Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
1-62-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09540-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
T. N.
Nukentėjusysis
V. B., T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1009/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09540-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.2.14.5.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.13.; 2.4.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorams Renatai Šauklienei, Arminui Elijošiui,kaltinamajam T. N. bei jo gynėjui advokatui E. J.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems V. B. bei T. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, 2 gr. invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-03-05 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301 Eur 28 ct) dydžio bauda;2015-03-05 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 2 MGL (75 Eur 32 ct) bauda;2017-01-30 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustato:

Žemesnės instancijos teismas

T. N. 2016 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sudaręs žodinį susitarimą su V. B., pagal kurį jam buvo patikėta neterminuotai naudotis ūkio darbams V. B. priklausantis ir jos vardu registruotas traktorius T-40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017‑02-21 T. D. melagingai nurodęs, jog šis traktorius yra jo nuosavybė, o traktoriaus dokumentus pateiks vėliau, už 450,00 Eur traktorių T-40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė T. D., tokiu būdu apgaule užvaldė T. D. priklausančius 450,00 Eur.

Kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, jog traktorius yra jo nuosavybė. 2016 m. rugsėjo mėnesį jis padėjo V. B. nusipirkti traktorių, kuriuo jam buvo leista naudotis. Vėliau jis, be V. B. žinios ir sutikimo traktorių pardavė T. D.. Jam pasakė, kad tai jo traktorius. Buvo sugedęs traktoriaus variklis. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad T. N. pažįsta. 2016 m. rugsėjo mėnesį ji nusipirko traktorių T-40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį registravo savo vardu. Pirko, nes norėjo T. N. palengvinti buitį. Traktorių nugabeno į (duomenys neskelbtini) ir perdavė T. N., kad naudotųsi neatlygintinai. Parduoti šį traktorių T. N. neturėjo teisės. Visus traktoriaus dokumentus jam perdavė, nes jie reikalingi važinėjant. 2017 m. sausio pradžioje T. N. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Jo žmona susirgo ir atsigulė į ligoninę, o jis liko su dviem vaikais, kuriais negalėjo pasirūpinti dėl alkoholio, todėl vaikai buvo perimti valstybės globon. Į jos skambučius T. N. neatsakinėjo. 2017-02-24 jos sūnus E. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškino, kad T. N. pardavė traktorių. Sodyboje traktoriaus nebuvo. Ji parašė pareiškimą policijai. Pareigūnai greitai išsiaiškino traktoriaus buvimo vietą ir šiuo metu traktorius yra jai grąžintas. Traktorius apgadintas, nedirba variklis ir jo remontą ji įvertina 300,00 Eur suma. Traktoriaus parvežimas iš (duomenys neskelbtini) rajono kainavo 200,00 Eur. Iš viso jai padaryta 500,00 Eur bendra turtinė žala (t. I, b. l. 11-12).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti traktoriaus T-40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai (b. l. 23-26), traktorius pagal pakvitavimą grąžintas jo savininkei V. B. (t. I, b. l. 30-31).

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad jis 2017-02-21, apie 13.00 val., vyko į (duomenys neskelbtini), su draugu A. G.. Važiavo pirkti automobilio, kurį A. G., paskambinęs telefonu, pasiūlė pirkti T. N.. Nuvykus T. N. pasiūlė nupirkti ir traktorių T-40 už 450,00 Eur. Jie susitarė dėl kainos, sumokėjo pinigus ir už kelių dienų sunkvežimiu traktorių pervežė (duomenys neskelbtini) T. N. sakė, kad traktorius priklauso tik jam. Traktoriaus dokumentų nepateikė, nes nurodė, kad jie yra Kaune. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta pirkėju nurodant A. M., kuris galvojo traktorių pirkti. Kadangi traktoriaus dokumentų nebuvo, A. M. traktoriaus nepirko ir pinigų nedavė. Dėl dokumentų bandė susisiekti su T. N., tačiau nepavyko. Kad traktorius yra registruotas ne T. N. vardu jis nežinojo, jeigu būtų žinojęs, tai jo pirkęs nebūtų (t. I, b. l. 41).

Liudytojas E. G. parodė, kad 2016 metais, rugsėjo mėnesį, jo mama V. B. įsigijo traktorių T40. Mama pirko traktorių, turėdama tikslą jį perduoti naudotis jos globojamai T. N. šeimai. Mama labai rūpinosi T. N. šeima, kadangi ten augo mažamečiai vaikai, o T. N. žmona buvo ligota. Mama dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini). Traktorius turėjo būti paspirtis T. N., kad galėtų išmaitinti savo šeimą. Jis matė, kad T. N. traktoriumi naudojosi. Mama T. N. perdavė ir traktoriaus dokumentus, tačiau teisės parduoti traktorių jam nesuteikė. 2017 m. vasario mėnesį mama pasakė, kad iš T. N. šeimos negauna jokių žinių, kad jis neatsako į skambučius. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas T. N., rado užrakintas jo namo duris, kieme pasigedo stovėjusio mamos traktoriaus. Jo telefonas buvo išjungtas, susisiekti su juo nepavyko. Nuvažiavo pas T. N. pažįstamą A., kuris pasakė, kad traktorius yra sugadintas ir galimai yra parduotas, kad variklis ,,užkalė," kai traktoriumi naudojosi T. N. ir kad jis padėjo traktorių nutempti į kaimą. (duomenys neskelbtini) traktoriaus nebuvo, jis su A. apvažiavo kaimo ribas, kur galimai galėjo būti paliktas traktorius. Tą pačią dieną, būnant prie T. N. namų, atvažiavo nepažįstamas vyriškis, kuris ieškojo T. N.. Jis sakė, kad nusipirko traktorių ir nori susitvarkyti nuosavybės dokumentus. Vyriškiui jis pasakė, kad traktorius ne T. N., kad savininkė yra mama, todėl teisės jį parduoti T. N. neturėjo. Šiuo metu traktorius yra grąžintas mamai (t. I, b. l. 45).

Liudytojas A. O. parodė, kad T. N. yra jo pažįstamas. Žino, kad T. N. V. B. leido naudotis traktoriumi T-40. T. N. traktoriumi naudojosi nuo 2016 metų rudens. 2017 vasario mėnesį T. N. siūlė jam pirkti traktorių už 500,00 Eur, bet jis nepirko. Pas jį kieme stovėjo T. N. automobilis, kurį 2017-02-22 T. N. pardavė dviem vyriškiams. Tos pačios dienos vakare T. N. jam pasakė, kad tiems vyriškiams pardavė ir traktorių (t. I, b. l. 39).

Liudytojas A. G. parodė, kad 2017-02-21 jam paskambino T. N. iš (duomenys neskelbtini). Skambino, nes buvo pasiskelbęs Raseinių laikraštyje, kad pirktų automobilį. T. N. pasiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėti jo automobilį, kurį parduoda už 170,00 Eur. Kartu su savo draugu T. D. jis nuvažiavo nurodytu adresu. T. N. buvo su draugu, kurio vardo nežino. T. N. pasiūlė įsigyti ir traktorių, kuris stovėjo šalia namų, su variklio defektu, nevažiuojantis. Jos draugas yra ūkininkas, todėl susidomėjo traktoriumi. Visi kartu apžiūrėjo traktorių, traktorius draugui tiko ir jie sutarė dėl 450,00 Eur. T. N. nepateikė traktoriaus dokumentų, sakė, kad jie yra Kaune pas žmoną. Jis įvardijo save traktoriaus savininku. Abu su draugu patikėjo, kad jis traktoriaus savininkas, nes traktorius stovėjo jo kieme ir sakė, kad juo naudojasi. T. N. žadėjo pateikti traktoriaus dokumentus nedelsiant, nes greitu laiku važiuos į Kauną. Draugas su T. N. sudarė pirkimo sutartį. Sutartyje buvo tik pardavėjas, o pirkėjo neįrašė, kadangi nežinojo kieno vardu traktorių registruos. Turėjo sulaukti T. N. skambučio, o traktorių iš (duomenys neskelbtini) pervežė po kelių dienų ir jį T. D. laikė savo namuose. T. D. prisiskambinti T. N. nepavyko, todėl vieną dieną važiuodamas pro šalį užsuko prie T. N. namų. T. N. namuose nebuvo, o sutiko nepažįstamą asmenį, kuris teigė, kad T. N. pardavė jo motinos traktorių (t. I, b. l. 43).

Iš Savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iš T. N. paimti traktoriaus registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, draudimo polisas, dokumentai pagal pakvitavimą grąžinti jų savininkei V. B. (t. I, b. l. 37).

Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad traktoriaus savininkė V. B., buvęs – S. G. (t I, b. l. 119-122). Liudytojas S. G. parodė, kad pardavė traktorių V. B..

Įrodymai, veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Kaltinamasis T. N. parodė, kad jis pardavė svetimą traktorių, melagingai nurodydamas, kad šis priklauso jam. Tokius jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų V. B. bei T. D. parodymai bei apklaustų liudytojų parodymai, kita rašytiniai įrodymai, o būtent pirkimo – pardavimo sutartys, viešo registro duomenys.

Šie įrodymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurios viseto pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis T. N. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Kitų įrodymų, kurie prieštarautų išvardintiems aukščiau įrodymams, byloje nėra.

Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys 2K-32-696/2015; Nr. 2K‑620/2010).

Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad T. N. žinojo, jog traktorius jam nepriklauso nuosavybės teise, kad jis neturi teisės disponuoti šiuo turtu, tačiau, turėdamas tikslą gauti pinigų, iš anksto žinodamas, kad negali disponuoti V. B. traktoriumi, suklaidino T. D., melagingai teigdamas, kad traktorius jam priklauso nuosavybės teise, tik dokumentai yra Kaune, tokiu būdu gavo iš T. D. už neva parduodamą traktorių 450,00 Eur, žinodamas, kad jų negrąžins.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad T. N. veikė tiesiogine tyčia, jo veika pagal 182 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant įsukčiavimo būdu užvaldyto turto vertę, kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė tuoj po nuosprendžio priėmimo kitoje baudžiamojoje byloje, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, turi tris teistumus, ir nors kiti teistumai yra išnykę, tai rodo, kad toks kaltinamojo elgesys yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, administracine tvarka baustas, nedirba, neįtrauktas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, todėl teismas daro išvadą, kad jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, ją skaičiuojant nuo bausmės vidurkio.

Baudžiamoji byla yra baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas.

Kardomoji priemonė

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki 2018-03-02, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis ieškinį pripažino. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 straipsniu, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti T. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017-11-02 iki 2018-03-01 prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad yra neatlikęs vienos laisvės atėmimo dienos.

Baumės pradžią skaičiuoti nuo 2018-03-01.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki 2018-03-02, o kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimą neišvykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš T. N. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) V. B. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė