Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-70-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
AN2-70-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00238-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-70-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00238-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.4; 21.11.8; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK) tyrėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. surašė A. D. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 18 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz 315“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinės padangos neatitiko techninių reikalavimų, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė kitą transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 223 ir 140.1 punktų reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2018 m. spalio 18 d. nutarimu A. D. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda - 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. A. D. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK nutarimą apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi A. D. skundą tenkino iš dalies, pripažino lengvinančia aplinkybe A. D. prisipažinimą padarius abu administracinius nusižengimus ir nuoširdų gailėjimąsi. Pakeitė skundžiamą 2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą, kuriuo A. D. nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams, už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė švelnesnę nuobaudą, t. y. šiuo skundžiamu nutarimu paskirtą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesių atėmimo terminą sutrumpino iki minimalaus – 3 mėnesių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. D. prašo pakeisti 2018 m. gruodžio 12 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį ir neskirti jam specialiosios teisės atėmimo. Mano, kad buvo pagrindas ne tik sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, bet ir visai neskirti šios nuobaudos remiantis ANK 34 straipsniu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai analizavo situaciją, nevertino administracinės nuobaudos tikslų apeliantui pasiekimo, pažeidimo aplinkybių, apelianto asmenybės. Teigia, kad jis vienas rūpinasi bei išlaiko ką tik pilnametystės sulaukusią, dar mokyklą lankančią seserį K. D. bei yra pasiėmęs banko kreditą būstui įsigyti. Jo darbo užmokestis nėra didelis, teko skolintis pinigų baudai sumokėti, todėl mano, kad nuobaudos tikslai jau yra visiškai pasiekti, o papildomas specialios teisės atėmimas yra neproporcingai didelė bausmė. Teigia, kad KET pažeidė netyčia, nes manė, kad bus saugiau pabaigti lenkimo manevrą nei grįžti atgal. Nurodo, kad antrasis KET pažeidimas taip pat nebuvo tyčinis ir įvyko dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko, atsakingo už automobilių techninę būklę, kaltės. Prašo atsižvelgti į tai, kad darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai ir kad netekus darbo labai pablogėtų jo padėtis. Teigia, kad transporto priemonė jam yra būtina ne tik tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, bet ir padedant jo sunkiai vaikštančiai močiutei A. D. slaugyti neįgalų apelianto dėdę K. D., kurį tenka vežti į gydymo įstaigas. Kiti apelianto šeimos nariai nevairuoja, o naudotis taksi paslaugomis jiems būtų per brangu, ypač jeigu dėl vairuotojo pažymėjimo netekimo apeliantas netektų darbo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl pažeidėjo kaltės padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ginčo nėra. Apeliantas skundu nesutinka su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria A. D. netaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir nepanaikinta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK nutarimu paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu tai, kad skundžiama nutartimi šį terminą pirmosios instancijos teismas jau sutrumpino iki minimalaus – 3 mėnesių. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, o administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis vairuodamas transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje Kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal KET draudžiama lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pažeidžiant KET lenkti automobilio sankryžoje nebuvo jokios būtinybės ar prasmės, todėl nesutiktina su apelianto teiginiu, kad administracinį nusižengimą jis padarė netyčia, o pabaigti lenkimo manevrą buvo saugiau nei sugrįžti atgal į savo eismo juostą. Tokiu veiksmu jis sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu priešpriešine eismo juosta neartėjo jokia transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, be abejonės, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino kaltę dėl abiejų administracinių nusižengimų, gailisi, taip pat į A. D. skunde apylinkės teismui nurodytas aplinkybes, kad pažeidėjo darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, jog jis rūpinasi dar mokyklą tebelankančia seserimi, padeda savo sunkiai vaikštančiai močiutei prižiūrėti jo neįgalų dėdę, turi prisiėmęs finansinių įsipareigojimų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, nes jam paskyrė mažesnę nei ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų baudų vidurkis baudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog teismas pakankamai atsižvelgė tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek į padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantui paskirta nuobauda ir administracinio priemonė būtų neproporcingos ar per griežtos. Todėl apelianto teiginys, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai analizavo situaciją, nevertino administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo apeliantui, pažeidimo aplinkybių ar pažeidėjo asmenybės, yra deklaratyvus ir atmestinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad byloje apelianto pateikti duomenys nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 420 straipsnio sankcijoje. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir tinkamai individualizavo Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu skirtą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą, specialiosios teisės atėmimo terminą sumažindamas iki minimalaus.

11. Nors A. D. apeliaciniame skunde dėsto, jog teisė vairuoti jam reikalinga dėl būtinybės pasirūpinti šeimos nariais (apeliantas rūpinasi mokyklą tebelankančia seserimi, sunkiai vaikštančia močiute, jos prižiūrimo neįgalaus dėdės poreikiais) bei tiesiogiai su vairavimu susijusios darbinės veiklos ir mano, kad netekęs šios teisės, gali prarasti darbą, turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, tačiau apygardos teismas pastebi, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą. Pavyzdžiui, kaip matyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinosios rūpybos tėvų prašymu nustatymo, apeliantas savo sesers K. D. rūpintoju paskirtas dar 2017 m. lapkričio 24 d. Apelianto minima būstui įsigyti skirta kredito sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. lapkričio mėn. 28 d., tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio bei šeiminių aplinkybių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, nors apeliantas akcentuoja 2018 m. spalio 16 d. teigiamą jo darbdavio charakteristiką (pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus), kurioje nurodomos paprastos gyvenimiškos aplinkybės, kad jis dirbdamas vairuotoju kruopščiai ir laiku atlieka jam pavestus darbus, yra pareigingas ir sąžiningas, ne kartą skatintas už gerą darbo atlikimą ir pareigų vykdymą, šios aplinkybės ir asmeninės A. D. savybės iš esmės egzistavo ir padarant pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos jį sulaikyti nuo neatsakingo elgesio kelyje – automobilio lenkimo draudžiamoje vietoje. Dėl to pažymėtina, jog A. D. asmenybę ir šiuo atveju svarbius vairavimo įpročius geriau atspindi byloje esantis išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, jog apeliantas nuo 2011 rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų du kartus už leistino važiavimo greičio viršijimą, kartą už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje, kartą už įspėjamojo posūkio signalo nerodymą keičiant važiavimo kryptį. 2018 sausio 9 d. A. D. baustas už eismo įvykio padarymą 2017 m. lapkričio mėnesio 15 d. (duomenys neskelbtini), kurio metu vairuodamas automobilį nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad už pastarąjį administracinį nusižengimą apeliantui galėjo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų, tačiau ši administracinio poveikio priemonė neskirta, tikintis (kaip paaiškėjo, nepagrįstai), kad ateityje apeliantas nedarys naujų KET pažeidimų. Aptarti A. D. padaryti pažeidimai atskleidžia, jog jis yra linkęs pažeidinėti KET, o 2018 rugsėjo 18 d. padaryti nusižengimai buvo ne atsitiktinumas, o dėsninga jo pavojingo elgesio keliuose pasekmė.

12. Apeliacinio skundo argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, gali būti pasiekti neatimant apeliantui teisės vairuoti. Specialioji teisė apeliantui buvo atimta minimaliam numatytam laikotarpiui pagrįstai manant, kad būtent tokį laiko tarpą asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas nusižengimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Nusižengimą apeliantas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog apeliantas būtų nubaustas neproporcingai ar neteisingai, byloje nėra. Administracinio poveikio priemonės neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų jai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad skiriant nuobaudą, įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Šiuo atveju taip ir yra padaryta, todėl taikyti A. D. ANK 34 straipsnio 5 dalį, nėra pagrindo.

13. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė