai patvirtina, jog jis pažeidė KET 93 punktą. Nurodo, jog jo vasarinės padangos neturėjo reikšmės eismo įvykio kilimui, greičio viršijimo faktas nenustatytas. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas AUDI vairuotojas. Be to, apvažiuoti kelio viduryje sustojusio AUDI automobilio iš dešinės pusės pareiškėjas neturėjo jokių galimybių, kadangi važiuojamosios dalies plotas yra tik 6,40 m.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, neįsitikinęs, kad ji suka į kairę, neapvažiavo jos iš dešinės pusės, todėl įvyko susidūrimas (ATPK 127 str. 2 d.), be to, eksploatavo automobilį su vasarinėmis padangomis (ATPK 124¹ str. 6 d.). Apeliantas neigia savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, motyvuodamas tuo, jog ne jis, o automobilio Audi vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi tuo metu, kai šis pradėjo posūkio manevrą, pareiškėjo automobilis jį jau lenkė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (ATP b. l. 5-6) ir nuotraukų (b. l. 15) matyti, kad automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis, automobilio Alfa Romeo vėžios rodo, jog prieš susidūrimą ši transporto priemonė važiavo kairiuoju kelkraščiu, kas tam tikra dalimi patvirtina apelianto keliamą versiją, jog automobiliui Audi pradėjus posūkio manevrą, jis šį jau lenkė. Iš eismo įvykio vietos schemos ir nuotraukų matyti, kad važiuojamoji kelio dalis, nuo kurios buvo nutirpęs sniegas – 3,80 m, t. y. pakankamai siaura, todėl kelia abejonių Institucijos kaltinimo dalis ir dėl pareigos aplenkti sukantį automobilį iš dešinės pusės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams taip pat atrodė, jog dėl eismo įvykio kaltas Audi vairuotojas, kuris prieš pradėdamas kairį posūkį, neįsitikino, jog jo niekas nelenkė (b. l. 36, 43, ATP b. l. 4).

Taigi, iš to, kas paminėta, matyti, kad byloje visi prieštaravimai nebuvo pašalinti. Teismas savo iniciatyva nesiėmė tirti transporto priemonių kontakto aplinkybių ir iš to kilusių pasekmių, nesprendė dėl specialių žinių poreikio (teismo ekspertizės). Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai išanalizuoti ir paneigti A. Ž. gynybos argumentai.

Apelianto argumentai dėl galimai padarytų ATPK 272 straipsnio pažeidimų ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje atmestini kaip nepagrįsti. Bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo žodiniame teismo posėdyje, A. Ž. turėjo galimybę naudotis visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl tokie Institucijos galimai padaryti procesiniai pažeidimai, neįtakojo priimamo procesinio sprendimo turinio ir galėjo būti ištaisyti teisminiame nagrinėjime.

Taip pat pažymėtina, kad nors ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo nėra – asmuo pripažįsta 2010 m. vasario 28 d. vairavęs automobilį su vasarinėmis padangomis, tačiau naikinant procesinio sprendimo dalį dėl vieno pažeidimo, turi būti naikinama visa nutartis, kad nagrinėjant bylą iš naujo ir esant veikų sutapčiai, asmuo nebūtų baudžiamas kelis kartus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas neįgyvendino administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), todėl nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius