- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 2-7290-841/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04797-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Žilvinas Kazlauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams L. B., L. B. ir L. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų L. B. ir jo tėvų L. B. ir L. B. priteisti 3787,34 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas, jo atstovai teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, paaiškino, kad įvykio aplinkybės ir kaltininkas buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu atsakovas prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ieškovas buvo suplanavęs vykti dirbti į užsienį, tačiau netekęs net trijų dantų, šio sumanymo buvo priverstas atsisakyti. Pirmomis dienomis po įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, naktimis negalėjo užmigti, nepadėjo net vaistai, ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti. Be to patyrė ir psichologinį skausmą, nes ilgą laiko tarpą buvo priverstas praleisti namuose, dėl ko buvo apribotos jo bendravimo galimybės, negalėjo eiti į miestą, buvo priverstas vengti susitikimų su draugais, teko ištverti ilgą gydymo procesą. Vietoj išmuštų dantų buvo įdėti trys implantai, už juos, visas kitas medžiagas ir visą gydymą sumokėjo tėvai, nes jis tuo metu neturėjo savarankiškų pajamų, o būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas trijų dantų jautė didelį diskomfortą, ilgą laiką niekur nedrįso kreiptis dėl įsidarbinimo. Atlikus pirminį gydymą išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau buvo priverstas pirkti bilietus ir lėktuvu grįžti namo, nes pagal planą reikėjo tęsti gydymą. Daug kartų automobiliu teko vykti pas medikus. Ilgą laiką jautė nesaugumo jausmą, nes be jokios priežasties buvo užpultas tiesiog gatvėje, matant pašaliniams asmenims. Iš draudimo kompanijos gavo 405,00 Eur išmoką, kurią išskaičiavo iš patirtos turtinės žalos. Buvo nusiteikęs eiti į kompromisą su atsakovais ir sumažinti neturtinės žalos dydį, tačiau pastarieji nesidomėjo šia galimybe, nedėjo jokių pastangų taikiam konflikto išsprendimui.
Atsakovams apie teismo posėdį pranešta tinkamai (59 b.l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. 2017-09-20 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas L. B. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, išreiškė nuomonę, kad įvykio metu ieškovas galėjo patirti 2000,00 Eur turtinę ir neturtinę žalą, abejojo pateiktų rašytinių įrodymu patikimumu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2016-11-10 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-11-07 nutarimą, kuriuo L. B., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, dėl to, kad 2016-09-17 apie 0.15 val. pėsčiųjų bulvare, ties baru „K. M.“, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., sužalojo M. G., o būtent: kumščiu suduodamas nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį, padarė jam muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, viršutinių dešinės pusės I,II ir viršutinės kairės pusės I dantų lūžius (vainikų netekimas), t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, tuo pat metu, toje pačioje viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kumščiu suduodamas nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį, padarė jam muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, viršutinių dešinės pusės I,II ir viršutinės kairės pusės I dantų lūžius (vainikų netekimas), t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 8-11). UAB „Odontologė“ gydytojos A. R. padaryti įrašai ieškovo sveikatos istorijoje patvirtina, kad įvykio metu ieškovas neteko trijų dantų, t.y. jam diagnozuotas dalinis dantų netekimas (b.l. 14-17). Pateiktos sąskaitos- faktūros už ieškovui suteiktas medicinines paslaugas, vaistų, kuro, lėktuvo bilietų pirkimo kvitai patvirtina, kad ieškovas patyrė 4192,34 Eur turtinę žalą (13-26 b.l.). Draudimo bendrovė Kompensa Vienna Insurance Group UADB ieškovui išmokėjo 405,00 Eur draudimo išmoką (27 b.l.).
Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Dėl to, jog 2016-09-17 apie 0.15 val. pėsčiųjų bulvare, ties baru „K. M.“, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., atsakovas L. B. sužalojo M. G., padarydamas jam muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, viršutinių dešinės pusės I,II ir viršutinės kairės pusės I dantų lūžius, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, byloje ginčo nėra.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir jo tėvų 3787,34 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (LAT 2007-02-06 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-38/2007; kt.).
Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko jis neteko trijų dantų, buvo priverstas gydytis ir patyrė 4192,34 Eur turtinę žala. Draudimo kompanija Kompensa Vienna Insurance Group UADB išmokėjo 405,00 Eur draudimo išmoką, todėl neatlyginta turtinė žala sudaro 3787,34 Eur. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už pirmą viršutinio žandikaulio dalinę plokštelę sumokėjo 150,00 Eur, už antrą dar 120,00 Eur, už implantus ir kaulo augmentaciją 2060,00 Eur, už tris gijimo galvutes 120,00 Eur, už implantų protezavimą ir medžiagas 1000,00 Eur, už dantų nuotraukas 10,00 Eur, už vaistus būtinus vartoti po implantų 22,10 Eur, už stamatologijos medžiagas ir paslaugas 545,00 Eur, už kurą panaudotą važinėjant gydymosi tikslais 20,72 Eur, bei 144,52 Eur už lėktuvo bilietą skrydžiui iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą.
Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų išlaidų būtinumu ir realumu. Nors atsakovas L. B. parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas žalos dydis patikimumo, tačiau savo abejonėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas tokius atsakovo pasisakymus vertina kaip deklaratyvius, atitinkančius tik jokiais įrodymais nepagrįstą jo asmeninę poziciją.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, jog egzistuoja įstatyme nustatytų sąlygų visuma civilinei atsakovo atsakomybei kilti, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja 3787,34 Eur su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-604/2005; c.b. Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam kūno sužalojimą, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.
Šiuo atveju atsakovas L. B. veikdamas tyčia, pasikėsino į ieškovo M. G. sveikatą, t.y. vieną fundamentaliausių teisės saugomų gėrių. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
Atsakovas L. B. nesunkų kūno sužalojimą ieškovui padarė viešoje vietoje, matant aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties, dėl ko ieškovas po įvykio ilgą laiką jautė nesaugumo jausmą. Dėl sužalojimų atsakovas buvo priverstas atsisakyti planų išvykti į užsienį, kur ketino pradėti dirbti, kentė didelius skausmus, be vaistų negalėjo užmigti, dėl trijų sveikų dantų netekimo patyrė kitus nepatogumus: buvo priverstas ilgą laiką reguliariai lankytis pas medikus, kur jam buvo taikomas gydymas implantais, laikytis gydymosi plano, dėl ko teko net grįžti iš užsienio. Be to, ieškovas po įvykio negalėjo valgyti, normaliai kalbėti. Taip pat dėl savo būsenos (neturėdamas trijų dantų) jis negalėjo ieškotis darbo, o gydymui reikalingas lėšas buvo priverstas imti iš tėvų.
Neturtinės žalos dydžiui įtakos šiuo atveju turi ir tai, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes 18-metis, t.y. jaunas, dar tik besiformuojantis asmuo. Patirtos traumos padariniai tebeįtakoja jo savijautą- tiek psichologinę, tiek fizinę. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems itin svarbi aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos ilgą laiką buvo pastebimi liekamieji požymiai, jis buvo priverstas vengti bendravimo su draugais, lankytis viešose vietose.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Atsakovai Lukas ir L. B. dalyvavo tik parengiamajame teismo posėdyje, į teismo posėdį neatvyko, nenurodė jokių žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį suponuojančių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas paveiktų jų materialinę padėtį. Atsakovai nebendradarbiavo nei su teismu, nei su ieškovu, nors ieškovas ir buvo nusiteikęs eiti į kompromisą, ką patvirtina jo teismo posėdyje išsakyta pozicija. Tokiu elgesiu ieškovai iš esmės demonstravo abejingumą vykstančiam procesui, nepateikė jokių argumentų, kuriais teismas galėtų remtis ieškodamas protingos ieškovo ir atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros.
Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos tenkina pilnai ir priteisia jam iš atsakovo 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės. Tėvų (rūpintojų) kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą (CK 6.276 str. 3 d.; LAT 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, LAT 2006-06-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-394/2006, 2009-11-20 nutartis c.b.Nr. 3K-3-497/2009, 2010-11-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-434/2010, 2011-10-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-402/2011).
Kadangi žala ieškovui buvo padaryta atsakovo nepilnamečio L. B. nusikalstamais veiksmais, atsakovui neturint savarankiškų pajamų ir turto, ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina subsidiariai iš jo tėvų L. B. ir L. B.. Tėvų kaltė šiuo atveju pasireiškė netinkamu pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką vykdymu. Pažymėtina, kad tėvų prievolė yra laikina, iki nepilnamečiui sūnui L. B. sukaks aštuoniolika metų ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę į procesines palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą 8787,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų L. B., L. B. ir L. B. valstybei lygiomis dalimis priteistina 264,00 Eur žyminio mokesčio (iš kiekvieno po 88,00 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra atleistas (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas šioje byloje patyrė 450,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo ruoštus procesinius dokumentus (ieškinį), ieškovo atstovavimo teisme laiką, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 450,00 Eur atstovavimo išlaidų (iš kiekvieno po 150,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 269- 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovų L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3787,34 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 34 ct) turtinės ir 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 8787,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 264,00 Eur žyminį mokestį (iš kiekvieno po 88,00 Eur) (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur ieškovo atstovavimo išlaidų (iš kiekvieno atsakovo po 150,00 Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.