Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D. ir 40-tosios laikinos metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas P. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. sausio 28 d. neužtikrino, kad 40-tajai laikinai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – ir Bendrija) priklausantys šunys nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir nesužeistų kito gyvūno. 2009 m. sausio 28 d., apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, Bendrijai priklausantys šunys, būdami be antsnukių ir pavadėlių, užpuolė ir sužalojo kitą šunį bei apgadino G. P. drabužius. Tuo P. D. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje.

II.

Teismas neabejojo liudytojų A. L., S. D. ir D. M. parodymų objektyvumu ir nešališkumu, tačiau kritiškai vertino A. K., V. Ž., D. P. ir J. M. teismo posėdyje duotus parodymus, kadangi jie, būdami Bendrijos darbuotojai, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jie nematė įvykio. Pažymėjo, kad G. P. ir jos šunį užpuolę šunys priklauso juridiniam asmeniui. Bendrijos šunų priežiūra buvo viena iš P. D. pareigų, kilusių iš darbo santykių su Bendrija. Tiesioginę šunų priežiūrą įvykio metu vykdė P. D., todėl teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas nutarimas pagrįstai priimtas P. D. atžvilgiu. Teismas argumentus dėl to, kad G. P. savo šunį vedžiodavo be pavadėlio ir antsnukio, jis bėgiodavo Bendrijos teritorijoje, atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

ATPK 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų, 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, o pagal 5 dalį, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Taisyklių 14 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. D. surašytas dėl Taisyklių 14 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 6.00 val., Bendrijai priklausantys šunys, būdami be antsnukių ir pavadėlių, užpuolė ir sužalojo kitą šunį, apgadino G. P. drabužius. Tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis G. P. ir jos šuo buvo užpulti Bendrijai priklausiusių šunų, patvirtina nukentėjusiosios G. P. paaiškinimai, liudytojų A. L., S. D., D. M. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 74-80). Nors apeliantas tvirtina, kad liudytojai negalėjo matyti nukentėjusiąją užpuolusių šunų, tačiau tai paneigia nuoseklūs ir pakankamai išsamūs šių asmenų parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriais abejoti, nesant byloje jų šališkumą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji G. P., kuri matė ją ir jos šunį užpuolusius šunis iš labai arti, iš Institucijos pateiktų fotonuotraukų atpažino 2009 m. sausio 28 d. ją ir jos šunį užpuolusius Bendrijai priklausiusius šunis (b. l. 44-45).

Nors Bendrija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog Bendrijai priklausę šunys buvo vedžiojami (su pavadėliu, antsnukiu) ir maitinami pagal nustatytą grafiką, o laikomi uždarame voljere (aptvare) pririšti (b. l. 2), pateikia tai nustatantį Bendrijos pirmininko pavaduotojo 2007 m. rugsėjo 3 d. patvirtintą Šunų priežiūros grafiką (b. l. 5), tačiau tokia patvirtinta tvarka nepaneigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jos laikėsi. Nors P. D. 2009 m. balandžio 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 6.00 val., maitino šunis (b. l. 6), ši aplinkybė nepatvirtina, jog šunys buvo maitinami būdami pririšti uždarame voljere, t. y. nebuvo paleisti iš aptvarų. Tai, kad šunys, nebūdami aptvare, turėjo galimybę išbėgti iš Bendrijai priklausiusios teritorijos, patvirtina ir P. D. teiginys pirmosios instancijos teismo posėdyje, jog Bendrijos teritorija yra neaptverta (b. l. 75). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. L. parodymai, kad Bendrijai priklausantys šunys dažnai būdavo laikomi palaidi, taip pat Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad 2007 m. gegužės 27 d. Pašilaičių policijos nuovada surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad Bendrijai priklausantys šunys sukandžiojo T. B., padarydami žalos jos sveikatai ir turtui, rodo, kad byloje pateikto Šunų priežiūros grafiko ne visada, kaip deklaruoja P. D., buvo laikomasi.

Byloje esančiame VšĮ „Gyvūnų namai“ skunde bei šios įstaigos pirmininkės D. V. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, kad po įvykio pas Bendrijai priklausiusius šunis nebuvo jokių sužalojimų ir kraujo žymių (b. l. 4, 77) nepaneigia, kad būtent Bendrijai priklausę šunys užpuolė nukentėjusiąją ir jos šunį, kadangi apygardos administracinio teismo posėdyje D. V. nurodė, jog tik praėjus savaitei po įvykio lankėsi Bendrijoje, be to, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai A. L., D. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, jog buvo draskomas G. P. priklausęs šarpėjų veislės šuo, byloje esanti UAB „Greitoji žirafa“ pažyma patvirtina, jog G. P. šarpėjų veislės šuo 2009 m. sausio 29 d. dėl daugybinių gilių kąstinių žaizdų ir gilesniųjų audinių traiškytinių pažeidimų bei daugybinių hematomų nugaišo (b. l. 36).

P. D. akcentuojama aplinkybė, kad G. P. dažnai vedžiodavo savo šunį be pavadėlio ir antsnukio, tuo pažeisdama Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią, jog savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Tai, ar G. P. šuo įvykio metu būtų buvęs su antsnukiu ir pavadėliu ar be jų, niekaip neįtakoja P. D. atsakomybės pagal jam inkriminuojamą ATPK 110 straipsnio 5 dalį. Byloje nustatyta, kad būtent Bendrijai priklausę ir P. D. įvykio metu prižiūrimi šunys 2009 m. sausio 28 d., apie 6.00 val., buvo be antsnukių ir nepririšti, ko pasekoje užpuolė ir sužalojo kitą šunį, apgadino G. P. drabužius.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl apsunkintos galimybės gintis nenurodžius pažeistų teisės aktų, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos nutarime yra aiškiai išdėstyta pažeidimo esmė, nurodyti konkretūs pažeidimą nustatantis ir atsakomybę reglamentuojantis teisės aktai (Taisyklių 14 p. ir ATPK 110 str. 5 d.), iš bylos medžiagos matyti, kad P. D. supranta jam inkriminuojamo pažeidimo esmę.

ATPK 221 straipsnyje nurodyta, kad administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja šio kodekso 110 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtinta galimybė kartu su administracine nuobauda – bauda, skirti gyvūnų konfiskavimą. Apeliantų nurodytame Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme nereglamentuotos Institucijos kompetencijos ribos skiriant nuobaudas už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK taip pat neįtvirtinta, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis ar tiesioginis objektas, konfiskavimas kaip administracinė nuobauda gali būti skiriama tik teismo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Institucija neturėjo teisės už ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimą kartu su pinigine bauda paskirti abiejų gyvūnų konfiskavimo. Įvertinusi bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad administracinė nuobauda P. D. paskirta tinkamai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. D. ir 40-tosios laikinos metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.