- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- I-10035-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03626-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Č. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad nuo 2009-09-30 iki 2013-12-30 su pertraukomis buvo laikomas Ligoninėje, nesilaikant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo įrengtas unitazas, visose kamerose nebuvo įrengta tualeto reikmenų lentynėlė. Tualetą skirianti pertvara nėra tinkamas HN76:2010 21 punkto reikalavimo įvykdymas. Pareiškėjas teigia, kad dėl šių pažeidimų patyrė didelę neturtinę žalą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas teigia, kad sutriko jo visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, iki šiol negali ramiai miegoti, šios aplinkybės buvo sukėlusios norą žudytis, teko gulėti Ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 85-87) prašo skundą atmesti, teigia, kad nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodo, kad Ligoninė vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje, palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir/arba keičiamas. Eksploatavimo taisyklės numato, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, nėra numatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Pažymi, kad Ligoninės patalpos yra nuolat remontuojamos. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, tai įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus, privalomus veiklai vykdyti. Prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį, nes pareiškėjas dėl dalies reikalavimų kreipėsi į teismą suėjus ieškinio senaties terminui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laikant jį Ligoninėje laikotarpiu nuo 2009-09-30 iki 2013-12-30 su pertraukomis, o skundo reikalavimo pagrindas tas, kad, pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą laikymo Ligoninėje laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-07-07 (pagal išsiuntimo spaudą ant voko su skundu teismui) (b. l. 5). Laikytina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Ligoninėje galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu iki 2012-07-06, atlyginimo. Todėl, atsakovui reikalaujant, pritaikius ieškinio senatį pareiškėjo skundo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį iki 2012-07-06 atmetamas (CK 126 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą (b. l. 85-87), pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas su pertraukomis nuo 2009-10-13 iki 2009-10-27 kamerų tipo palatoje Nr. 25, nuo 2012-06-14 iki 2012-06-26 kamerų tipo palatoje Nr. 25, nuo 2013-01-17 iki 2013-01-23 kamerų tipo palatoje Nr. 7, nuo 2013-04-30 iki 2013-05-09 kamerų tipo palatoje Nr. 30 (toliau – kamerų tipo palatos, kameros). Kadangi pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, byloje vertinamas sanitarinio mazgo įrengimas minėtose kamerose laikotarpiais nuo 2013-01-17 iki 2013-01-23 ir nuo 2013-04-30 iki 2013-05-09.
Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. HN 2 punktas nustato, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš teismų praktikoje nusistovėjusių įrodinėjimo taisyklių tokio pobūdžio bylose matyti, kad pareiškėjui, pateikusiam reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tenka pareiga nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pakankamai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pirmiausia, pareiškėjas nurodo, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas Ligoninėje, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtų tualeto reikmenų lentynėlių. Antra, pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengtas unitazas. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose Nr. 24, 25, 26, teismas pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-01-17 iki 2013-01-23 kamerų tipo palatoje Nr. 7, nuo 2013-04-30 iki 2013-05-09 kamerų tipo palatoje Nr. 30 (b. l. 85). Taigi atsakovo atstovui tenka pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Kad kameroje Nr. 7 sanitariniame mazge nebuvo įrengta tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 97, 101, 106). Tokių spintelių (lentynėlių) įrengimas nėra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl HN 2 punkte nustatyta išimtimi, kuomet netaikomi HN reikalavimai, negalima vadovautis, taigi, tokios spintelės (lentynėlės) turėtų būti įrengtos. Tačiau kameroje Nr. 30 sanitariniame mazge tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) buvo įrengta, tai matyti iš pateiktų į bylą nuotraukų (b. l. 109-113). Pagal HN 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose įrengtame sanitariniame mazge turi būti unitazas. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti (b. l. 94, 100, 109-113), kad kamerose Nr. 7 ir 30 unitazo įrengta nebuvo, atsakovo atstovas šių apinkybių neįrodė, todėl tuo buvo pažeistas HN 21 punktas.
Atsakovo atstovas teismui paaiškino, kad sanitarinis mazgas nuo likusio gyvenamosios patalpos ploto yra atskirtas pertvara. Ši aplinkybė yra matoma ir iš byloje esančių nuotraukų. HN reikalavimas sanitarinius mazgus įrengti atskirose patalpose susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl remiantis HN 2 punktu Ligoninei nėra privalomas. Vis dėlto, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Todėl Ligoninė turėjo pareigą, net ir nesant galimybės atlikti pastato ar patalpų rekonstrukcijos ir įrengti sanitarinių mazgų atskirose patalpose, užtikrinti suimtųjų galimybę privačiai naudotis sanitariniais mazgais. Teismo vertinimu, vien tik pertvaros buvimas visiško privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrino. Atsakovo atstovas nepagrindė, kad nebuvo objektyvių galimybių visiškai izoliuoti sanitarinių mazgų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstais pripažintini pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo gyvenimo Ligoninėje laikotarpiu buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, o sanitariniai mazgai buvo įrengti dalinai netinkamai. Taigi šiais aspektais įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nors byloje nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau šie išgyvenimai, nepatogumai, atsižvelgiant į jų pobūdį, nebuvo itin intensyvūs. Nėra duomenų, jog byloje nustatyti pažeidimai (netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais) sukėlė pareiškėjui reikšmingas ar nepataisomas pasekmes. Pažeidimai konstatuoti 2013-01-17 – 2013-01-23 ir 2013-04-30 – 2013-05-09 laikotarpiais, taigi, jie truko santykinai neilgai. Tokiomis aplinkybėmis, pareiškėjo privatumo neužtikrinimas buvo minimalus. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl šių pažeidimų patyrė didelę neturtinę žalą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kad sutriko jo visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, kad sumažėjo pasitikėjimas savimi, kad iki šiol negali ramiai miegoti, būtent dėl to gydėsi Ligoninės Psichiatrijos skyriuje, nėra pagrindžiami įtikinamais faktiniais duomenimis. Atsižvelgtina, kad pažeidimus lėmė ne sąmoningi atsakovo atstovo veiksmai, siekis išskirti pareiškėją iš kitų asmenų, bet objektyviai susiklosčiusi būklė įstaigoje. Byloje esantys įrodymai – darbų priėmimo aktai, pažymos (b. l. 118-123), įrodo, kad atsakovo atstovas siekia gerinti laikomų asmenų gyvenimo sąlygas, atlieka remontus. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju piniginės sumos neturtinės žalos atlyginimui priteisimas būtų neadekvatus pažeidimo pobūdžiui ir patirtiems neigiamiems išgyvenimams, o pakankama ir teisinga satisfakcija laikytina paties teisės pažeidimo pripažinimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Č. skundą iš dalies tenkinti.
Pripažinti, kad nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 23 d. ir nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. buvo pažeista pareiškėjo A. Č. teisė į teisės aktuose nustatytas gyvenimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Pareiškėjo A. Č. skundo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.