- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 1-108-876/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nukentėjusysis
- S. M., K. R.
- Kaltinamasis
- G. M.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui L. F., kaltinamaja, G. M., jo gynėjui advokatui R. U., nukentėjusiesiems S. M., K. R., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973-08-05, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-02-19 pagal BK 201 str. 1 d., 22 str. 1 d., 201 str. 3 d. – 3900 Lt (30MGL) bauda, baudą sumokėjo,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 286 str. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. 2013 m. kovo 1 d. apie 11 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo buvusia žmona S. M. bei nepilnamečiais vaikais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui tyčia, ne mažiau du kartus, ranka smogė savo buvusiai žmonai S. M. į galvos sritį, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, G. M. 2013 m. kovo 1 d. 16 val. 10 min. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal S. M. pranešimą, atvykus uniformuotiems policijos pareigūnams Marijampolės apskr. VPK Šakių rajono PK OVP specialistui A. L. ir Marijampolės apskr. VPK Šakių raj. PK PB patruliui K. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atsisakė vykti į policijos komisariatą, o sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi, sugriebęs už tarnybinių uniformų tąsė bandė suplėšyti uniformą, tyčia ne mažiau du kartus smogė patruliui K. R. į galvos ir kojos sritis padarydamas jam gilius odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, dešinėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta, kad savo buvusiai žmonai sudavė porą kartų. Jis su žmona susiginčijo, buvo išgėręs, o ši jam liepė eiti iš namų, todėl ir įvyko konfliktas. Žmonai sudavė porą kartų, nėra garantuotas, kad viską prisimena, nes buvo labai girtas. Jis miegojo klėtyje, kaip įėjo pareigūnai, negali pasakyti. Gal kai jam dėjo antrankius, jis netyčia sudavė, jeigu ir sužalojo, tai netyčia. Prisimena, kad atsidarė lauko durys, buvo viena moteris įėjusi. Žino, kad buvo su uniforma, ką moteris sakė, jis neatsimena gerai. Kažką kalbėjo, kad reikės važiuoti, tuomet jis paprašė parodyti pažymėjimą. Dar buvo ir vyras kartu. Moteris buvo apsirengusi su komufliažine uniforma, o vyras su policijos uniforma. Žino, kaip atrodo policijos uniforma, sutinka keliuose ir mato. Tie asmenys, kurie buvo atėję buvo apsirengę kažką panašaus. Neatsimena, ką buvo apsirengęs tas vyras, kuris atėjo, neatsimena, ar su kepure buvo, ar ne. Jis nesuprato, kad tai pareigūnai. Prašė važiuoti, tačiau jis nuėjo miegoti į klėtį, nevažiavo kartu, nes nepaaiškino, kokiu pagrindu nori jį išsivežti iš namų. Jis atsigulė klėtyje, kuris yra jo nuosavybė. Atsigulęs miegojo, paskui kažkas įėjo, pasigirdo balsai, jis atsikėlė ir nesutiko važiuoti, tada jie panaudojo dujas. Negarantuoja, kad tai buvo tie patys asmenys, kurie buvo anksčiau atėję. Jis nieko panašaus nedarė, ir nesudavė pareigūnui, nesmūgiavo, tik laikė sudėjęs rankas, kad neuždėtų antrankių ir neišvežtų iš namų. Nežino, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai sudavė žmonai ir kada jį išvežė pareigūnai. Žmonai sudavė ranka, matė, kad bėgo kraujas iš veido. Kai atvyko tie tariami pareigūnai, jis buvo virtuvėje, paskui nuėjo į klėtį. Automobilio kieme nematė, nematė pažymėjimo pareigūnų, jam niekas nerodė. Žmonos atsiprašė. Civilinis ieškinys per didelis, jis nieko piktybiškai nenorėjo padaryti, jeigu tai ir buvo, tai tikrai nepiktybiškai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. R. nurodė, kad 03-01 pradėjo tarnybą 9 val. Apie 16 val. budėtojas pasakė, kad reikia pagalbos pareigūnams. Jis tuo metu dirbo vienas. Nuvyko prie namo, kur buvo L. ir Mo. L. paaiškino, kad klėtyje užsidaręs asmuo. L. ėjo pirmas, jis iš paskos. Įėjus į klėtį, matė, kad asmuo tikrai nemiegojo. Jis buvo apsirengęs atšviečiančia liemene ir kai pasakė, kad reikės vykti į PK, asmuo nesutiko. Tada jam buvo išaiškinta, kad bus panaudota prievarta. Matant, kad su asmeniu neis kitaip susidoroti panaudojo dujas, tada šis griebė už ausies ir sužalojo, taip pat sužalojo ir koją. Paskui jie asmenį pargriovė ant žemės ir bandė uždėti antrankius, šis nepakluso. Paskui nuvedė į automobilį. L. ir M. asmenį nuvežė į PK, o jis išvyko su kita mašina. Koja jam buvo sužalota grumtynių metu, kad yra sužalotas pastebėjo tada, kai asmenį jau buvo surakinę. Jis buvo atvykęs su tarnybiniu automobiliu, einant iš namo į klėtį, asmuo tikrai turėjo matyti automobilius. Matėsi, kad asmuo buvo neblaivus, vyko grumtynės. Asmuo jam griebė už galvos tuo metu, kai jis siekė balionėlį paimti.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad datos neatsimena, kai su L. važiavo į įvykį, gavo parnešimą, kad yra smurtas. (duomenys neskelbtini) kaime pasitiko moteris, kuri buvo sužalota, ši paaiškino, kad ją sumušė M.. L. priiminėjo pareiškimą. Paskui po kurio laiko atėjo M.. Dar kolega paprašė, kad atsineštų asmens dokumentus, nes reikės važiuoti į PK. T. M. supyko, puolė juos įžeidinėti prašė įrodyti kokiu pagrindu jie jį turi išvežti iš namų. Paskui asmuo nuėjo link klėties, kur vėl juos įžeidinėjo. Paskui išsikvietė pastiprinimą, nes buvo vaikų ir jie nenorėjo sukelti didelio triukšmo. L. nuėjo pas asmenį, kuris juos keikė necenzūriniais žodžiais. Kai atvažiavo R., ji liko su M.. Pareigūnai M. atsivedė iš klėties, tada pastebėjo, kad R. sužalota ausis. Pagal elgesį galima spręsti, jog jis suvokė, kas atvykę.
Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo su kolege M. Pažiegždrių kaime ir gavo pranešimą, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus pamatė sužalotą moterį, jis paėmė paaiškinimą, moteris pasakė, kad sužalojo buvęs vyras. Vyrui paaiškino ir paprašė, kad vyktų kartu su juo į PK, tada asmuo pradėjo įžeidinėti, reikalavo pateikti dokumentus. Po to atvyko R.. Tuo metu M. užsidarė klėtyje. Į klėtį jis įėjo atkabinęs kablį. Asmuo priešinosi, todėl panaudojo kovinius veiksmus. R. buvo sužalotas tuo metu, kai buvo sulaikomas asmuo, kai bandė jam uždėti antrankius. Asmuo matė, kad jie su uniformom, jis dar parodė pažymėjimą, turėjo matyti ir automobilį. M. juos įžeidinėjo, puikiai suprato, kas jie yra, juos įžeidinėjo kaip pareigūnus.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad tą dieną jie kartu su M. gėrė. Gėrė jis, M. ir M.. Išgėrė butelį degtinės ir dar mažiuką, katu su jais buvo iki 15 val. Kai sužalojo žmoną nematė, taip pat nematė, kad ji buvo sužalota. Policijos pareigūnus jis matė, jie buvo kieme. Kodėl ji atvyko, nežino. Kai atvyko pareigūnai, jis vaikščiojo po kiemą, o policijos pareigūnai kažką aiškinosi su M.. M. neprieštaravo, kai jį norėjo vežtis. Sulaikymo nematė, pareigūnų M. tikrai nekeikė.
Motyvuojamoji dalis
2013-03-26 prokuroro reikalavimas pradėti tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., tai yra dėl S. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 7).
2013-03-01 S. M. pareiškimas dėl jai 2013-03-01 namuose (duomenys neskelbtini), G. M. padaryto sužalojimo (b.l. 8).
Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G94/13(10), konstatuota, kad S. M. nustatyta muštinės žaizda kaktoje, poodinėje kraujosruva pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Nustatyti sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Remiantis pateiktų medicinos dokumentus duomenimis, nukentėjusiajai šonkaulių lūžimai nenustatyti. S. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų (b.l.33).
Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G67/13(10), konstatuota, kad K. R. padaryti gilūs odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. rankų pirštais, nagais, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje 2-3 paros iki tyrimo. Nukentėjusiojo rankose sužalojimų nėra. K. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų (b.l. 36).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. M. nustatyta muštinės žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva pakaušyje, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti ir eksperto pateikta išvada, be to ir pats teisiamasis neneigė, jog jis sudavė savo buvusiai sutuoktinei.
Taip pat G. M. traukiamas atsakomybėn pagal BK 286 str., tačiau pats teisiamasis savo kaltę neigia dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Minėto nusikaltimo dispozicija reikalauja įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą, šiuo atveju reikšmingas nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam, pavestas funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 str. Fizinis smurtas pasižymi smūgiais, imtynių veiksmais, stumdymusi, aktyviu priešinimusi, fizinio skausmo sukėlimu, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasižymi įvairiais pasakymais, judesiais, gestais, akivaizdžiai rodant nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas.
Išnagrinėjus bylos duomenis darytina išvadą, jog konfliktinis įvykis įvyko dėl to, kad policijos pareigūnams nustačius, kad G. M. įvykdė nusikalstamą veiką, jo buvo prašoma vykti į policijos komisariatą, tačiau G. M. nesutiko geranoriškai vykti, dėl ko pareigūnai turėjo panaudoti privartos priemones, uždėti antrankius.
Teismo posėdžio metu teisiamasis nurodė, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams, jam miegant pareigūnai įsibrovė, stengėsi uždėti jam antrankius. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai nepateikė pažymėjimo, dėl ko jis abejojo, jog tai yra policijos pareigūnai. Tačiau teismas laiko, jog šie teisiamojo parodymai yra neobjektyvūs. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. L., A. M., nukentėjusysis K. R. davė nuoseklius, vienus kitiems neprieštaraujančius parodymus, kurie patvirtina tuo metu vykusią įvykių seką, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Kaip matyti pagal įvykio aplinkybės, policijos pareigūnai atvyko gavę pranešimą dėl vykstančio smurto artimoje aplinkoje. Į įvykio vieta atvykus pareigūnams A. L. ir A. M. jie rado akivaizdžiai sužalota moterį, kuri nurodė, jog sužalojimus jai padarė jos buvęs vyras G. M., kuris buvo tuose pačiuose namuose. Suprantama, jog esant tokiai situacija asmuo, kuris yra įtariamas padaręs nusikalstamus veiksmus turi būti vežamas į policijos komisariatą dėl aplinkybių nustatymo. Tačiau policijos pareigūnams nepavyko susitarti, kad teisiamasis vyktų su jais. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti, jog asmuo su jais vyktų, tuo tarpu įtariamas asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. Tačiau šiuo atveju G. M. nepakluso policijos pareigūnams, juos įžeidinėjo, nuėjęs į klėtį užsirakino, tokiu būdu siekdamas išvengti vykimo su pareigūnais. Liudytoja A. M. nurodė, jog nenorėdami sukelti didelio triukšmo išsikvietė pastiprinimą ir jiems į pagalbą atvyko K. R.. Tuomet pareigūnai panaudodami prievartos priemones G. M. išsivežė. Pagal bylos duomenis matyti, kad teisiamasis geranoriškai nevažiavo, dėl ko tarp jo ir policijos pareigūnų vyko grumtynės, konfliktas. Pats teisiamasis nurodė, jog jis nesipriešino, tik nenorėjo, kad uždėtų antrankius, tačiau teismas laiko, jog jo parodymai neatitinka įvykio aplinkybių. Akivaizdu, jog pareigūnų tikslas buvo jį nuvežti į policijos komisariatą, todėl jam nesipriešinant jie nebūtų turėjo jokio tikslo naudoti dujų balionėlį, antrankius ir pan.
Asmuo, kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, turi objektyviai suvokti, jog priešinasi asmeniui atliekančiam valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-680-133-2011). Lietuvos policijos bendradarbiavimo su gyventojais, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, nustato LR Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777). Šio įstatymo 21 str. 3 d. labai aiškiai nustatyta policijos pareigūno pareiga, vykdant tarnybines pareigas, prisistatyti - jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo), policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Tik pareigūnui prisistačius asmuo objektyviai gali suvokti, kad bendrauja su pareigūnais. Teismo posėdžio metu teisiamasis teigė, kad policijos pareigūnai neparodė policijos pažymėjimo, tačiau jam prieštarauja liudytojas A. L., kuris teigė, jog jis pažymėjimą pateikė. Tačiau neatsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, teismas mano, jog G. M. suprato, jog atvykę asmenys buvo policijos pareigūnai, nes A. L. buvo su policijos uniforma, jie atvyko su tarnybiniu automobiliu. Vėliau atvykęs K. R. taip pat vilkėjo policijos uniformą. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog pagal G. M. išsakytų įžeidimų turinį buvo akivaizdu, kad jis suvokė, jog asmenys yra policijos pareigūnai.
Siekiant inkriminuoti nusikaltimą, numatytą BK 286 str. būtina nustatyti šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius. Esminiam subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai yra kaltininkas supranta, kad smurtu priešinasi valstybės tarnautojui , numato pavojingas tos veikos pasekmes ir jų nori. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. R. buvo sužalotas tuo metu, kai jie siekė G. M. sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Policijos pareigūnams įėjus į patalpą, kurioje buvo G. M. ir jiems nurodžius, jog šis privalo su jais vykti, asmuo nepakluso jų reikalavimams ir stumdydamas, aktyviais veiksmais priešindamasis, griebdamas už policijos pareigūno uniformos, smogdamas policijos pareigūnui siekė nevykdė policijos reikalavimo. Šio priešinimosi pasekoje pareigūnui K. R. buvo padarytas sužalojimas. Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis suvokė, jog jis priešinasi ir suduoda smūgius pareigūnui, todėl teismas laiko, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sudėties požymiai, todėl jis pagrįstai traukiamas atsakomybėn dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Nors teismo posėdžio metu G. M. neigė kaltę, tačiau teismas laiko, jog yra nustatyta, kad K. R. sužalojimai buvo padaryti įvykusių grumtynių tarp G. M. ir policijos pareigūnų, todėl teismui nekyla abejonių, dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kilmės.
Dėl bausmės rūšies ir dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas, BK 286 str. – viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas. G. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, į jo darbo pobūdį, teismas laiko, jog tikslinga skirti viešųjų darbų bausmę.
Pats teisiamasis padarytą veiką dėl buvusios žmonos sužalojimo visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaltinamajame akte nurodoma, kad G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę teisiamasis pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisiamojo veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – nusikaltimai nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į kaltinamojo asmenybę: dirba, teistumas išnykęs; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis šiuo metu dirba ir jo darbas yra susijęs su ilgalaikiais išvykimais, todėl laisvės apribojimo bausmė neatitiktų galimybių ją įvykdyti, baudos bausmė, taip pat nepasiektų savo tikslų, nes teisiamasis jau buvo baustas baudos bausmę, todėl skirtina viešųjų darbų bausmė, paskiriant jam skirtini viešųjų darbų numatyto termino vidurkis.
Už abi nusikaltamas veikas bausmės subendrintinos pagal BK 63 str. taisykles dalinio sudėjimo būdu.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis K. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog K. R. dėl G. M. veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, todėl turi teisę prašyti neturtinės žalos. Vertinant neturtinės žalos klausimą atsižvelgtina į tai, kad K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir su juo susijusius išgyvenimus patyrė būdamas policijos pareigūnas, kas reiškia, jog jo darbas susijęs su rizika patirti galimus išgyvenimus. Be to, byloje nėra užfiksuota duomenų, kad dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam būtų likę tam tikrų dvasinių pasekmių, konstatuotų medikų, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo prašoma priteisti 800 Lt neturtinė žala mažinama iki 300 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Žalos dydžio nustatymui reikšmės turi ir ta aplinkybė, kad įvykio vietoje buvo du policijos pareigūnai, kuriems įstatymais nustatyta tvarka suteiktos specialios teisės ir pareigos sulaikant įstatymų pažeidėjus, todėl pareigūnai, kurie aprūpinti ir specialiomis pasipriešinimą slopinančiomis priemonėmis, praėję specialų kursą, fiziškai ir psichologiškai paruošti atremti bet kokią pažeidėjų agresiją ir dėl tokių pažeidėjų vykdomų neteisėtų veiksmų neturėtų morališkai įsižeisti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) viešuosius darbus, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 10 valandų visuomenės labui, iš viso 60 valandų viešuosius darbus.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) viešuosius darbus, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 15 valandų visuomenės labui, iš viso 90 valandų viešuosius darbus.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 6 mėn. (šešių mėnesių) viešuosius darbus, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 20 valandų visuomenės labui, iš viso 120 valandų viešuosius darbus.
Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 3 d. (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms (1:6) ir atitinkamai sumažinti paskirtą viešųjų darbų bausmę iki 108 valandų, tai yra per mėnesį neatlyginamai dirbant po 18 valandas visuomenės labui (6 mėnesius).
Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų bei įpareigojimą nesilankyti nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų gyvenamojoje vietoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiojo K. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. M. priteisti 300 (tris šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti K. R.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.