Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-23 · Administracinė byla Nr. eI-309-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
eI-309-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02625-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
M. R.
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. eI-309-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02625-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui M. R., pareiškėjo advokatui R. R.,

atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundais (b. l. 1–2, 35–37) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (10.4)-D1-1968 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ (toliau – Administratorius) neturėjo teisės nevykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neturėjo teisės paskelbti nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (toliau – Turtas) varžytynių, nes Turto varžytynių paskelbimo dieną 2017 m. gegužės 23 d. minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo privaloma ir turėjo būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo nuomone, jeigu Administratoriui būtų suteikta teisė nevykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikintis, jog ateityje tokios laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, tai taip iš esmės būtų pažeistas esminis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, teismo nutarties privalomumo principas. Teigia, jog nors Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, panaikinanti nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamu atveju, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis priimta po to, kai buvo paskelbtos ir įvykdytos Turto varžytynės. Tarnyba, gavusi visus duomenis apie Administratoriaus veiksmus, turėjo pradėti neplaninį patikrinimą, todėl Tarnybos atsisakymas įvertinti bankroto administratoriaus veiklą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prašyme atnaujinti terminą prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad skundą dėl Sprendimo panaikinimo parengė 2017 m. liepos 28 d., tačiau dėl to, jog portalas www.e.teismas.lt nuo 2017 m. liepos 28 d. 17 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 30 d. 23 val. 00 min. neveikė, parengto skundo laiku nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą patenkinti visiškai. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pradėti neplaninį patikrinimą dėl Administratoriaus veiklos. Atkreipė dėmesį, kad byloje ginčo nėra, kad Administratorius 2017 m. birželio 9 d. paskelbė Turto varžytynes iki 2017 m. liepos 25 d. galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Laikėsi pozicijos, kad Administratorius nepagrįstai nevykdė teismo nutarties ir nepagrįstai, žinodamas, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja, įvykdė antstolio patvarkymą, kuris yra žemesnės juridinės galios nei teismo nutartis, t. y. Administratorius turėjo nevykdyti antstolio patvarkymo iki tol, kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Aplinkybė, kad pats Administratorius apskundė antstolio veiksmus, patvirtina, kad pats Administratorius pripažino, kad antstolio patvarkymo įvykdymas buvo neteisėtas. Nurodė, kad pats Administratorius turi įvertinti, ar antstolio patvarkymo vykdymas yra teisėtas. Laikosi pozicijos, kad Tarnyba turi kompetenciją įvertinti, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo teismo sprendimus ir nutartis. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Administratorius įvykdė viso Turto varžytynes, nors Administratoriui nesuteikta teisė parduoti valstybinės žemės nuomos teisių. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į antstolį ir šis jam išdavė patvarkymą, kuriuo Administratorius įpareigojamas atšaukti Turto varžytynes, tačiau Administratorius šio patvarkymo nevykdė. Nurodo, kad Administratorius visgi prieš pat varžytynių pabaigą jas atšaukė. Nors buvo kreiptasi į Administratorių, pareiškėjas atsakymo, kodėl Turto varžytynės buvo atšauktos, negavo.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–50) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Tarnyba nurodo, kad vertinant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino ankstesne nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtai nutarčiai dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-4517-562/2017, kurį 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-17-8-5003 antstolis I. G. priėmė vykdyti. Teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyta nutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjimo data – 2016 m. gruodžio 19 d. Antstolis 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S1-28907 įpareigojo Administratorių paskelbti Turto varžytynes. Antstolio patvarkymai Administratoriui yra privalomi, todėl Administratorius buvo priverstas vykdyti neįsiteisėjusią teismo nutartį ir paskelbti Turto varžytynes. Tarnybos teigimu, tokius Administratoriaus veiksmus lėmė netinkamas subjektų, duodančių privalomus nurodymus, veikimas, todėl darytina išvada, kad Administratorius pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją veikė tinkamai ir teisėtai, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties nevykdymas iš esmės buvo nulemtas kitų subjektų ir niekaip nepriklauso nuo Administratoriaus valios. Tai patvirtina vėlesni Administratoriaus veiksmai, iš kurių matyti, kad jis kreipėsi į antstolį, vėliau pateikė skundą Lietuvos antstolių rūmams dėl galimai netinkamų antstolio veiksmų. Tarnyba laikosi pozicijos, kad kilęs ginčas susijęs ne su Administratoriaus veiksmais nevykdant teismo nutarties, o dėl antstolio patvarkymo vykdymo pagrįstumo ir teisėtumo. Tarnyba neturi kompetencijos nagrinėti, ar Administratorius pagrįstai vykdė antstolio patvarkymą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Administratorius savo veiksmais pažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atlikti neplaninį jo veiklos vertinimą nėra tikslinga.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Laikėsi pozicijos, kad prašyme nebuvo nurodyta pakankamai aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima pradėti Administratoriaus neplaninį patikrinimą. Atstovė patvirtino, jog Tarnybai pateikta Administratoriaus informacija nėra patikrinta. Tarnyba neturi informacijos apie Turto varžytynių atšaukimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pagrįstai Tarnyba atsisakė atlikti Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą.

Iš rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prevencinį ieškinį, kuriuo prašyta uždrausti vykdyti Turto varžytynes, 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 80–81). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Administratoriaus atskirąjį skundą, kuriuo prašyta panaikinti minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi (b. l. 89–91) atskirąjį skundą patenkino ir panaikino prašomą panaikinti nutartį. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su 2017 m. birželio 7 d. atskiruoju skundu (b. l. 82–88), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

Vilniaus apygardos teismas priėmė 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4517-562/2017 (b. l. 60–61), kurį antstolis I. G. (toliau – antstolis) priėmė vykdyti 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-17-8-5003 (b. l. 25–26). Antstolis 2017 m. birželio 6 d. patvarkyme Nr. S1-28907 (b. l. 27–28), be kita ko, nurodė, kad apie varžytynių paskelbimo faktą jį turi informuoti Administratorius. Administratorius 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. EG-420 „Dėl patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01018“ (b. l. 29) informavo antstolį, kad priėmė jo patvarkymą, kartu nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 29). Administratorius 2017 m. birželio 9 d. paskelbė Turto varžytynes (b. l. 21, 63). Administratorius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. EG-422 „Dėl paskelbto BUAB „Egvilta“ turto pardavimo iš varžytynių“ informavo antstolį apie pradėtas Turto varžytynes (b. l. 64). Administratorius su 2017 m. birželio 13 d. skundu Nr. EG-424 „Dėl antstolio procesinių veiksmų“ (b. l. 67) kreipėsi į antstolį, prašydamas sustabdyti 2017 m. birželio 6 d. patvarkymo Nr. S1-28907 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01018 vykdymą.

Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. birželio 14 d. skundu (b. l. 4–5), prašydamas įvertinti Administratoriaus veiksmus vykdant BUAB „Egvilta“ bankroto procedūras ir pagal kompetenciją imtis veiksmų atšaukiant Turto varžytynes. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo skunde keliamus klausimus, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 6–8) nepradėti Administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo pagal skunde nurodytas aplinkybes. Sprendime nustatyta, kad, atsižvelgus į susidariusios situacijos dviprasmiškumą bei kompetenciją vykdant bankroto administratorių veiklos priežiūrą, nėra požymių, kad Administratorius nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, paliko nepakeistą.

Dėl termino atnaujinimo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr. 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumo, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad skundas dėl jo gali būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Tarnybos Sprendimo įteikimo ar pranešimo apie Tarnybos (tarnautojo) veiksmu (neveikimą) dienos (b. l. 75), t. y. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas, pagrįsdamas prašyme atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes, teismui pateikė www.e.teismas.lt išrašą (b. l. 3), iš kurio matyti, kad nuo 2017 m. liepos 28 d. nuo 17 val. iki 2017 m. liepos 30 d. 23 val. www.e.teismas.lt portalas neveikė dėl infrastruktūros keitimo darbų. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsižvelgęs į LVAT formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, į tai, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kodėl nesikreipė į teismą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 30 d., teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkintinas, terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti 2017 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio, nustatančio bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-206/2013 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014 ir kt.).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Administratorius neteisėtai, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, paskelbė Turto varžytynes. Jo nuomone, Tarnybos atsisakymas, neįvertinus visų jo skunde nurodytų reikšmingų aplinkybių, pradėti Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą vien dėl to, jog neva neturi kompetencijos vertinti antstolio, kurio pavedimą vykdė Administratorius, veiksmų, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Planuojamų tikrinti asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos patikrinimo sąrašo sudarymo kriterijus, Tarnybos atliekamų planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę reglamentuoja Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – Patikrinimo taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 11 d.). Šių taisyklių 2 punkte nurodoma, kad Tarnybos veikla, susijusi su administratorių veiklos patikrinimais, planuojama ir atliekama vadovaujantis, inter alia (be kita ko), Tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 7 d.) (toliau –Taisyklės). Patikrinimo taisyklių 3 punkte bei Taisyklių 7 punkte, kuriuose nustatyta administratorių veiklos priežiūros apimtis, nurodyta, kad administratorių veiklos priežiūra apima planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus. Patikrinimo taisyklių 20 punktas nustato atvejus, kuriais gali būti atliekamas administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas, tarp jų – Tarnybai gavus asmenų pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (Patikrinimo taisyklių 20.2 papunktis). Skundo dėl bankroto administratoriaus veiklos nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Patikrinimo taisyklės, pagal kurias asmens skundas gali būti pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą. Minėtų taisyklių 21–22 punktuose nustatyta, kad Tarnyba, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (b. l. 51–52). Gavusi asmenų prašymą (skundą), Tarnyba jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį.

Nors ir įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad Patikrinimo taisyklių 20.2 papunktyje įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė pradėti ar nepradėti pagal asmens skundą neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, visgi jei teisės norma viešojo administravimo subjektui suteikia atitinkamą diskrecijos teisę, Tarnybos sprendimas pradėti ar nepradėti pagal asmens skundą neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame, be kita ko, turi būti išdėstyti motyvai, kurie pagal nustatytą diskreciją lėmė atitinkamą sprendimą (žr. LVAT 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-146/2016 ir kt.). Tai reiškia, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą dėl BUAB „Egvilta“ administratoriaus veiksmų, vykdant BUAB „Egvilta“ bankroto procedūras, įvertinimo, turėjo nustatyti, ar yra pagrindas atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, o nustačiusi, kad tokio pagrindo nėra, šį savo sprendimą motyvuotai pagrįsti. Pažymėtina, kad šiuo atveju Tarnyba nevertina ir nepriima sprendimo, ar atitinkami bankroto administratoriai pažeidė (nepažeidė) jiems keliamus reikalavimus, o tik vertina, ar atsižvelgus į pareiškėjų skunduose nurodytas aplinkybes yra pagrindas priimti sprendimą atlikti ar neatlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, ar Tarnyba, vadovaudamasi jai suteikta diskrecija, tinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytą informaciją, atsižvelgdama į tai, ar pareiškėjo pateikta informacija kelia pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Administratorius žinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo sustabdytos, kadangi tas pats Administratorius 2017 m. gegužės 24 d. atšaukė 2017 m. balandžio 24 d. paskelbtas Turto varžytynes (b. l. 54, 55). Kaip patvirtina teismui pateiktas Administratoriaus 2017 m. birželio 7 d. raštas „Dėl patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01018“ (b. l. 29), tas pats Administratorius žinojo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis, dėl kurios jis turėjo atšaukti paskelbtas Turto varžytynes, buvo apskųsta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta, panaikinus ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Žinodamas visa tai Administratorius visgi 2017 m. birželio 9 d. paskelbė Turto varžytynes (b. l. 21, 63). Nors iš nustatytų aplinkybių, teismo nuomone, nėra aišku, kodėl Administratorius vykdė neįsiteisėjusią teismo nutartį, vis dėlto tas pačias nustatytas aplinkybes vertinusi ir skundžiamame Sprendime nurodžiusi ir pati Tarnyba padarė išvadą, kad neturi kompetencijos vertinti antstolio veiksmų, o Administratorius savo veikloje nepažeidė bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Administratoriaus veiksmų ir įvertinusi pateiktas ir nustatytas faktines aplinkybes, šioje procedūros stadijoje turi priimti sprendimą pradėti (nepradėti) Administratoriaus neplaninį patikinimą, o ne vertinti, ar administratorius pažeidė (nepažeidė) bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Sprendimas dėl to, ar Administratorius pažeidė (nepažeidė) jam keliamus reikalavimus, turės būti priimtas tik tada, kai bus atliktas neplaninis patikrinimas dėl Administratoriaus veiksmų. Be kita ko, teismo posėdyje Tarnybos atstovė patvirtino, jog Administratoriaus pateikta informacija nebuvo tikrinama, apie varžytynių atšaukimą Tarnyba neturi informacijos, o tai patvirtina, kad Tarnyba, žinodama anksčiau išdėstytas aplinkybes, tinkamai jų neįvertinusi priėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį Sprendimą. Tarnybos argumentas, kad jai nesuteikta kompetencija atlikti antstolio veiksmų kontrolės, sprendžiant dėl Administratoriaus veiksmų neplaninio patikrinimo pradėjimo, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas ir negali būti pagrindas nesilaikyti Patikrinimo taisyklių ir Taisyklių nustatytos tvarkos dėl sprendimo dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo priėmimo. Teismas, vertindamas Sprendimo, kurį Tarnyba turėjo priimti tinkamai įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes ir nustatyti, ar jos kelia pagrįstų įtarimų dėl Administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai neįvertino pareiškėjo skunde dėl Administratoriaus veiksmų išdėstytų aplinkybių, neatliko savarankiško jų vertinimo, todėl jos priimtas šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taigi yra naikintinas.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų, nuodugniai ir objektyviai neišanalizavus šiam ginčui reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neįvertinus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas VAĮ 8 straipsnio prasme. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą, remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais ir teisminio proceso metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Administratoriaus veiksmų ir priimti VAĮ 8 straipsnio ir neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (10.4)-D1-1968 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“.

Įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėMargarita Stambrauskaitė