- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-39-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15381-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- O. P.
- Atsakovas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikui nustatymo, dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto pripažinimo kaip bendroji dalinė nuosavybė, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovės O. P. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. Č. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikui nustatymo, dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto pripažinimo kaip bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisiant po 500 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2018 metų šalys gyvena atskirai, ieškovė dukrą augina viena. Šalys yra žodžiu susitarusios, kad atsakovas vaiko išlaikymui kas mėnesį skirs po 500 Eur ir atsakovas juos kas mėnesį moka, tačiau ieškovei kiekvieną mėnesį tenka būti prašytojos situacijoje ir ieškovo nuolatos prašyti, kad jis nepamirštų ir skirtų išlaikymą vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. Č. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
3. Teismas sprendė, kad nesant pilnai išsiaiškintų aplinkybių dėl neabejotinų dukters poreikių ir jų dydžio, atsakovo galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį, laikino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį tikslinga nustatyti po 200 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė O. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį pakeisti, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Eur, netenkinus prašymo, priteisti laikiną išlaikymą po 278 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovas paskutiniuosius 12 mėnesių vaiko išlaikymui galėjo ir skyrė išlaikymą po 500 Eur, todėl atsakovas turi realias galimybes vaiko išlaikymui skirti 500 Eur dydžio išlaikymą.
4.2. Laikino išlaikymo dydis vaikui turėtų būti nustatytas ne mažesnis nei 278 Eur, t. y. pusę minimalios mėnesinės algos (555/2). Teismų praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu.
2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinojo išlaikymo priteisimo.
5. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
6. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Eur, kadangi šalių susitarimu tokio dydžio išlaikymą dukrai atsakovas teikė, be to priteisto laikino išlaidymo dydis nesiekia pusę minimalios mėnesinės algos dydžio (555/2 Eur).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
9. Apeliantės teigimu, tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovas dukros išlaikymui teikia po 500 Eur išlaikymą ir tokio dydžio išlaikymą jis teikė paskutiniuosius 12 mėnesių iki ieškinio pateikimo. Iš byloje pateikto atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas neigia susitarimo tarp šalių dėl 500 Eur išlaikymo dydžio dukrai sudarymą, nurodo, kad 500 Eur suma buvo skirta ne tik dukros išlaikymui, tačiau ir buto paskolos dengimui, ir kaip finansinė pagalba. Taip pat atsakovas nurodo, kad turi dar dvi nepilnametes dukras ir vieną pilnametę dukrą, kuriai reikalingas išlaikymas, viso 4 išlaikytinius, todėl neturi finansinių galimybių kiekvienam vaikui teikti po 500 Eur išlaikymą, sutiktų dukrai teikti 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Teismo vertinimu, tarp šalių yra ginčas dėl išlaikymo dydžio, atsakovas nesutinka teikti 500 Eur išlaikymą, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir priteisti laikiną išlaikymą po 500 Eur.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir padidinti laikiną išlaikymą iki 278 Eur vadovaujantis vien tik 1 MMA dydžiu, kuris teismų praktikoje nustatant išlaikymo dydį pripažįstamas tik orientaciniu, nes išlaikymo dydis nustatomas įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir gali kisti. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas 7 metų amžiaus vaikui po 200 Eur iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo ir racionalaus dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio interesai.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.