Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-630/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
1-29-630/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16319-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
R. B.
Civilinis atsakovas
AB „Lytagra“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-630/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16319-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui L. F.,kaltinamajam A. S.,nukentėjusiajam R. B., jo atstovui advokatui O. R.,civilinio atsakovo AB „Lytagra“ atstovui advokatui D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tai yra 2017 m. balandžio 5 d., apie 16.25 val., Šakių rajone, Griškabūdžio seniūnijoje, Katilių kaime, 20,735 km kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, vairuodamas AB „Lytagra“ priklausantį triašį vilkiką „MAN/TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant vilkiko tempiamos dviašės priekabos „DOLL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas negabaritinį krovinį javų kombainą „Class Lexion 5800“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – Kelių eismo taisyklės) 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir 136.4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, nes nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų eismo saugumui, pradėjo lenkti jo važiavimo kryptimi važiuojantį dviratininką R. B., neįsitikinęs, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nusukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, ko pasėkoje už priekabos gabaritų išsikišusiu vežamo kombaino dešiniu ratu kliudė lenkiamą dviratininką R. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo smūgio kombaino ratu nugriuvusiam ir sužalotam dviratininkui R. B. dėl kairio žastikaulio skeveldrinio lūžimo su stipinio nervo pažeidimu, pokapsulinio blužnies plyšimo, kairės pusės 9 ir 10 šonkaulių lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad balandžio 5 d. vežė negabaritinį keturių metrų pločio krovinį – kombainą. Darbo metu vairavo transporto priemonę, kuri priklauso AB „Lytagra“ ir yra apdrausta. Važiuodamas keliu lenkė dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį, kuris važiavo kelio kelkraščiu balta juosta. Nukentėjusįjį matė, kadangi buvo šviesu, kelio niekas neužstojo, dviratininkas buvo su liemene, šiek tiek lynojo, bet kelio sąlygos buvo patenkinamos. Jam atrodė, kad nukentėjusįjį lenkė saugiai. Kad kliudė dviratininką, pamatė per veidrodį. Jis mano, kad dviratininką galėjo kliudyti dėl kelio provėžų laiku. Po eismo įvykio sustojo, atbėgo prie nukentėjusiojo, bet tuo metu prie nukentėjusiojo jau buvo sustojęs lengvasis automobilis, kuriuo važiavę asmenys jau buvo iškvietę greitąją pagalbą. Jis laukdamas kol atvažiuos pagalba padėjo nukentėjusiajam, kad jam būtų patogiau. Minėto eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1985 m. Iki minėto eismo įvykio jokių įvykių neturėjo. Domėjosi nukentėjusiojo sveikata, lankė jį ligoninėje ir namuose, vežė vitaminų, bendravo su juo telefonu. Šiuo metu ir toliau dirba (duomenys neskelbtini). Darbdaviai jam pasakė, kad jo vairuota transporto priemonė yra drausta ir draudimo bendrovė žalą turi atlyginti. Nukentėjusiojo jis atsiprašė, sakė, kad padės kuo galės ir nukentėjusysis jam atleido.

Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo dviračiu savo kelio puse, dėvėjo liemenę ir buvo blaivus. Po smūgio nelabai ką atsimena. Neatsimena, kaip buvo suteikta pagalba. Jis tik per tamsą matė žmones. Kaltinamasis ir AB „Lytagra“ atstovė buvo atvažiavę į ligoninę jo aplankyti. Kaltinamasis atsiprašė ir jis jam atleido. Sutinka susitaikyti bei sutinka su draudimo bendrovės pasiūlytu sumažintu turtinės žalos dydžiu. Dėl neturtinės žalos, pasilieka prie savo ieškinio reikalavimų. Dėl netekto darbingumo draudimo bendrovei reikalavimų dar nėra pareiškęs. Jo gyvenimas po minėto eismo įvykio pasikeitė 100 procentų. Jis neteko 60 procentų darbingumo, pajamų. Jis vis dar įdarbintas, tačiau nedirba, gydosi. Darbdavys dar planavo jį palikti dirbti 0,25 etato, tačiau dabar jį jau atleis. Po eismo įvykio pagal turimas specialybes – šaltkalvio motopjūklininko, traktorininko, jis dirbti negalės, kadangi visi darbai susiję su rankų darbu. Jis bandė eiti į darbą, bet norint atlikti visus jam skiriamus darbus jam reikalinga pagalba. Skausmus jaučia iki šios dienos, jaučia, kur yra plokštelė, nevaldo rankos, beveik negali judinti pirštų. Jis gyvena vienas, todėl visus buities darbus jis turi atlikti viena ranka, tačiau tai reikalauja daugiau laiko bei pastangų, jam sunku užsikurti pečių, apsirengti. Jis negali pakelti sužalotos rankos, rankoje nėra jėgos. Iki įvykio jo ranka buvo visiškai sveika. Neįgalumas nustatytas terminuotai, kadangi pirmą kartą neįgalumas nustatomas tik metams. Jo išgijimo prognozės neaiškios, nežino, ar bus taikomas operacinis gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo R. B. parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. 1. 1), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. 1. 7–14), priėmimo–perdavimo aktas (t. 1, b. 1. 26), specialisto išvada (t. 1, b. 1. 40–41), liudytojo R. Ž. apklausos protokolas (t. 1, b. 1. 60–61) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 5 d., 16.27 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas pranešimas, kad kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, 20,735 kilometre, sunkvežimis „MAN TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gabeno kombainą „Class Lexion 586-314“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kurio priekiniu ratu kabino keliu važiuojantį dviratininką R. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu buvo sužalotas R. B.. Jam VšĮ Šakių ligoninės Priėmimo skyriuje nustatyta politrauma ir jis išgabentas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. A. S. eismo įvykio metu buvo blaivus ir turėjo vairuotojo pažymėjimą (t. 1, b. 1. 1).

2017 m. balandžio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, 20 kilometre, tiesiame ruože, sunkvežimio „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Doll“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinys kliudė dviratininką, kuris guli kelkraštyje, dešinėje pusėje žiūrint link Šakių (t. 1, b. 1. 7–14).

Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad sutinkamai su 2016 m. gruodžio 30 d. pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininkas J. S. perdavė AB „Lytagra“ javų kombainą „Class Lexion 580“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 26).

2017 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. nustatyta kairio žastikaulio skeveldrinis lūžimas su stipininio nervo pažeidimu, pokapsulinis blužnies plyšimas, kairės pusės 9, 10 šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti transporto priemonės atsikišusios dalys, dviračio dalys, kietas pagrindas ir pan. Sužalojimai galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai įvertinus įvykio aplinkybes galėjo gautis tiek tiesioginio kontakto su vežamos transporto priemonės dalimis, tiek ir griuvimo metu paveikus kairę kūno pusę. R. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. 1. 40–41).

Iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam R. B. nustatytas netektas darbingumo 60 procentų (t. 2, b. 1. 27).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra vairuodamas triašį vilkiką „MAN/TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant vilkiko tempiamos dviašės priekabos „DOLL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas negabaritinį krovinį javų kombainą „Class Lexion 5800“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 136.4 punktų reikalavimus, nes nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų eismo saugumui, pradėjo lenkti jo važiavimo kryptimi važiuojantį dviratininką R. B., neįsitikinęs, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nusukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, ko pasėkoje už priekabos gabaritų išsikišusiu vežamo kombaino dešiniu ratu kliudė lenkiamą dviratininką R. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo smūgio kombaino ratu nugriuvusiam ir sužalotam dviratininkui R. B. dėl kairio žastikaulio skeveldrinio lūžimo su stipinio nervo pažeidimu, pokapsulinio blužnies plyšimo, kairės pusės 9 ir 10 šonkaulių lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis A. S. vairuodamas triašį vilkiką „MAN/TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant vilkiko tempiamos dviašės priekabos „DOLL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas negabaritinį krovinį javų kombainą „Class Lexion 5800“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 180.4 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 53 punkte nurodyta, jog keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę, o 180.4 punkto Kelių eismo taisyklėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad surašant kaltinamąjį aktą kaltinamojo A. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau suklysta nurodant Kelių eismo taisyklių punktus, kurių reikalavimus kaltinamais pažeidė, klaidingų Kelių eismo taisyklių punktų nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu, kurio ištaisymas nekeičia kaltinimo esmės.

A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo R. B. ir su juo susitaikė (t. 2, b. l. 50). Nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam A. S. dėl jam padarytos žalos neturi (t. 2, b. l. 50). A. S. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 78), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą (t. 1, b. l. 82–85), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, vedęs (t. 1, b. l. 86), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 1, b. l. 81), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 81). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji bylą nutrauktina.

Nukentėjusysis R. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55). 2017 m. spalio 11 d. civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ R. B. išmokėjo 3000 Eur eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 122). 2017 m. lapkričio 20 d. teisme priimtas nukentėjusiojo R. B. patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo jis patikslino priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, prašydamas priteisti 609,38 Eur turtinės ir papildomai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 133–137). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. sutiko su ADB „Gjensidige“ pasiūlyta turtinės žalos atlyginimo suma – 485,68 Eur, tačiau palaikė civilinį ieškinį dėl papildomos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5–7, 51–54, 57).

Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 109 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246–6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad žala nukentėjusiajam R. B. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo A. S. veiksmų. Tai reiškia, kad A. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant AB „Lytagra“ priklausančią transporto priemonę – triašį vilkiką „MAN/TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant vilkiko tempiamą dviašę priekabą „DOLL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (t. 1, b. l. 28–29, 31, 33). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis A. S. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl turtinės žalos dydžio nekilo. Nukentėjusysis R. B. sutiko su ADB „Gjensidige“ pasiūlyta turtinės žalos atlyginimo suma – 485,68 Eur (t. 2, b. l. 5–7, 51–54, 57), todėl atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 140–143), nukentėjusiajam R. B. iš ADB „Gjensidige“ priteistina 485,68 Eur turtinė žala.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Nukentėjusysis R. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, tai yra jam nuolat skauda sužalotas vietas, jis negali savarankiškai valdyti kairės rankos, dėl eismo įvykio atsirado baimės jausmas, tai yra pablogėjo jo psichinė ir fizinė būklė (t. 1, b. l. 136). Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad jo gyvenimas po minėto eismo įvykio pasikeitė 100 procentų, kadangi jis neteko 60 procentų darbingumo, pajamų, šiuo metu jis yra laikinai nedarbingas, tačiau dėl savo sveikatos būklės jis bus atleistas, po eismo įvykio pagal turimas specialybes – šaltkalvio motopjūklininko, traktorininko, jis dirbti negalės, kadangi visi darbai susiję su rankų darbu, skausmus jaučia iki šios dienos, nevaldo rankos, beveik negali judinti pirštų, visus buities darbus priverstas atlikti viena ranka, kadangi gyvena vienas, jo gydymas dar nebaigtas, laukia galimai operacija (t. 2, b. l. 51–53).

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo A. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. B. padaryti kūno sužalojimai – kairio žastikaulio skeveldrinis lūžimas su stipininio nervo pažeidimu, pokapsulinis blužnies plyšimas, kairės pusės 9, 10 šonkaulių lūžimai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusysis buvo operuojamas, jam atlikta k. žastikaulio osteosintezė rakinam plokštele ir sraigtais, galimai operacijos reikės ateityje (t. 1, b. 1. 40–41, t. 2, b . l. 39). Vertinant nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, patirtą operacinį gydymą, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis R. B. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusįjį patyrus ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamą emocinę būseną. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis patyrė tokios apimties sužalojimus, kurie turi lemiamą įtaką nukentėjusiojo visuomeninei, kasdienei veiklai, dėl kurių iš esmės pasikeitė ir pablogėjo jo gyvenimo sąlygos, tai yra dėl patirtos traumos jam laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (t. 2, b. l. 26), jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas (t. 2, b. l. 28), po eismo įvykio pagal turimas specialybes – šaltkalvio motopjūklininko, traktorininko, jis negali dirbti, kadangi visi darbai susiję su rankų darbu, jis gyvena vienas, dėl liekamųjų reiškinių jam sunku pasirūpinti savimi buityje – apsirengti, užskurti pečių, atnešti malkų, jis neteko dalies pajamų, galimai neteks kasdieninės veiklos – darbo, buvo operuojamas (t. 2, b. l. 39), iki šiol jaučia skausmus, jo visiško išgijimo perspektyvos nėra aiškios.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.

Vertinant tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti papildomai nukentėjusiojo R. B. įvardintą 3000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindų, todėl ši prašoma priteisti suma, įvertinus tai, jog draudimo bendrovė sumokėjo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikytina per didele. Mažinant R. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ypatingai į naujai paaiškėjusią aplinkybę – nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nustatytą netekto darbingumo lygį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ bei į tai, kad ADB „Gjensidige“ R. B. išmokėjo 3000 Eur eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. B. priteistina 1000 Eur neturtinė žala. Kadangi priteistos neturtinės žalos dydis neviršija 5000 Eur, todėl darbdaviui – (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė atlyginti neturtinę žalą nekyla.

Teismui pateikta 2017 m. lapkričio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 169 Eur advokato užmokestis (t. 1, b. l. 145). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji bylą nutrauktina, į tai, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam dėl jam padarytos žalos neturi (t. 2, b. l. 50), teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304, 305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti A. S., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. B. naudai iš ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 485,68 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) padarytai turtinei žalai ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė