Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1111-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
e1-1111-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45179-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1111-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45179-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;1.1.8.8;1.1.8.12; 1.1.8.14;1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 25 d. nutarimu, kurį 2020 m. kovo 26 d. patvirtino Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. A. 2022 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, būdamas neblaivus, konflikto metu, suėmė viena ranka savo šeimos nariui – broliui I. A. už kako, kita ranka už rūbų krūtinės srityje ir tąsė jį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. A. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo G. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis gyvena vienas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo mama O. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Mama gyvena viena, todėl jis pas ją ateina padėti atlikti ūkio darbus, nes ji augina gyvulius. Jo brolis I. A. gyvena atskirai nuo mamos. Nuo jo buto iki jo brolio namų yra kažkur apie 4 km atstumas. Su broliu sutaria prastai, su juo nesikalba. Su juo nebendrauja apie 2 metus. Pas jį į namus nevažiuoja. Kai brolis atvažiuoja pas mamą, tada pas ją jis neina. 2022 m. lapkričio 25 d. po pietų jis atėjo pas savo mamą. Tada buvo išgėręs 3 litrus alaus. Pas mamą atėjęs sukonfliktavo su ja, nes buvo papjautos mamos dvi avys ir mama sakė, kad jas papjovė I. A.. Jis supyko, kad jis šeria, augina avis, o brolis pjauna ir naudoja sau. Dėl to su mama susibarė ir prieš ją naudojo smurtą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nubaustas. Po įvykio su mama pas ją atvažiavo jo brolis I. A. su savo automobiliu. Tuo metu jis buvo kieme. Jis pribėgo prie savo brolio, suėmė viena ranka jam už kaklo, o kita ranka už rūbų krūtinės srityje ir patąsė jį po kiemą. Jokių smūgių broliui nesudavė. Jis jam taip pat jokių smūgių nesudavė. Tuo metu kieme daugiau nieko nebuvo. Jis mano, kad nuo tokio jo elgesio brolis galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Pasižada atsiprašyti savo brolio ir su juo susitaikyti. Mano, kad taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. A. prisipažinimo, jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuose užfiksuotas I. A. pareiškimas ir parodymai. Jis pareiškė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 16.30 val. atvykęs pas savo motiną į namus, adresu (duomenys neskelbtini), išlipus iš automobilio, kiemo teritorijoje, atbėgęs brolis G. A., gyvenantis tuo pačiu adresu, suėmė viena ranka jam už kaklo, o kita ranka už rūbų krūtinės srityje, tąsė kiemo teritorijoje, tokiais savo veikslais sukeldamas jam fizinį skausmą. Apklaustas liudytoju I. A. parodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 16.00 val. jam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino jo sūnus D. A. ir pasakė, kad jo brolis G. A. smurtauja prieš motiną O. A.. Sūnus D. A. nematė kaip buvo smurtaujama prieš jo motiną O. A., Apie tai sužinojo iš pačios O. A. telefoninio pokalbio metu. Tuomet jis paskambino motinai, kuri jam pasiskundė, kad neblaivus G. A. sulaužė kėdę, peiliu subadė dubenį ir ją sumušė. Norėdamas sudrausminti savo brolį G. A. jis jam paskambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kadangi su broliu telefonu nesusikalbėjo, jis automobiliu nuvažiavo iki savo motinos O. A. ir brolio G. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Jam įvažiavus į sodybos teritoriją ir išlipus iš automobilio, prie jo atbėgęs brolis G. A. suėmė viena ranka jam už kaklo, o kita ranka už rūbų krūtinės srityje, pradėjo tąsyti kiemo teritorijoje. Jam išsivadavus iš brolio sugriebimo jis iš kišenės išsiėmė mobilaus ryšio telefoną ir surinko 112, tačiau nespėjo nuspausti kvietimo mygtuko, brolis išmušė telefoną iš rankos ir tarp jų vėl prasidėjo susistumdymas. Visas susistumdymas truko apie penkias minutes. Broliui nubėgus link ūkinio pastato jis iškvietė policijos pareigūnus, o brolis pasišalino. Atvykę policijos pareigūnai dėl motinos sumušimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tokiais savo veiksmais brolis jam sukėlė fizinį skausmą. Kadangi dėl tokių brolio veiksmų jam neatsirado kraujosruvos ar kitokie sužalojimai, pas medikus nesikreipė todėl vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisako. Visą šį įvykį matė jo motina O. A.;

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – sodybos (duomenys neskelbtini). Patekimas į sodybos teritoriją neaptvertas, galimas laisvas patekimas. Sodybos teritorijos kairėje pusėje matomas medinis gyvenamasis namas. Sodybos viduryje yra medinė lauko virtuvė, prieš ją medinė malkinė. Sodybos dešinėje pusėje matomas medinis ūkinis pastatas. Sodybos teritorijoje, prie minėtų pastatų matomi esantys įvairūs ūkio ir buities prietaisai/daiktai. Sodybos snieguotas kiemas yra išvažinėtas, matosi batų pėdsakai. Daugiausiai ištrypta ties gyvenamojo namo įėjimu. Sodybos teritorija vaizdo kameromis nestebima. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta;

papildomos apklausos protokolas, kur liudytojas (nukentėjusysis) I. A. parodė, kad šiuo metu jo brolis G. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo jo namų apie 4 km. Jis su broliu bendrauja mažai, brolis į jo namus neina. Jam brolis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Skauda krūtinę iki šios dienos. Pas medikus nesikreipė. Jis civilinio ieškinio byloje nereikš.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kadG. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, būdamas neblaivus, konflikto metu, suėmė viena ranka savo šeimos nariui – broliui I. A. už kako, kita ranka už rūbų krūtinės srityje ir tąsė jį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. A. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2022 m. lapkričio 30 d., kuriame jis pasirašė ir nurodė, jog prokuroro sprendimo neskųs, prieštaravimų dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – brolį I. A.. Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.Kaltinamojo G. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad, kaip pats pripažino, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Bylos duomenimis nustatyta, kad G. A. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje neteistas, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 25 d. nutarimu, kurį 2020 m. kovo 26 d. patvirtino Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, G. A. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Taip pat teismo iniciatyva kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje;

neatlygintinai išdirbti 50 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje;

neatlygintinai išdirbti 50 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam G. A. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė