Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., gim. Kretingos rajone, lietuvis, LR pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, radiotechnikas, dirbantis UAB– elektrošaltkalviu, faktinė gyv. Vieta -, Kretingoje, deklaruota gyv. vieta -, Kretingoje, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - BK) 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y.

K. V. 2025-03-01 apie 16.30 val., Kretingoje, Laisvės - Šiaulių gatvių sankryžoje vairavo automobile „WV G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391, 2025-03-01 16.49 val. jam nustatytas 2,27 ‰ (promilių), o 2025-03-01 17:08 val. - 2,27 ‰ (promilių) neblaivumas.

2. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. V. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai. Sutiko bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintų įrodymų tyrimą. Paaiškino, kad 2025-03-01 namie dirbo ūkio darbus bei vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę ir alų. Būnant gyvenamo namo kieme, sugalvojo užvesti automobilį „Volkswagen G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo gyvenamo namo kieme ir priklauso jo sūnui A. V., gyvenančiam Norvegijos Karalystėje. Norėjo pažiūrėti, ar tinkamai veikia, apsukti ratą apie gyvenamąjį rajoną. Žinojo, kad neblaivus, visiškai girtas nesijautė, manė, kad nieko blogo nenutiks. Nepamena, kokiomis gatvėmis važiavo, išvažiavęs iš savo namų Kretingoje, Pamena, kad sankryžoje prie jo automobilio priėjo du nepažįstami vyriškiai, paėmė automobilio raktelius, kad jis nevažiuotų. Gali būti, kad važiuodamas vinguriavo kelyje, sukėlė kitiems žmonėms įtarimą. Kaltę pripažįsta, gailisi. Prašo teismą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoju prašo paskirti žmoną. Jis su žmona V. V. santuokoje 39 metus. Žmona šiuo metu nedirba, kaip ir jis, yra senatvės pensininkai. Jis dirba UAB „“. Senatvės pensija apie 800 Eur. Atlyginimas apie 1000 Eur. Prašo skirti laidavimą be užstato ir konfiskuoti a/m vertę.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

3. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenų matyti, kad 2025-03-01 apie 16 val. 30 min. S. S. policijai pranešė, kad Kretingoje, Laisvės – Šiaulių g. sankryžoje sustabdė automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykę pareigūnai K. V. alkotesteriu užfiksavo vidutinį girtumą. V pripažino, kad vairavo neblaivus, nurodė alkoholį gėręs prieš 4-5 valandas. Nustatyta, kad „Volkswagen G. C.“ išregistruotas, nedraustas, techninė apžiūra neatlikta, K. V. neturi vairuotojo pažymėjimo. S. S. pareigūnams paaiškino, kad savo automobiliu „O. Z.“ sukdamas iš Laisvės į Šiaulių gatvę pamatė priešais atvažiuojantį „Volkswagen G. C.“, kurio vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Automobiliui „Volkswagen G. C.“ iš paskos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs J. M. pasakė matęs, kaip automobilis „Volkswagen G. C.“ vinguriavo Šiaulių gatve. Abu su M priėjo prie automobilio „Volkswagen G. C.“, pabendravę su vairuotoju ir supratę, kad jis neblaivus, paėmė automobilio raktus (b. l. 1, 7, 28).

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas S. S. paaiškino, kad 2025-03-01 apie 16 val. 30 min. automobiliu „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingoje iš Laisvės gatvės suko į Šiaulių gatvę. Tik įsukęs pamatė tiesiai į jį prieš eismą atvažiuojantį „V. C.“. Šiam automobiliui iš paskos važiavo automobilis „BMW X5“. Greit sureagavęs pavažiavo atgal, sustojo, išlipo, mosavo „V. C.“, kad sustotų. „V. C.“ važiavo labai lėtai, vairuotojas, jį pamatęs, pradėjo sukti į savo eismo juostą ir sustojo. Už jo sustojo automobilis M. P. prie „V. C.“ per atidarytą priekinių durų stiklą užuodė stiprų alkoholio kvapą, suprato, kad vairuotojas neblaivus. Pro langą įkišęs ranką, ištraukė automobilio raktus, iškvietė policiją. Automobilio BMW vairuotojas taip pat buvo išlipęs, sakėsi matęs, kaip „Volkswagen“ įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (b. l. 37).

5. K. V. neblaivumo nustatymo akto ir patikrinimo alkotesteriu duomenimis, tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391 2025-03-01 16 val. 49 min. užfiksuotas 2,27; 2025-03-01 17 val. 8 min. - 2,27 prom. neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 6810“ ARFM-0391 patikra atlikta 2024-09-23, galiojo iki 2025-03-23 (b. l. 30-31).

6. VšĮ „Emprekis“ duomenimis,1997-1998 m. gamybos periodo (1997 m.) automobilių „VW G. C.“ 1.9 TDI vidutinė kaina Lietuvoje yra 1290 Eur (su PVM (b. l. 44).

7. Volkswagen G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. V. per jo nurodytą asmenį (b. l. 46).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

8. BK 281¹ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. 1. Teismas konstatuoja, kad K. V. 2025-03-01 apie 16.30 val., Kretingoje, Laisvės - Šiaulių gatvių sankryžoje vairavo automobile „WV G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391, 2025-03-01 16.49 val. jam nustatytas 2,27 ‰ (promilių), o 2025-03-01 17:08 val. - 2,27 ‰ (promilių) neblaivumas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281¹ str. 1 d. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

9. Civilinio ieškinio nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. LR BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo gynėja pateikė teisiamojo ir galimos laiduotojos, teisiamojo sutuoktinės V. V. prašymą, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti. Bylos nagrinėjimo metu teisiamasis ir gynėja prašymą palaikė visa apimtimi.

12. Bylos nagrinėjimo metu apklausta galima laiduotoja V. V. paaiškino, kad teisiamasis yra jos sutuoktinis. Sutuoktinis yra labai geras. Jis atsakingas, pareigingas, puikus tėvas, gyvena šeimoje su ja 39 metus. Alkoholį vartoja labai saikingai. Gyvenant šeimoje vyras padeda buities darbuose bei ūkyje. Abu su sutuoktiniu yra senatvės pensininkai, bet vyras dirba UAB “” – elektrošaltkalviu. Jos pensija apie 650 Eur. Pasižada teismui, kad ji savo autoritetu daro ir darys teigiamą įtaką sutuoktiniui, nes juos sieja labai glaudūs socialiniai ryšiai. Jie nuolat susiskambina. Su sutuoktiniu, dalyvaujant visai šeimai, po įvykio turėjo pokalbį, kurio metu analizavo nusikaltimo padarymo priežastis. Ji užtikrinta, kad vyras padarė reikiamas išvadas ir ateityje nedarys jokių teisės pažeidimų. Sutinka ir prašo paskirti ją vyro laiduotoja. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes finansinė padėtis šeimoje sudėtinga. Ji anksčiau nebausta administracine tvarka ir neteista.

12. 1. Teismas vertina, jog kaltinamąjį ir jo sutuoktinę sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Jie šeimoje gyvena kartu 39 metus, kas šeimą charakterizuoja kaip tvirtą saitą, rodo jų tvirtą požiūrį į šeimos ryšį, atsakomybę ir atskaitomybę. Laiduotoją bendruomenės atstovė charakterizuoja labai gerai. V. V. neteista, nebausta administracine tvarka, todėl atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes, į tai, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė, šeima yra atsakinga, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į glaudžius šeimos ryšius, darytina išvada, kad asmuo, pateikęs prašymą dėl laidavimo, yra vertas teismo pasitikėjimo.

13. K. K. V atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra senatvės pensininkas, dirba ir turi pastovias pajamas, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuoširdžiai gailisi, todėl teismas vertina, kad yra visi pagrindai taikyti LR BK 40 str., nes teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad K. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutrauktina. Laidavimas skirtinas be užstato, atsižvelgiant į sudėtingą K. V. šeimos finansinę padėtį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

14. LR BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, K. V. gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis - padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. 1. LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14. 2. K. V. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2.27 ‰ neblaivumas). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip nusikaltimas. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dviejų (2) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad K. V. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl turto konfiskavimo

15. Pagal LR BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR BK 281¹ str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka LR BK 281¹ str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką LR BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. 1. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis "Volkswagen G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu (b.l. 41-43). Kaip teisminio nagrinėjimo metu paaiškino teisiamasis, jis sūnaus automobiliu pasinaudojo, norėdamas pažiūrėti, ar a/m tinkamai veikia po žiemos sezono, norėjo apsukti ratą apie gyvenamąjį rajoną. Apie tai, kad jis a/m vairuos neblaivus, sūnus nežinojo. Dabartiniu metu a/m grąžintas sūnui. Jis prašo, kad iš jo būtų konfiskuota a/m vertė. Iš VšĮ "Emprekis" 1997-1998 m. gamybos periodo (1997 m.) automobilių „VW G. C.“1.9 TDI vidutinė kaina Lietuvoje yra 1290 Eur (su PVM (b. l. 44).

15. 2. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

15.3. Pažymėtina, kad E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

15.4. Taigi, šiuo konkrečiu atveju netaikydamas 1290 Eur lengvojo automobilio “Volkswagen G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, nurodytą VšĮ "Emprekis", apylinkės teismas atsižvelgia į minėto automobilio stovį. Iš byloje esančių a/m fotonuotraukų fotolentelėje matyti, kad a/m vidus ir salonas stipriai paveiktas oro sąlygų (pelėsio ir drėgmės liekanos), a/m 1996 metų gamybos, t.y a/m 29 metų amžiaus. Be to, teismas, taikydamas dalinę a/m vertės konfiskaciją atsižvelgia ir į individualią teisiamojo situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie K. V. padėtį ir pajamas (apie 1800 Eur dydžio darbo užmokestis ir senatvės pennsija per mėnesį, sutuoktinė gauna 650 senatvės pensiją), nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo šeimos turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių bus siekiama paskiriant nuteistajam bausmę.

Dėl kitų klausimų

16. Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.

17. Kardomąją priemonę ––rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

18. Daiktus – 1 vnt. CD su pareigūnų vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

19. Byloje pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos seniūnės V. V. teigiama charakteristika (b.l. 104). Išrašai apie V. V. iš kurių matyti, kad ji neteista ir administracinių nuobaudų neturi (b.l. 83-85). 2025-03-26 gautas V. V. prašymas nutraukti tyrimą pagal laidavimą (b.l. 103).

20. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

20.1. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025-03-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių finansavimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-03577, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 239.58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam K. V. (b.l. 97-102). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam K. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirtas gynėjas advokatė Giedrė Striaukienė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, pasisakė baigiamosiose kalbose. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68, 72 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 303, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

K. K. V, gim. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. nusikaltimo padarymo pagal V. V. laidavimą vienerių (1) metų terminui. Laidavimą paskirti be užstato.

Baudžiamąją bylą K. V., gim., atžvilgiu nutraukti.

I. K. V, jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. V. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., t.y. atimti K. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones du (2) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025-03-01.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis paskirti K. V., gim. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti valstybės naudai automobilio “Volkswagen G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę –900 Eur.

Daiktus – 1 vnt. CD su policijos pareigūnų pirminių tyrimo veiksmų vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę ––rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

N. V. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. V. pagal 2025-03-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. APD-2025-03577 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Civilinio ieškinio nėra.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.