Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. (K. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų, atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo K. V. priteista 1 519,99 Eur laidojimo išlaidų ir 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam L. K. atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patikslintas nuosprendis ir iš nuteistojo K. V. priteista 1 636,08 Eur laidojimo išlaidų ir 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam L. K. atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu R. M. ir P. M. (P. M.) pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai konflikto su D. K. metu, R. M. sudavė pastarajam delnu per veidą, o P. M. kojomis spyrė į šoną ir klubą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kojomis bei rankomis sudavė ne mažiau 12 smūgių D. K. į galvą, veidą, šoną, ranką, nugarą, nuo gauto smūgio į veidą D. K. nukritus ir atsitrenkus galva į sekcijos kampą, padarydamas pastarajam daugybines kraujosruvas ir nubrozdinimus galvoje, nosikaulio skeveldrinį lūžį, X šonkaulio lūžį kairėje, kraujosruvas dešiniame dilbyje, nugaroje, nubrozdinimus dešinės plaštakos III-iame piršte, dėl staigaus galvos pasukimo plyšo kietasis galvos smegenų dangalas ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės, ir nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, D. K. vietoje mirė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes susijusias su K. V. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo K. V. kaltė nužudžius D. K. įrodyta, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta tinkama bausmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisdamas turtinės žalos dydį, neįvertino byloje esančių duomenų, kad nukentėjusiajam buvo išmokėtos išmokos ir kompensacijos iš valstybės, todėl netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į jo, eksperto duotus parodymus teisme, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, todėl nepagrįstai nuteisė.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Apygardos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas tiek dėl nuteistojo K. V. kaltės, jo padarytos veikos kvalifikacijos, nes pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai asmuo nužudo kitą žmogų. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia, t. y. asmuo veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia – asmuo nori tokių padarinių ir jų siekia, tiek netiesiogine tyčia – asmuo nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tiesioginei tyčiai skiriama apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Apibrėžta tyčia yra tada, kai nusikalstamą veiką darantis asmuo tiksliai numato kokį nusikalstamą rezultatą jis pasieks atlikdamas ar neatlikdamas konkrečią pavojingą veiką. Neapibrėžta tyčia yra tada, kai darydamas pavojingą veiką asmuo numato, kad, skirtingai nei apibrėžtos tyčios atveju, tiesiog kils kažkokie negatyvūs padariniai.

Iš byloje esančių nuteistųjų R. M. ir P. M. parodymų matyti, kad 2015 m. sausio 8 d., namuose, (duomenys neskelbtini), be jų svečiuose pas V. O. dar buvo D. K., D. K. ir K. V.. Visi jie išgėrinėjo. Apie 21 val. R. M. ir P. M. išėjo į parduotuvę, o grįžę sužinojo, kad D. K. masturbavosi prieš D. K., todėl R. M. jam sudavė delnu per kairį žandą, o P. M. trenkė ranką į radiatorių ir spyrė į dešinį petį. Po to pribėgo K. ir pradėjo mušti D. K., spyrė jam 5-7 kartus į veidą (t. 2, b. l. 118-121). Ikiteisminio tyrimo metu nuteitieji iš esmės davė tokius pačius parodymus tik skyrėsi K. V. suduotų smūgių skaičius, t. y. R. M. parodė, kad daugiausiai spardė K. V., vėliau nurodo, kad K. V. spyrė apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas, o P. M. – K. V. spyrė D. apie 5-6 kartus į veidą (t. 1, b. l. 91-93, 98-105, 111-112, 132-143). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais nuteistųjų parodymais, nes jie iš esmės nesiskiria, jog daugiausiai smūgių sudavė K. V., ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. O. neigė girdėjęs muštines, bet patvirtino, jog bute buvo K. V., R. M., P. M. ir D. K., bei apie buvusį konfliktą tarp mirusiojo ir K. V. (t. 2, b. l. 123). Tokius liudytojo parodymus apie vykusį konfliktą tarp nuteistojo K. V. ir nukentėjusiojo patvirtino ir kiti liudytojai A. R. ir D. K.. Pažymėtina, kad liudytojo V. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotuose parodymuose nėra esminių prieštaravimų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. tvirtino girdėjęs du duslius garsus panašius į smūgius į galvą, tuo metu kambaryje buvo „D.“ ir „Š.“ (t. 1, b. l. 80-81), o teisme teigė nieko negirdėjęs. Tačiau tai, kad būtent K. V. sudavė eilę smūgių D. K. pripažino pats nuteistasis K. V. ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad sudavęs D. 3-4 smūgius kumščiu į veidą, tačiau teisme pakeitė parodymus ir teigė sudavęs D. K. tik vieną smūgį, o kitus sudavė R. M. ir P. M. (t. 2, b. l. 17-20, t. 3, b. l. 165-166). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. V. pripažįsta pakeitęs parodymus teisme vien todėl, jog kitiems nuteistiesiems buvo pakeisti kaltinimai į švelnesnę nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo parodymus, nes priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino tokius nuteistojo K. V. parodymus ir pagrįstai atmetė teisme duotuosius, kadangi jie prieštarauja aukščiau aptarties nuteistųjų R. M. ir P. M., liudytojo V. O. parodymams ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadai Nr. M 45/15, kurioje nurodyta, kad D. K. mirė nuo galvos sumušimo, kietais bukais daiktais traumuojant daugkartinai veidą, dėl ko įvyko staigus galvos pasukimas (rotacija), todėl plyšo kietasis galvos smegenų dangalas ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės. Be to, visame kūne nustatyta mažiausiai 12 trauminių poveikių (t. 1, b. l. 47-52). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas S. Laima patvirtino savo išvadą ir parodė, kad atliekant D. K. lavono tyrimą buvo nustatyta eilė sužalojimų ir mirties priežastis. Patvirtino, kad D. K. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, kuris pasireiškė išoriniais mechaniniais sužalojimai (t. 3, b. l. 13-136). Taigi iš aukščiau aptartų nuteistųjų ir liudytojo parodymų matyti, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į veidą R. M., du kartus spyrė P. M., o kitus smūgius į veidą ir kūną sudavė būtent K. V. ir būtent dėl jo daugkartinių smūgių mirė D. K., o ne dėl to, kad krisdamas atsitrenkė į sekcijos kampą.

Liudytoja D. K. tikrai nebuvo apklausta teisme, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja neigė ką nors mačiusi ir girdėjusi dėl muštynių. Ji tik parodė, jog iš kambario buvo išėjęs D. ir K., tuo metu D. veidas buvo kruvinas (t. 1, b. l. 87-89). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėta liudytoja ne kartą buvo kviečiama į teismo posėdžius, tačiau ji pateikė teismui 2016 m. vasario 3 d. prašymą, kuriame nurodė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje, nes išvyksta į užsienį ir prašė vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 130). 2016 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje prokuroras patvirtino gavęs informaciją, jog liudytoja D. K. išvykusi į užsienį ir prašė spręsti klausimą dėl šios liudytojos parodymų pagarsinimo. Kiti byloje dalyvavę proceso dalyviai neprieštaravo (t. 3, b. l. 135). 2016 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje taip pat nedalyvavo liudytoja D. K., tačiau teismui prieš posėdį buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog D. K. išsikrausto gyventi į užsienį (t. 3, b. l. 155-158), todėl teisėjas pagrįstai nutarė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos D. K. parodymus (t. 3, b. l. 165). Baudžiamojo proceso kodekse įstatymo leidėjas numatė galimybę perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus tam, kad būtų patikrinti byloje esantys įrodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tokie parodymai įrodomosios reikšmės teismui neturi priimant nuosprendį, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Todėl teismas nepažeidė BPK normų taip perskaitydamas liudytojos D. K. parodymus, kurie patvirtino kitus byloje esančius įrodymus apie K. V. ir D. K. tarpusavio santykius ir tarp jų susidariusią konfliktinę situaciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu motyvuotai ir pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis veikė tiesioginė neapibrėžta tyčia, nes suduodamas ne mažiau kaip 12 smūgių į galvą, veidą, šoną, ranką, nugarą, sąmoningas, pakaltinamas asmuo suvokė, kad kelia pavojų kito žmogaus pagrindinei vertybei – gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir leido tokiems padariniams kilti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių – nukentėjusiojo mirties. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-27/2015 nurodama, kad šiuo metu klinikiniame vaizde lėtinio psichikos sutrikimo požymių ir žymesnių organinio pobūdžio psichikos sutrikimų nestebima, todėl K. V. diagnozuoti kiti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholio, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 159-162). Taigi nėra jokio pagrindo abejoti, jog K. V. nusikalstamos veikos metu suprato savo daromų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nuteistajam K. V. paskirta tinkama bausmė. Bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę K. V. buvo įvertinta, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, kuris sukėlė nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: baustas administracine tvarka 11 kartų, psichiatrinėje ligoninėje gydytas 3 kartus, diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nuteistajam K. V. negali būti taikomas ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojęs BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nes įstatymo leidėjas leido atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketverius metus už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Iš bylos duomenų matyti, kad K. V. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl jam negali būti taikomas šio straipsnio pakeitimas ir atidėtas bausmės vykdymas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Teismas įvertina, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 11 (vienuolika) metų. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Įvertinamas ir iš nuteistojo K. V. priteisto civilinio ieškinio pagrįstumas.

Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 31 636,08 Eur sumai, kuris 2015 m. vasario 30 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu tai pačiai sumai (t. 1, b. l. 62-67). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti civilinį ieškinį, t. y. 1 636,08 Eur patirtų laidojimo išlaidų ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad į civilinio ieškinio sumą lyg ir neįeina laidojimo pašalpa, bet geriau žino jo dukra (t. 3, b. l. 121-122). Nukentėjusioji J. K. parodė, kad civilinį ieškinį jos tėvas teikė tuo metu, kai dar nebuvo gauta išmoka iš valstybės (t. 3, b. l. 122-123).

Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data, t. y. D. K. mirė 2015 m. sausio 8 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis. Taigi nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. priklausė 304 Eur. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio A. K. 2015 m. balandžio 17 d. rašto Nr. (1.34)7R-2708 matyti, kad minėta išmoka buvo gauta. Be to, šiuo kanclerio raštu buvo išnagrinėtas L. K. prašymas avansu kompensuoti smurtinių nusikaltimu padarytą neturtinę ir turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalimis nuspręsta L. K. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies ir išmokėti 1 292 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro 152 Eur laidojimo išlaidų ir 1 140 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 72-74). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu iš nuteistojo K. V. priteista 1 519,99 Eur laidojimo išlaidų ir 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam L. K. atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patikslintas nuosprendis ir iš nuteistojo priteista 1 636,08 Eur laidojimo išlaidų ir 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam L. K. atlyginti (t. 4, b. l. 1). Iš nuteistojo priteistų sumų ir nuosprendyje esančių motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą neįvertino nukentėjusiajam išmokėtų kompensacijų ir išmokų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam pagrįstai priteista tiek turtinė tiek ir neturtinė žala. Tačiau turtinės žalos dydis turi būti mažinamas pirmiau aptartomis gautomis iš valstybės sumomis, t. y. iki 1 180,08 Eur (1 636,08 - 152 - 304 = 1 180,08 Eur). Tuo pačiu turi būti panaikinta ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, kuria buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida ir nurodyta neteisinga turtinės žalos atlyginimo suma 1636, 09 Eur.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis L. K. yra mirusiojo D. K. tėvas, kurį tyčia nužudė nuteistasis K. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. K. prašoma 30 000 Eur neturtinė žala nėra pagrįsta jo patirtais dvasiniais išgyvenimai, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija ir kitais patirtais nepatogumais, todėl buvo sumažinta iki 5 000 Eur. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad jam buvo kompensuota iš valstybės ir 1 140 Eur neturtinės žalos, tačiau valstybės kompensuotai sumai mažinti 5 000 Eur neturtinę žalą nėra pagrindo atsižvelgus į žalos pasekmes, nuteistojo kaltę, jo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes ir, įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes. Ši suma nėra per didelė ar neprotingo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo K. V. priteista 1 519,99 Eur laidojimo išlaidų nukentėjusiajam L. K. atlyginti.

Iš nuteistojo K. V. priteisti 1 180,08 Eur laidojimo išlaidų nukentėjusiajam L. K. atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo.