Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-08-08 · Byla Nr. ATP-668-397/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-08-08
Bylos Nr.
ATP-668-397/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02902-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
S. D.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-668-397/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02902-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2016 m. balandžio 1 d., apie 20.52 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,99 promilės) neblaivumas, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo S80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 dalį S. D. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.Apeliaciniame skunde S. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą dalyje dėl inkriminuoto ATPK 126 str. 4 d. panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismui, kvalifikuojant padarytą pažeidimą, turėjo būti svarbus asmens neblaivumo laipsnis tuo metu, kai buvo vairuojamas automobilis, tačiau šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Taip pat teismas nepaskyrė ekspertizės, kuri patvirtintų ar paneigtų, kad S. D. išgėrė brendžio per 30 min. jau būdamas išlipęs iš automobilio, ir ar galėtų ar negalėtų įpūsti į alkotesterį nurodytą kiekį alkoholio. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojo J. Š. parodymus, nes iš automobilio vidaus liudytojui pajaustas alkoholio kvapas galėjo sklisti nuo keleivės, kuri pasak liudytojo buvo stipriai neblaivi ir įžūli. Tai, kad liudytojas nematė jokio maišelio ar butelio, nepatvirtina aplinkybės, kad S. D. negalėjo vartoti alkoholio, nes liudytojas galėjo tai neužfiksuoti, kadangi teismo posėdis buvo po kelių mėnesių nuo įvykio. Apeliantas teigia, kad jis buvo nuėjęs į kito namo laiptinę, o liudytojas paskui nevaikščiojo. Taip pat teigia, kad jei būtų vairavęs automobilį išgėręs, tai būtų nuėjęs į laiptinę ar garažą ir pareigūnai tikrai nebūtų užfiksavę jo neblaivumo, tačiau jis automobilio neblaivus nevairavo, tai nebuvo pagrindo ir slėptis ar kitaip vengti policijos pareigūnų.Taip pat nesutinka su liudytojo parodymais, kad policijos pareigūnai atvyko po 6-7 min. nuo pirminio pranešimo iki protokolo surašymo praėjo 30 min. ir buvo pakankamai laiko išgerti ne vieną butelį alkoholio.Teismas be pagrindo atmetė S. D. duotus parodymus, kad liudytojas turėjo pagrindą apkalbėti, kadangi tarp jų ne kartą buvo kilęs kivirčas dėl liudytojo chuliganiško vairavimo. Teismas neatsižvelgė, jog liudytojas ir apeliantas gyvena tame pačiame Kulautuvos miestelyje.Apelianto nuomone, teismas savaip interpretavo ir pareigūno T. K. parodymus, kuriais neva S. D. pareigūnams sakė, kad automobilio nevairavo, nors apeliantas teigia, kad nevairavo automobilio neblaivus. Teismas apklaustam liudytojui uždavė menantį klausimą dėl ko buvo pažeistas procesas ir davė pasirinkti iš dviejų variantų. Jo nuomone, neįrodytas teisės pažeidimo padarymo faktas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. D. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas aukščiau paminėtų reikalavimų nepažeidė, byloje surinktus įrodymus vertino kiekvieną atskirai bei kitų bylos duomenų kontekste, prieštaringus ir nepatvirtintus atmesdamas, o nuoseklius ir objektyvius, vienas kitą papildančius, laikė objektyviais ir patikimais, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų viseto pakanka S. D. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Spręsdamas dėl S. D. kaltės padarius minėtą pažeidimą, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūno T. K. paaiškinimais teismo posėdyje, alkotesterio kvitu, kitais rašytiniais duomenimis, įvertino ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad teismo posėdyje betarpiškai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma yra pakankama spręsti, kad S. D. 2016 m. balandžio 1 d., 20.30 val., automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,99 promilės – neblaivumas. Tokie apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Skundą nagrinėjantis teismas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir nutarime padarytomis išvadomis sutinka. Skunde apeliantas tvirtina, kad automobilį jis vairavo būdamas blaivus, alkoholį vartojo tik po to, kai automobilį sustabdė. Ši versija nėra nauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią versiją S. D. kėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ši versija buvo patikrinta ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kritiškai, kaip neatitinkanti kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių. Vertindamas apelianto paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo, kuris matė pavojingą S. D. manevravimą, atidarius pažeidėjo automobilio dureles pajustą alkoholio kvapą, parodymais. Liudytojo paaiškinimai yra nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus laikė patikimu ir objektyviu įrodymų šaltiniu, motyvuotai pasisakė, kodėl liudytojo paaiškinimus laiko įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad apeliantas automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pats asmens neblaivumo faktas pagal išorinius požymius gali būti nustatomas ir liudytojų, betarpiškai mačiusių pažeidimą, paaiškinimais, jeigu jų paaiškinimus patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Nagrinėjamu atveju liudytojo nurodytas aplinkybes, kad vairuotojas pagal išorinius požymius buvo neblaivus, patvirtino ir objektyvūs duomenys – asmens blaivumo patikrinimo rezultatas – S. D. alkotesteriu nustatytas 1,99 promilių girtumas. Taip pat nepatvirtintas argumentas, jog apeliantas rankoje laikė alaus skardinę ar maišelį, nes šių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojas nei policijos pareigūnai nei kita bylos medžiaga. Šias aplinkybes nurodo tik pats apeliantas, kuris yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, iš liudytojo parodymų matyti, kad policijos pareigūnai į nustatytą vietą atvyko neužilgo, ir S. D. nespėjo niekur nueiti, nors apeliantas su tuo nesutinka, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodyta skunde, teismas tinkamai vertino liudytojo J. Š. parodymų patikimumą ir pripažino juos patikimais, nes nurodytos apelianto aplinkybės dėl liudytojo siekio apkalbėti, kadangi jie abu gyvena tame pačiame Kulautuvos miestelyje bei tarp jų yra kilę ginčų, nepatvirtina asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Tokia iškelta versija galima norint pateisinti apelianto neteisėtus veiksmus siekiant išvengti kilusios atsakomybės pasekmių.Skunde nurodoma, kad teismas nepaskyrė ekspertizės abejonėms pašalinti. Pažymėtina, kad tik teismo prerogatyva yra inicijuoti ekspertizės skyrimą, nesant proceso šalių prašymams ir šiuo atveju, vertinant byloje surinktus įrodymus, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tokio procesinio veiksmo atlikimas nebuvo būtinas, kadangi kaltės klausimas abejonių nekelia.Nors apeliantas teismo procesinį sprendimą kritikuoja nurodydamas, kad buvo padarytas proceso pažeidimas teismui apklausiant liudytoją T. K., tačiau nurodyto pobūdžio pažeidimai, kurie nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepasitvirtino, nelaikytini esminiu pažeidimu, kurio pagrindu būtų panaikintas skundžiamas teismo nutarimas. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas savaip vertino liudytojo T. K. parodymus. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes daroma išvada, kad S. D. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.Be to, aukštesniojo teismo nuomone, pirmos instancijos teismas, S. D. paskyrė tinkamai individualizuotą nuobaudą, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinkančią nuobaudų skyrimo taikymo pagrindus ir adekvačią padarytam administraciniam teisės pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas