- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1-976-771/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39014-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- J. V.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, kaltinamajam J. V. ir jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta Šiaulių rajonas, (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2012-12-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., skirta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais; 2) 2013-05-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 2 d., skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 m. 9 mėn. su įpareigojimais. 2013-12-31 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 92 parų arešto; 3) 2014-02-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 11 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. paskiriant įpareigojimus; 4) 2014-03-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., skirtas laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. paskiriant įpareigojimus. 2014-05-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2014-03-13 ir 2014-02-05 nuosprendžiais apskirtos bausmės. Galutinė bausmė paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. 2015-08-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir asmuo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, bausmę pradėjo atlikti nuo 2015-09-02, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2015 m. liepos 12 d. apie 15.40 val., viešoje vietoje – netoli (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ant gatvės važiuojamosios dalies vidurio, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu – pastumdamas nuketėjusiąją R. V., dėl ko ji pargriuvo ant žemės, gulinčiai nukentėjusiajai R. V. spirdamas ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai R. V. poodinę kraujosruvą dešinio kelio išoriniame paviršiuje, žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus pas patėvio mamą. Pas juos į svečius atėjo R.. Tarp jos ir patėvio mamos įvyko konfliktas, dėl ko ant jos supyko. Jis išvarė R. iš namų. Po to pasivijo lauke V.gatvėje bei pastarajai kelis kartus smogė, sukeldamas jai kaltinime nurodytus sužalojimus. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Girtumas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Pripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Gailisi vėl tokio savo elgesio. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo J. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga: nukentėjusiosios R. V. parodymais, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 15.40 val., ji nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su I. A.. Kalbėjosi asmeniniais reikalais apie I. vyrą A. A., su kuriuo jie buvo meilužiais. Ji norėjo paaiškinti I., kad tarp jos ir I. vyro viskas seniai baigta. Pokalbio metu jos su Ingrida pasistumdė. Į tai įsikišo jos sūnus J., kuris ją išstūmė iš tų namų. Matėsi, kad J. neblaivus. Ji galvojo, kad tuo viskas ir baigsis. Ėjo V. gatve savo namų link. Jai einant, ją pasivijo J. V. ir stūmė į gatvę. Ji pargriuvo ant gatvės. Jai gulint ant žemės J. jai spyrė kojomis į galvą 4 kartus, tikrai nebuvo daugiau spyrių. Jis spardė ją tik kojomis, smūgių rankomis nesudavė. Spardė tik į galva, buvo praskelta lūpa, smakras nubrozdintas, o ant dešinės kojos buvo kraujosruva, kuri greičiausia atsirado jai griūnant ant gatvės. Kai ją spardė, buvo sustoję du pravažiuojantys automobiliai ir ji matė, kaip Justinas puolė jų link. Ji tuo metu atsistojo nuo gatvės ir pabėgo namo. Paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą Kadangi viskas vyko priešais jos namą, t. y. priešais V. g., ant gatvės važiuojamosios dalies, žino, kad incidentą matė jos name gyvenantys kaimynai R. G. ir T.. Girdėjo, kaip R., pradėjo šaukti, kad Justinas liautųsi ją spardęs. Incidento metu neblaivi buvo ir ji. Dėl spyrių į galvą jai skaudėjo. Ji išsigando, kai ją spardė. Dėl sumušimo buvo Respublikinės ligoninės, Šiauliuose, priėmimo skyriuje, nes labai skaudėjo galvą. Buvo pas teismo med. ekspertus. J. V. jos atsiprašė. Civilinio ieškinio J. V. ji nereiškia. Jam jokių pretenzijų neturi (5-6, 20-21, 25-26 b. l.), liudytojo R. G. parodymais, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 15.40 val., jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Būdamas balkone pamatė, kaip iš kitos gatvės gyvenamojo namo kiemo išbėgo du asmenys - vaikinas ir moteris, kurią pažįsta iš matymo kaip to paties namo kuriame gyvena, gyventoją. Matė kaip moteris bėgo pirma. Ją vijosi tas vaikinas. Moteris griuvo, o jis pribėgęs spyrė moteriai į galvą. Jis matė viena spyrį į galvą. Šaukė „ką darai“, bet vaikinas į jo žodžius nereagavo. Pastebėjo, kad prie tos vietos sustojo du automobiliai. Tas vaikinas puolė link jų, o moteris tuo metu pabėgo. Iš automobilių žmonės išlipę nebuvo. Be to, kai jis prašė to vaikino liautis taip elgtis, vaikinas pasakė, kad tuoj ateis pas jį pasiaiškinti, bet atėjęs nebuvo. Matėsi, kad tiek moteris, tiek tas vaikinas buvo neblaivūs. Jų elgsena tai rodė, nes jie svirduliavo. Tas vaizdas, kurį jis matė, jam buvo nemalonus, ne kasdien tenka tokius vaizdus matyti pro langą ir dar ant gatvės. Tikrai buvo šokiruotas tokio to vaikino elgesio nepriklausomai nuo to, kad jie buvo neblaivūs, vaizdas sukėlė neigiamas emocijas (29-30 b. l.), liudytojos R. T. parodymais, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 15.40 val., ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kai išgirdo cypimą, šaukimą. Tuomet vaikai ją pašaukė, sakydami: „mama, žiūrėk kas darosi“. Išėjusi į balkoną pamatė vaizdą, kad viduryje gatvės mušė vyras moterį. Kaip suprato ta moteris, tai kaimynystėje gyvenanti R. V.. Matė, kad muštynės vyksta viduryje gatvės, o kas ir kokius veiksmus atliko jos atžvilgiu nesuprato, bet tai buvo vaikinas kažkoks. Be to, kitoje gatvės pusėje stovėjo ir kažkokia moteris ir vyrai keli. Prie tų žmonių buvo sustojęs kažkoks automobilis, kuris netrukus nuvažiavo. Tas vaizdas, kurį ji matė jai buvo nemalonus. Ne kasdien tenka tokius vaizdus matyti pro langą, be to viską matė ir vaikai, kurie ir pakvietė ją. Tikrai buvo šokiruota to kas vyksta. Tačiau kiek suprato visi asmenys buvo neblaivūs (32-33 b. l.), 2015-07-12 įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota aplinka, esanti prie (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, kur buvo padaryta nusikalstama veika (8-10 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 998/15 (04)kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajai R. V. nustatyta poodinė kraujosruvą dešinio kelio išoriniame paviršiuje, žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (38-39 b. l.), alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuotas J. V. girtumas 2,96 promilės (51 b. l.).
„BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, „kad BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2009, 2K-488/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Juk iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).
Išdėstyti įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad J. V. 2015 m. liepos 12 d. apie 15.40 val., viešoje vietoje – netoli (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ant gatvės važiuojamosios dalies vidurio, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu – pastumdamas nuketėjusiąją R. V., dėl ko ji pargriuvo ant žemės, gulinčiai nukentėjusiajai R. V. spirdamas ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai R. V. poodinę kraujosruvą dešinio kelio išoriniame paviršiuje, žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje – Netoli (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, įžūliu elgesiu, , t. y. pastumiant nukentėjusiąją dėl ko ji pagriuvo ant gatvės ir spiriant į galvos sritį. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d..
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). J. V. anksčiau teistas (57-61, 62-87, 89-98 b. l.), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl teismo yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (102-108 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro pacientų registre ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (54 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre yra. Paskutinė nustatyta diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Ribinis tipas. (56 b. l.), nedirbantis (99 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (100 b. l.). Kadangi kaltinamasis yra recidyvistas, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (2012-12-12, 2013-05-06, 2014-03-13), taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei (2014-02-05 pagal BK 180 str.). Nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui už šio nusikaltimo padarymą. (BK 61 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ str. reikalavimais, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.
Vadovaujantis BK 65 str. 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-12 iki 2015-07-13.
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į kardomąją priemonę – suėmimą, kuri taikytina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė dėl J. V. patyrė 56,85 eurų turtinę žalą. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys yra įrodytas pateiktais dokumentais (42-44 b. l.), todėl jis tenkintinas pilna apimtimi.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam J. V. buvo skirta gynėja – advokatė Lionė Musteikienė. Byloje gauta 2015 m. lapkričio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. VI-2023(04.8) iš kurios matyti, kad už J. V. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 46 Eur 32 ct. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus mėnesį laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, paskirtą laisvės atėmimo bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-03-13 ir 2014-02-05 Šiaulių apylinkės tesimo nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, vėliau pagal 2014-05-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi bei skirti galutinė bausmę - 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-12 iki 2015-07-13.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-12-09.
J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš J. V. Šiaulių teritorinei ligonių kasai, 56,85 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl 46 Eur 32 ct priteisimo iš J. V. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.