- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-345-497/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- L. L.
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės (toliau ir – pareiškėjai) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. RV-25-2423, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
Žemesnės instancijos teismas
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvidešimčiai metų;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų;
- pagal 1961 metų BK 104 straipsnį (V. B. nužudymas) laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (A. A. sužalojimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (D. C. sužalojimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (A. A. sužalojimas) laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (A. Ž. turto prievartavimas) laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (A. Ž. kankinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (A. N. nužudymas) laisvės atėmimu penkiolikai metų;
- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus (R. S. sužalojimas) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstami veiksmai klube „Brodvėjus“) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstami veiksmais prieš D. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams;
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas nužudyti D. P.) laisvės atėmimu dvylikai metų;
- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. L. paskirtas laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepasikeitė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis – L. L. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. nustatyta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.
4. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2005 m. sausio 19 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisija 2023 m. liepos 24 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
6. Nesutikdami su Komisijos nutarimu nuteistasis L. L. ir jo gynėja pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašė Komisijos nutarimą panaikinti ir tenkinti nuteistojo L. L. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos namų taikant intensyvią priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Skundu nuteistasis L. L. ir jo gynėja advokatė L. Andriuškevičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir tenkinti L. L. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos namų taikant intensyvią priežiūrą. Konstatuoti, kad buvo pažeista L. L. teisė laiku gauti 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 7 dalyje.
8.1. Skunde nurodoma, kad L. L. suprantama, kad lygtinis paleidimas galimas tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo vertinimu, jis nuosekliai vykdo jam resocializacijos plane iškeltus uždavinius, tačiau dalis vertinimų ir sprendimų nepriklauso nuo jo, todėl skundžiamos nutarties išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nepasiekti, klaidinga.
8.2. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. L. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo trimis balais, iki 53 balų. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nenurodytos ir nevertintos, nors aiškiai patvirtina vidutinę nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Skunde pabrėžiama, kad maksimalus balų skaičius yra 160. L. L. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta praėjus 11 metų nuo bausmės atlikimo pradžios ir sudarė 75 balus, taigi stebimas ženklus jos mažėjimas.
8.3. Skunde nurodoma, kad išankstinis įkalinto asmens parengimas išeiti į laisvę ir į laipsnišką perėjimą orientuotas įkalinimo organizavimas didina asmens socialinės integracijos tikimybę. Atlikti tyrimai rodo, kad recidyvas didesnis tada, kai asmuo paleidžiamas iš paprasto įkalinimo, nei kai asmuo kryptingai rengiamas gyvenimui laisvėje. Kitaip tariant, jeigu integracija į visuomenę laikoma tikslu, laipsniškas ir kuo ankstesnis įkalinimo atvėrimas yra būtina sąlyga šiam tikslui pasiekti.
8.4. L. L. bausmę atlieka nuo 2005 m. sausio 19 d., o bausmės pabaiga yra už 15 mėnesių. Tokiu būdu teismas, netaikydamas jokios priemonės, palengvinančios integracijos į visuomenę po atliktos 19 metų laisvės atėmimo bausmės, iš esmės tyčia nusišalina nuo pareigos užtikrinti asmens gebėjimą prisitaikyti visuomenėje ir taip ignoruoja visuomenės interesą, kad į visuomenę nebūtų paleistas visiškai joje būti neprisitaikęs nuteistasis. Iš teismo priimto sprendimo matyti, kad pasirinktas būdas neužtikrinti visuomenės intereso ir nuteistajam po metų jau atlikus visą 20 metų laisvės atėmimo bausmę – paleisti jį visuomenę be jokių jo elgesio kontrolės ir priežiūros priemonių bei nepadėjus jam prisitaikyti prie grįžimo į visuomenę.
8.5. Skundžiamoje nutartyje teismas visuomenės interesą sieja tik su jos lūkesčiu, kad asmuo atliktų visą teismo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjų teigimu, toks teismo požiūris nemotyvuotai susiaurina bausmės tikslais apibrėžiamą visuomenės interesą. Skunde nurodomi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, tvirtinant, kad tai yra kelių susijusių tikslų visuma. Bausmės tikslai išdėstyti nuoseklia tvarka atsižvelgiant į jų realizavimo eiliškumą. Skunde akcentuojama, kad lygtinai paleistam asmeniui yra taikoma probacija, kuria kaip ir bausme yra siekiama kontroliuoti nuteistojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams ir padėti nuteistajam socialiai reabilituotis. Būtent toks yra ir visuomenės interesas – sulaukti į visuomenę paleidžiamo asmens, kuris sugebėtų prie jos prisitaikyti. Gi poreikį parengti L. L. laisvei teismas atmeta visuomenės interesu jį nubausti. Teismas neįsigilino į aplinkybę, kad L. L. jau yra atlikęs 19/20 dalių laisvės atėmimo bausmės ir būtina jį kokybiškai parengti išėjimui į laisvę, ką tinkamai užtikrintų probacijos tarnyba, kuri įsteigta būtent šiam tikslui.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad nagrinėjant jo skundą buvo pažeista teisė į teismą. Remiantis BPK 360 straipsnio 7 dalimi, šiame straipsnyje nurodytų nutarčių nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo išsiunčiami nuteistajam ir prokurorui. 2023 m. rugsėjo 20 d. priimta nutartis, nuteistajam išsiųsta tik po 12 dienų – 2023 m. spalio 2 d. Nuteistojo gynėja buvo informuota, kad nuteistojo skundas atmestas, tačiau pati nutartis atsiunčiama nebuvo, o susisiekus su teismu, buvo informuota, kad be teisėjo žinios nutarties tekstas atsiųstas nebus. Tokį elgesį nuteistasis vertina kaip tyčinį jo teisių ignoravimą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teismas pažeidė nuteistojo L. L. teisę per įmanomai trumpiausią laiką gauti jo atžvilgiu priimtą skundžiamą dokumentą.
8.7. Skunde tvirtinama, kad pradėdamas atlikti bausmę, nuteistasis buvo itin jauno amžiaus, todėl objektyviai negalėjo sukaupti darbinės patirties, subrandinti požiūrio į šeimą ir vaikus, visuomenės nario pareigas. Šiuo metu jis suvokė savo nusikaltimų pasekmes, išgyvena dėl jų, suvokia žmogaus gyvybės vertę, pareigą rūpintis šeima ir vaikais, pareigą rūpintis valstybe mokant mokesčius ir pridėtinę vertę. L. L. yra užtikrintas, kad jis visiškai pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir daugiau nenusikals.
9. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo ir jo gynėjos skundas atmetamas
10. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Komisijos 2023 m. liepos 24 d. nutarimo netaikyti L. L. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra teisėta ir pagrįsta, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Kaip teisingai nurodoma skunde, L. L. jau yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, todėl atitinka formalųjį BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pagrindą.
12. Aukštesnysis teismas sutinka su pareiškėjų teiginiais, jog laipsniškas nuteistojo rengimas, paleidžiant nuteistuosius neatlikusius visos bausmės lygtinai, didina jų socialinės integracijos į visuomenę tikimybę, tačiau vien ta aplinkybė, jog L. L. yra atlikęs daugiau kaip 90 procentų (beveik 19/20) itin ilgos terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir kiek daugiau nei po 1 metų išeis į laisvę, savaime nesudaro pagrindo taikyti L. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
13. Remiantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo privalu atsižvelgti į socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotus duomenis. Kaip teisingai nurodoma skunde, lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pakeitė savo elgesį, jog toliau bausmės paskirtis gali būti įgyvendinama ir neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tai yra lygtinis paleidimas užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Žemiau išdėstytos aplinkybės, tokios išvados, nepaisant L. L. atliktos itin didelės laisvės atėmimo bausmės dalies, dar neleidžia.
14. Skunde pagrįstai nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje neanalizuota pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jos pokyčiai, tačiau priešingai, nei tvirtina pareiškėjai, teigti, kad stebimas ženklus jos mažėjimas, negalima.
15. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. kovo 7 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 taškai (7 taškai statinių kriminogeninių veiksnių ir 68 taškai – dinaminių). 2019 m. balandžio 19 d. buvo nustatyta vidutinė rizika 47 taškai. Vilniaus pataisos namuose patikslinus šį vertinimą 2019 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyta vidutinė rizika 55 taškai (balų padidėjimas išskirtinai susijęs su neįvertintais kriminogeniniais veiksniais ir nelaikytinas rizikos didėjimu). 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 55 taškai. 2021 m. gegužės 20 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika – 58 taškai, (šis rizikos įverčių padidėjimas buvo nustatytas gavus informacija apie nuteistojo L. L. finansinius sunkumus, t. y. apie antstolės vykdomą išieškojimą). Pagal 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. kovo 29 d. 2022 m. gegužės 9 d. 2022 m. lapkričio 18 d. atliktus nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus rizika išliko vidutinė. Taigi, iš nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių vėliau atliktų pakartotinių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimų socialinių tyrimų išvadų matyti, kad L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visuomet buvo vidutinė, tokia ji liko ir po paskutinio vertinimo 2023 m. birželio 27 d.
16. Iš 2023 m. birželio 27 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką 2023 m. birželio 27 d. nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
17. Nors nuteistasis nuo pirminio įvertinimo 2016 metais, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sumažino 20 taškų, šis mažėjimas buvo fiksuotas 2019 metais, tai yra jau prieš 4 metus. Po to ženklesnio mažėjimo nenustatyta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad didžiąją dalį pakartotinio elgesio balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo veiksmų ir mąstymo pataisos įstaigoje. 2020 m. gegužės 20 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti 10 dinaminių veiksnių, 2020 m. lapkričio 23 d. nustatytas papildomas dinaminis krimonogeninis veiksnys – nepakankamas nuteistojo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas. 2021 m. gegužės 20 d. nustatytas dar vienas papildomas veiksnys - turimi finansiniai sunkumai, susiję su priteistais ieškiniais.Šiuo metu nustatyta net 12 dinaminių kriminogeninių veiksnių – darbinės patirties stygius; turimi finansiniai sunkumai susiję su priteistais ieškiniais; nusikalstamas elgesys susijęs su lėšų gavimu, kaupimu ir panaudojimu, neteisėtomis priemonėmis; nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą; smurto panaudojimo patirtis, apsvaigus nuo alkoholio; itin aukštas savęs vertinimas; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; kontroliuojantis elgesys; mąstymo lankstumo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas jo atžvilgių taikomų poveikio priemonių priėmimas. Iš asmens byloje esančių ankstesnių socialinio tyrimo išvadų matyti, kad 12 identiškų dinaminių veiksnių buvo nustatyta ir 2022 m. lapkričio 18 d.; 2022 m. gegužės 9 d.; 2022 m. kovo 29 d; 2021 m. lapkričio 18 d.; 2021 m. gegužės 20 d. vertinimų metu. Taigi, nors nuteistasis nurodo nuosekliai vykdantis jam iškeltus uždavinius, tačiau jokios ženklios pažangos mažinant nusikalstamos elgesio riziką, paskutiniu metu nenustatyta. Priešingai, iš asmens bylos duomenų matyti, kad L. L. ne tik nešalino dinaminių veiksnių, tačiau anksčiau buvo stebimas ir neženklus jų skaičiaus didėjimas.
18. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad L. L. nededa maksimalių pastangų siekdamas šiuos dinaminius veiksnius šalinti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo šiuo metu yra praėję 7 metai, todėl atsižvelgiant į vis dar didelį dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, tai, kad statiniams veiksniams sudarant tik 7 balus jis nusikalstamo elgesio riziką gali sumažinti iki šio balų skaičiaus, dinaminių veiksnių skaičius prieš kelis metus nežymiai didėjo, o paskutiniu metu visi 12 dinaminių veiksnių išliko tie patys, L. L. pažanga nevertintina kaip esminga.
19. Vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių yra darbinės patirties stygius. L. L. teigimu atsižvelgiant į tai, kad jis pradėjo atlikinėti bausmę būdamas jauno amžiaus, negalėjo sukaupti darbinės patirties. Su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Darbinę patirtį asmuo gali sukaupti ne tik dirbdamas laisvėje, tačiau ir pataisos įstaigoje. Tačiau remiantis socialinio tyrimo išvada. atlikdamas bausmę nuteistasis niekada pataisos įstaigoje nedirbo, pats dėl įdarbinimo nesikreipė, nurodė, kad pataisos namuose dirbti nenorėtų. L. L. kartą baustas už tai, kad atsisakė dirbti apmokamą laisvės atėmimo įstaigos administracijos pasiūlytą siuvėjo darbą, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis ne tik neišreiškė noro dirbti pataisos įstaigoje, tačiau ir atsisakė pasiūlyto darbo, taigi darbinės patirties stygius šiuo atveju nulemtas ne objektyviu pataisos įstaigos negalėjimu suteikti darbo vietos L. L., o nuteistojo negatyviomis nuostatomis į darbą pataisos įstaigoje. Todėl darbinės patirties stoka šiuo atveju nulemta paties nuteistojo veiksmų.
20. Nors nuteistasis teigia, kad dalis vertinimų nepriklauso nuo jo paties, jokių konkrečių aplinkybių, mažinančių nusikalstamo elgesio riziką, kurios neatsispindėtų socialinio tyrimo išvadoje ar būtų netinkamai įvertintos, nenurodo. Iš 2023 m. birželio 27 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu L. L. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo profesines kvalifikacijas, selektyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia kryptingai planuoti savo laisvalaikį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šiuo metu stebimas intensyvesnis įsitraukimas į nusikalstamo elgesio analizę bei stipriųjų ir silpnųjų savybių identifikavimą, siekį valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu. Nuteistasis pradėjo intensyviau dengti priteistus įsiskolinimus. Taip pat socialinėje išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. realiai vykdo individualią veiklą teikdamas vertimo paslaugas ir dalį gautų pajamų naudoja finansiniams įsipareigojimams dengti. Po 2022 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo vykdė komisijos rekomedacijas tęsti individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių vykdymą, vykdymą: 1) 2023 m. sausio 12 d. bendravo su Resocializacijos skyriaus specialistu apie lėšų tvarkymą; 2) 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. birželio 14 d. vykdant teisinio ir socialinio švietimo programą, supažindintintas su pagrindinėmis Konstitucijos nuostatomis, teismų sistema ir kompetencija, šalies administraciniu suskirstymu. Išaiškinti galimi įpareigojimai paleidžiamiems asmenims iš laisvės atėmimo vietų bei jų nevykdymo pasekmės; 3) tęsią individualią veiklą ir gauna pajamas; 4) 2023 m. vasario mėn. kreipėsi į įstaigos psichologę dėl intervencinių priemonių vykdymo bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų ir 2023 m. kovo – gegužės mėnesiais kartu su įstaigos psichologe atliko nusikalstamo ir dabartinio elgesio analizę. Tačiau nuteistasis vis dar negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad jo asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos pakartotiniam nusikalstamumui.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis Komisijos rekomendacijas vykdė ne visuomet. Antai 2020 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Komisija skyrė rekomendaciją dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo – atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. L. L. nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. neišreiškė iniciatyvos atlikti nemokamus darbus. Taigi rekomendacija nebuvo įvykdyta. 2021 m. lapkričio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 28 d. Komisija skyrė rekomendacijas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tačiau nuteistasis neatliko jam rekomenduojamų nemokamų darbų pataisos įstaigoje.
22. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad L. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, (laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 20 d). Taigi, po paskutinio paskatinimo yra praėję daugiau nei 5 metai. Paskatinimų laikotarpis patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pradėjo keisti pozityvia linkme tuomet, kai iki termino, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, pradžios liko šiek tiek daugiau nei dveji su puse metų. Būtent tuo periodu jis laikėsi nustatytų režimo reikalavimų ir buvo skatintas. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčiais sietini ne su sąmoningu pasiryžimu laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o su siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. Taip pat L. L. 21 kartą baustas už režimo reikalavimų ir taisyklių pažeidimus. Paskutinį kartą – 2023 m. kovo 30 d., nes atlikus kratą, rasta atminties kortelė, neįtraukta į L. L. turimų daiktų sąrašą, kurios talpa kartu su kita, į daiktų sąrašą įtraukta atminties kortele viršija laisvės atėmimo bausmę reglamentuojančiuose teisės aktuose viršija nustatytą ribą. Taigi nubaustas po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo. Nors minima nuobauda nuo 2023 m. birželio 31 d. nebegaliojanti, tačiau aplinkybė, jog nuteistasis vėl pažeidė bausmės atlikimo metu nustatytas taisykles, patvirtina, kad L. L. teigiamas elgesys nėra nuoseklus.
23. Socialinio tyrimo išvadoje suformuoti L. L. nusikalstamo elgesio rizikos apsauginiai veiksniai, tai yra formaliai patvirtinta įsidarbinimo galimybė po paleidimo iš pataisos įstaigos, aplinkybė, kad nuteistasis palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais (sukūrė šeimą ir turi du vaikus), neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vien darbo vietos ir stiprių šeimyninių ryšių laisvėje turėjimas, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio rizikos paskutiniu metu iš esmės nemažina, nors dėl didelio dinaminių taškų skaičiaus gali itin ženkliai ją sumažinti, negeba laikytis taisyklių būdamas izoliuotas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad bausmės tikslų toliau būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
24. Įvertinęs visa kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad L. L. turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu nepastebima jokia reali ir žymi pažanga tai darant, priešingai, po gana ilgo laikotarpio laikantis elgesio taisyklių pataisos įstaigoje, nuteistasis vėl jas pažeidė. Todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, o paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.
25. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK pažeidimo.
26. Pagal šiuo metu galiojančią BPK 360 straipsnio redakciją (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1200, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d). šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teismo, išnagrinėjusio skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, priimamų sprendimų rūšys. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, šiame straipsnyje nurodytų teismo nutarčių nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo dienos išsiunčiami nuteistajam ir prokurorui Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties nuorašas nuteistajam išsiųstas tik 2023 m. spalio 2 d. Taigi, skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK numatytus terminus ir tokiu būdu buvo pažeista L. L. teisė laiku gauti procesinį dokumentą. Tačiau šis pažeidimas neesminis, nes dėl jo nuteistojo teisė apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį, atimta ar apribota nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. L. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.