- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-202-282-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- T. S.
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-282/2008
Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.8., 2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 5 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, įdėdamas skelbimą interneto tinklapyje ,,Autoplius“ apie parduodamą automobilį ,,VW PASSAT“ bei žadėdamas jį parduoti nukentėjusiajam A. K., nurodė A. K. pervesti 692 Lt avansą už automobilį į AB banko ,,Snoras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą T. S. vardu, tačiau automobilio nepardavė, ir tokiu būdu apgaule įgijo A. K. turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendį, atsižvelgti kad yra jaunas žmogus, neatsižvelgti į jo nežymius administracinius pažeidimus ir paskirti švelnesnę, vieną iš BK 182 str. 1 d. numatytų bausmių, bet ne areštą ar laisvės atėmimą. Skunde apeliantas nurodo, kad ankstesni jo teistumai yra kitokio pobūdžio, todėl tai nėra visiškas nusikalstamas recidyvas, kad 5 metų laisvės atėmimo bausmę atliko, būdamas laisvėje dirbo ir sąžiningai užsidirbdavo pinigų, o nusikaltimą, už kurį nuteistas, padarė dėl sunkių gyvenimo sąlygų, praradus darbą ir ištikus moralinei krizei. Skunde taip pat nurodo, kad kaltu prisipažino visiškai, gailisi, pats pasidavė teisėsaugos darbuotojams, sutinka atlyginti nukentėjusiajam ieškinį, kurį, būdamas laisvėje, atlygintų greičiau.
Nuteistojo T. S. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo atmesti T. S. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, įvertino surinktus įrodymus. Teismas pagrįstai pripažino T. S. kaltu ir nuteisė pagal BK 182 str. 1 d. Pats apeliantas iš esmės neginčija savo kaltės, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę, vieną iš BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu.
Skirdamas bausmę T. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą jo nuoširdų prisipažinimą, apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo, tai pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu apylinkės teismas, įvertino apelianto asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad T. S. nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas 2 kartus, nusikalto teistumui neišnykus už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus (b. l. 61-65) ir yra recidyvistas (BK 27 str.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 80-82), kad charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 97), nedirba. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų apie tai, jog T. S. yra įtariamas dar 3 baudžiamosiose bylose (b. l. 73; 75; 76), tame tarpe Panevėžio miesto VPK KPNTT dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 1 d. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad T. S. įvykdytas nusikaltimas nėra atsitiktinis neigiamas elgesys, nulemtas tam tikrų nepalankių aplinkybių, bet tai viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos instituto taikymas jam pozityvaus poveikio nepadarė, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią iš bausmės rūšių – terminuotą laisvės atėmimą, nes T. S. yra recidyvistas – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, o tokiam asmeniui už tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).
Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nustatė laisvės atėmimo bausmės terminą, nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų – žymiai mažesnį, nei BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų).
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Nėra pagrindo pripažinti T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo sąlygų, kadangi apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę dirbo (b. l. 98), po to pats rinkosi savo elgesio variantą – neieškojo legalaus pragyvenimo šaltinio, bet pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Toks apelianto pasirinktas būdas prasimanyti pinigų prieštarauja ne tik galiojantiems įstatymams, bet ir visuotinai priimtoms elgesio normoms, todėl netoleruotinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo T. S. apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.