Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-01 · Administracinė byla Nr. I-7566-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
I-7566-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7566-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-01447-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M. S. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. kovo 2 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 4 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. vasario 19 d. gydosi LAVL palatoje dar su 3 nuteistaisiais. Nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis palatos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, palatoje esantis tualetas neatitvertas nuo likusio palatos ploto, palatoje nėra stalo, todėl valgyti tenka atsistojus arba sėdint ant lovos, palatoje esanti kriauklė surūdijusi. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad palata nėra valoma, joje tvyro blogas kvapas. Nurodo, jog dėl šių priežasčių pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl prašo priteisti 4 000,00 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 55).

Atsiliepimas

LAVL, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–8). Nurodo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. kovo 6 d. rėžiminio korpuso Chirurginio skyriaus 20-toje kamerų tipo palatoje, kurioje yra įrengtos 4 lovos (palatos plotas – 7,19 kv. m.) ir 18-toje kamerų tipo palatoje, kurioje taip pat yra įrengtos 4 lovos (palatos plotas – 7,33 kv. m.). Paaiškina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu laikotarpiu buvo minėtose palatose. Nurodo, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, o remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Paaiškina, kad palatas tvarkyti turi patys nuteistieji. Esant poreikiui, jiems yra išduodama šluota ir kiti tvarkymui reikalingi reikmenys. Nurodo, kad sąlygos palatose visiškai atitinka higienos normas, o tai patvirtina turimi higienos pasai, kurių galiojimas yra neterminuotas. LAVL nuomone, šie dokumentai įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas ne įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Be to, nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui priklausantis gyvenamasis plotas.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu su juo kartu palatoje buvo dar 3 asmenys. LAVL šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neneigia. Atsižvelgiant į tai, ir į palatų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, plotą (7,19 kv. m. ir 7,33 kv. m.), darytina išvada, kad LAVL 18 parų, t. y. nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. kovo 2 d. (kreipimosi į teismą dienos), neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa palatose nebuvo atitverta nuo likusio palatos ploto.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo taisyklės), 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. LAVL atsiliepime pateikė bendro pobūdžio informaciją tačiau nenurodė, kad palatose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo atitvertas minėta sienele.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nebuvo stalo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo baldais normos), nustatyta, kad kamerų tipo patalpose (kaip minėta, palata, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, buvo kamerų tipo) turi būti vienas stalas. LAVL atsiliepime pateikė bendro pobūdžio informaciją, kad palatos baldais yra aprūpintos minimaliai, tačiau nenurodė, ar palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvo stalas.

Atsižvelgiant į visa tai, byloje nėra įrodymų, būtinų nustatyti pažeidimų, susijusių su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, faktą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Pareiškėjui įvykdžius pareigą pakankamai detaliai nurodyti reikšmingas jo laikymo LAVL sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog pareiškėjas buvo laikomas (gydomas) jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką tenka LAVL. Tokios pozicijos savo praktikoje nuosekliai laikosi ir LVAT (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). LVAT yra konstatavęs, kad būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAVL pažeidė Taisyklių 11¹.4 punkto bei Įrengimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus ir Aprūpinimo baldais normose įtvirtintus reikalavimus. Darytina išvada, kad šiais aspektais LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. LAVL atsiliepimo argumentas, kad LAVL turimi higienos pasai įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Higienos paso turėjimas per se nereiškia, jog higienos ir kiti reikalavimai negali būti pažeidžiami. Vilniaus visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus, siekiant nustatyti, ar patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi LAVL buvo pakartotinai įpareigota pateikti įrodymus dėl palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklės, kompetentingų institucijų patikrinimų jose atlikimo aktus ir kitus įrodymus. LAVL teismo reikalaujamų įrodymų nepateikė net ir teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi paskyrus baudą už teismo įpareigojimų neįvykdymą. LAVL nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su saugių ir sveikų sąlygų palatoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (neveikimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, o buvo tęstinis, iš viso truko 18 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas visą šį pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį neatitiko Taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto reikalavimo (t. y. 5,1 kv. m.). Palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas (nesiekė net 2 kv. m.). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Palatų perpildymas ir sanitarinio mazgo neatitvėrimas nuo likusio palatos ploto neabejotinai trukdė pareiškėjui naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiškėjui rimtą diskomfortą. Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sąlygas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti LAVL veiksmai (pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu dėl savo pažeistų teisių į teismą kreipėsi nedelsdamas (dar būdamas LAVL), nustatyti pažeidimai buvo nepertraukiami ir tęsėsi visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą (konstatuotas ne vienas pažeidimas, vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma pažeista dideliu mastu, pažeidimai buvo nepertraukiami), trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 108,00 Eur, skaičiuojant 6,00 Eur už vieną parą (18 paros x 6,00 Eur), kai pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gydymo sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 108,00 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė