Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina yra V. T.. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis ir medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) jos tėvai mirę, vienintelis vaikas – pareiškėja. Mirties liudijimas ir mirties pažyma patvirtina, kad pareiškėjos senelė Z. T. taip pat yra mirusi. Iš pareiškėjos pateikto jos motinai adresuoto rašto dėl informacijos apie teritorijų planavimą matyti, jog galimai motinai priklauso nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. T. patvirtina, kad pareiškėjos senelei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam. Iš paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad senelės turtą paveldėjo pareiškėjos motina. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų pareiškėjos motinos sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Pareiškėja nurodo, kad iki pat motinos mirties jos kartu gyveno, jas siejo artimi ir glaudūs tarpusavio ryšiai, motinai padėdavo buityje ir kasdieniuose darbuose, motiną slaugė ir teikė nuolatinę pagalbą, organizavo laidotuves. Po motinos mirties pareiškėja palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti visus motinos turėtus nuosavybės dokumentus, asmeninius daiktus ir buities daiktus, kuriais toliau naudojasi. Pareiškėja teigia, maniusi kad jos motina jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturėjo, dėl to po jos mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notaro biurą. Pareiškėja 2020 m. birželio mėnesį sužinojo, kad motinai priklauso dalis žemės sklypo. Pareiškėjos motina paveldėjo senelės turtą, tačiau žemės sklypo daiktinės teisės nebuvo įregistruotos. Pareiškėja nedelsdama kreipėsi dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja kitu būdu negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėja įrodė, kad ji po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo jos palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą, nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – ji įgyvendins teisę paveldėti po jos mamos mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali įgyvendinti savo teisių į palikimą, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.