Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-26 · Byla Nr. N-444-2421-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
N-444-2421-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2421/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. liepos 31 d. nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas paskyrė R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį 50 litų baudą. Nuobauda R. J. paskirta už tai, kad jis, 2009 m. liepos 31 d. vairuodamas automobilį, pastatė jį ant vejos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.5 punkto reikalavimus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. nutarimu R. J. skundą patenkino, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūno 2009 m. liepos 31 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas rėmėsi ATPK 9 straipsniu, 297 straipsnio 1 dalimi, KET 155.5 punktu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė pažeidęs KET 155.5 punktą, paaiškino, kad automobilį buvo pasistatęs miško aikštelėje, rėmėsi fotonuotraukomis ir VĮ Kretingos miškų urėdijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. (6.9)-4A-307 (b. l. 9), pažymėjo, kad prie miško aikštelės nėra jokio draudžiančio stovėti kelio ženklo. Teismas įvertino liudytojos R. T. paaiškinimus, pateiktas fotonuotraukas (b. l. 12-13), fragmentą iš žemėlapio (b. l. 11), VĮ Kretingos miškų urėdijos pažymą, pagal kurią aptariamoje vietoje yra miško aikštelė. Teismas konstatavo, kad KET nereglamentuoja vejos sąvokos. Pažymėta, jog skiriama lingvistinio aiškinimo taisyklė – bendrinės kalbos pirmumo prezumpcija - reiškianti, jog jeigu yra visiems mokslams bendra, o ne teisinė sąvoka, ji aiškinama ta prasme, kaip ji suprantama bendrinėje kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius) nurodytos žodžio „veja“ reikšmės – jauna žolė, pievelė. Veja – žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Veja keletą kartų per metus trumpai ir lygiai kerpama (pjaunama) (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. IV, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 21 psl.). Konstatuota, kad fotonuotraukose užfiksuota vieta, kurioje buvo pastatytas R. J. automobilis, neatitinka vejos sąvokos. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, liudytojos R. T. parodymų bei fotonuotraukų nustatyta, kad toje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti transporto priemonėms. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu padaryta išvada, jog R. J. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, todėl priimtas nutarimas panaikintas, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

III.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės bylai, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, ATPK 256 straipsniu. Apelianto manymu, R. J. kaltė šiuo atveju įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir fotonuotraukomis. Paaiškina, jog kadangi R. J. su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, jam buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda. Apeliantas pažymi, kad vien lingvistiniu aiškinimo metodu teisėje nesivadovaujama, kiekvienas galimas teisės pažeidimas analizuojamas ir vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei faktinius duomenis, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Apelianto teigimu, iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis stovėjo ant vejos (vietomis toje vietoje augo žolė, vejoje matyti įspaustiniai kitų transporto priemonių padangų palikti pėdsakai). Apelianto manymu, vien tai, kad veja tolygiai neapaugusi žole ir (ar) joje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), nedaro vejos vieta, kurioje galima statyti automobilius. Pažymima, kad R. J. dirba VĮ Prienų miškų urėdijoje ir turėtų puikiai išmanyti lankymosi miške taisykles, būti pavyzdžiu visuomenei (pagal Aplinkos apsaugos ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.176/240 patvirtintų Lankymosi miške taisyklių 12 punktą statyti autotransporto priemones miškuose leidžiama tik tam tikslui skirtose aikštelėse).

Atsiliepimas

R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. R. J. sutinka su teismo išvadomis, pažymi, kad toje vietoje buvo ne veja, o neprižiūrima miško aikštelė, kurioje vasarą nuolat stovėjo apie 50-60 automobilių, joje automobilių stovėjimą draudžiančių ženklų nėra. R. J. akcentuoja, kad jis nebuvo traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 68 ar 70 straipsnius, paaiškina, kad miško aikštelėse stovėti galima, jei nėra tai draudžiančių ženklų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta R. J. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį iškeltos bylos teisena. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> stovėjimas ant vejos <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 litų.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vieta, kurioje buvo pastatytas R. J. vairuotas automobilis, nebuvo apsėta žole dekoratyviniais tikslais. Tai pripažino ir policijos pareigūnė R. T., surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. J. nepažeidė KET 155.5 punkto (veja – žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna; Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. IV, 21 psl.). Pažymėtina, jog nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje pažeidimo padarymo vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti transporto priemonėms. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nepagrįstai, todėl priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, panaikintas. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius