- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-2799-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15534-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Moldovos pilietis D. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra O. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrių įtraukti D. V. į užsienyje gimusių vaikų apskaitą Lietuvoje. Nurodė, kad šis juridinis faktas nustatytinas tikslu priimti palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tėvystės nustatymo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 446 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje duomenų, kad pareiškėjas turėtų gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, nenustatyta.
4. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas yra Moldovos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kišiniove, Moldovoje. Miręs asmuo, kurio tėvystę prašoma nustatyti, yra Rusijos Federacijos pilietis, turėjęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos dvišalės sutarties (toliau tekste – Sutartis) dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 28 straipsnį, tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylos sprendžiamos, vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu vaikas yra pagal gimimą, įstatymais. Sutarties 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu vaikas, įstatymai. Tos pačios Sutarties 31 straipsnyje nurodyta, kad priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių nurodytų 28-30 straipsniuose, kompetentingi teismai tos Susitariančiosios šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Teismas padarė išvadą, kad byla dėl tėvystės nustatymo yra teisminga pareiškėjo – vaiko, kurios piliečiu jis yra, teismams, byla dėl tėvystės nustatymo yra teisminga pareiškėjo – vaiko, kurios piliečiu jis yra, teismams.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Moldovos pilietis D. V. (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) yra O. K., gimusio (duomenys neskelbtini) sūnus; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrių įtraukti D. V. į užsienyje gimusių vaikų apskaitą Lietuvoje. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reiškiamo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo tarptautinį elementą, nes neatsižvelgė į konkrečios bylos aplinkybes ir bylos esmę, kuri yra teisė paveldėti O. K. turtą, esantį Lietuvoje. Nagrinėjama byla neturi jokių sąsajų su Moldovos Respublika, nes apelianto (pareiškėjo) tėvo, t. y. palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, jo visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje ir paveldėjimo klausimas sprendžiamas Lietuvoje.
6.2. Pagal Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 str. nuostatas dokumentai, kuriuos vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant herbiniu antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (notaras, oficialus vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo. Dokumentai, kurie vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Nepaisant to, paveldėjimo bylą vedanti notarė R. B. nusprendė, kad jai pateikti tėvystę patvirtinantys oficialūs dokumentai nėra pakankami nustatyti, jog D. V. yra O. K. sūnus ir suteikė pareiškėjui vos 10 darbo dienų apginti savo pažeistą teisę kreipiantis į teismą, kitu atveju ji išduosianti paveldėjimo teisės liudijimus kitiems paveldėtojams.
6.3. Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos Sutartyje nustatytas teismingumas Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, yra siekiant palengvinti šalies, kurios teisė yra pažeista, interesus, taigi apelianto interesus. Šiuo atveju, siekiant operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo pats pareiškėjas pasirinko savo pažeistą teisę ginti Lietuvoje, t. y. šalyje, su kuria labiausiai yra susijęs siekiamas išspręsti klausimas, todėl šioje byloje negalėjo būti nustatytas išimtinis Moldovos Respublikos teismų teismingumas.
6.4. Šiuo atveju būtent siekiant paveldėti Lietuvoje esantį turtą iškilo būtinybė papildomai patvirtinti O. K. ir D. V. giminystės ryšį ir šiuo veiksmu jokių kitų giminyste sukuriamų teisių ir pareigų nėra siekiama įgyti, nes O. K. tėvystė iš esmės nėra nustatinėtina – ji jau yra pripažinta ir nustatyta bei patvirtinta oficialiais Moldovos Respublikos institucijų išduotais dokumentais, kurių nepripažįsta tik Lietuva.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje egzistavimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus ir suponuoja teismo pareigą pirmiausia išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą (CPK 782 straipsnis). Pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, su joje padarytomis išvadomis sutinka.
10. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, šiai bylai yra aktualus Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose reglamentavimas. Šios dvišalės sutarties 28 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylos sprendžiamos, vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu vaikas yra pagal gimimą, įstatymais. Sutarties 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu vaikas, įstatymai. Apeliantas yra Moldovos Respublikos pilietis gyvenantis Moldovos Respublikoje. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui nesant Lietuvos Respublikos piliečiu, byla nėra teisminga Lietuvos teismas nustatant giminystės santykius.
11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečios bylos aplinkybes ir bylos esmę, kuri yra teisė paveldėti O. K. turtą, esantį Lietuvoje, o byla neturi jokių sąsajų su Moldovos Respublika, nes apelianto (pareiškėjo) tėvo, t. y. palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje ir paveldėjimo klausimas sprendžiamas Lietuvoje. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra ginčo, kad apeliantas yra Moldovos pilietis gyvenantis Moldovoje. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginčo pobūdžio identifikavimą lemia ne procesinė forma (teisena), pagal kurią yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Būtent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės, pvz., turtinė teisė paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį. Tai, kad paduodant pareiškimą teismui būtina nurodyti juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo tikslą, lemia tokio pareiškimo nagrinėjimo procesinė tvarka, reglamentuojama inter alia CPK 391 straipsnio 1 dalyje ir 447 straipsnio 1 punkte. Ne procesinė forma (teisena), pagal kurią yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai nulemia konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką. Tuo atveju, kai ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra giminystės santykių (teisinio santykio tarp tėvo ir vaiko) nustatymas, o ne siekiamų įgyti teisių (paveldėjimo teisės) klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-275/2009).
12. Apelianto nurodomi argumentai, kad notarė nepagrįstai atsisakė priimti oficialius jai pateiktus tėvystę patvirtinančius oficialius dokumentus taip pat nėra pagrindas nagrinėti bylą Lietuvos teisme. Apeliantas, nesutikdamas su notarės atliktais veiksmais, juos gali skųsti įstatymu nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu negali pakeisti tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teismingumo taisykles.
13. Apeliantas yra pareiškęs reikalavimą ne tik nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra O. K. sūnus, bet ieškinyje taip pat nurodo, kad tenkinus šį prašymą tikslinga įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrių įtraukti apeliantą į užsienyje gimusių vaikų apskaitą Lietuvoje. Darytina išvada, kad antrasis pareiškimo reikalavimas yra išvestinis ir gali būti tenkinamas tik patenkinus pirmąjį pareiškimo reikalavimą. Nustačius, kad pirmasis pareiškimo reikalavimas yra paduotas pažeidžiant tarptautinio teismingumo taisykles, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimą pagrįstai atsisakė priimti visa apimtimi.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas pritaikė teisingai ir pagrįstai nutarė, kad ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui neteismingas. Dėl to ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.