Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. Z., jo atstovui advokatui R. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. 2015 m. birželio 12 d. apie 4.25 val. Kaune, Prietilčio g. – K. M. pr., vairavo transporto priemonę automobilį Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 2,56 promilių girtumas bei tikrinančiojo policijos reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 14 p., 16 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124 ¹ str.8 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad automobiliu su draugais važiavo į miestą, automobilį vairavo blaivus draugas. Bevažiuojant Čiurlionio tiltu, pasibaigė kuras. Automobilį pradėjo stumti, vienas draugas miegojo mašinoje. Kiek pastūmę, sustojo ir automobilis pradėjo nuo kalnelio riedėti, nes nebuvo užtrauktas rankinis stabdis. Tuomet jis įšoko į automobilį ir pradėjo vairuoti laisva eiga. Nuvažiavo apie 200-300 metrų, kai sustabdė policijos pareigūnai K. M. pr. Pažeidimą padarė, siekdamas išvengti didesnės žalos. Teisė vairuoti jam būtina dėl darbo pobūdžio.

Atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis teisės pažeidimą padarė esant tam tikroms būtinoms aplinkybėms. Šias aplinkybes patvirtino ir pareigūnas B.. Dėl to ginčo nekyla. Vairavimas automobilio neblaiviame stovyje yra vienas iš sunkiausių pažeidimų, jis sukelia dideles pažeidėjui pasekmes, nes bauda yra didelė ir dar su privalomu teisės vairuoti atėmimu. Šiuo atveju situacija šiek tiek kitokia, nes atstovaujamasis vairavo neužvestą automobilį ir jis tą darė, kaip pats sako, norėdamas gero. Tai buvo siekis išvengti didesnių pasekmių, kad tas automobilis nenuriedėtų. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į šią aplinkybę ir taikyti ATPK 30¹ str. bei į tai, kad pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Liudytojas J. paaiškino, kad juos vežęs blaivus vairuotojas buvo nepatyręs ir nevaldomas automobilis riedėjo nuo viaduko. Prašo taikyti kuo mažesnį specialios teisės atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad L. Z. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas R. B. parodė, kad buvo nakties metas, pastebėjo keistai tiltu manevruojantį automobilį. Galimai važiavo įjungęs avarines šviesas. Automobilis nuo Europos pr. po Čiurlionio tiltu pasuko link Juozapavičiau pr., po to prie sankryžos pasuko į K. M. pr. Susilyginus su vairuotoju ir į jį pažiūrėjus, kilo įtarimų, kad neblaivus. Automobilį sustabdė ar pats sustojo neprisimena. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, turėjęs teisę vykdyti eismo priežiūros funkciją. Vairuotojas sutiko su pažeidimu, minėjo automobilio gedimą, vėliau atbėgo draugai, tačiau buvo nustatytas vairavimo faktas, darė manevrus, važiavo apie 200-300 metrų.

Liudytojas V. J. parodė, kad L. Z. yra jo draugas ir kartu važiavo automobilyje. Pasibaigus kurui, automobilį pradėti stumti, vėliau automobilis pradėti riedėti. K. L. Z. turi didelę vairavimo patirtį, jis įšoko į automobilį ir pradėjo laisva eiga jį vairuoti, ketindamas nuvairuoti iki degalinės. „Lukoil“ degalinė tuoj pat nusileidus nuo tilto. Iki to laiko vairavo K. S., kuris buvo blaivus.

L. Z. kaltė padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124 ¹ str.8 d. įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad L. Z. 2015-06-12 04.03 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8).

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog L. Z. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą L. Z., atsižvelgia į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, L. Z. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis L. Z. atžvilgiu netaikytinas.

Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N-575-9-13). Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).

Išnagrinėjus bei įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad L. Z. nebuvo kilęs realus pavojus, dėl kurio jis veiktų būtinojo reikalingumo (ATPK 17 straipsnis) sąlygomis. Įšokęs į riedėjusį automobilį, jis jo nesustabdė, bet vairavo dar tam tikrą atstumą , ketindamas pasiekti degalinę (liudytojo V. J. parodymai).

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, už ATPK 124 ¹ str. 8 d. pažeidimą baustinas bauda, taikant ATPK 33 str. galutinai šiam asmeniui parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ² str., 286, 287 str. teismas

nutarė:

L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124 ¹ str. 8 d. ir nubausti jį :

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą - 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ str. 8 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. L. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.