- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-740-318/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo S. J. pripažintas kaltu:
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubaustas 42 EUR dydžio bauda;
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas 1 013 EUR dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 013 EUR dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. kovo 26 d., apie 9.29 val., Eitmonų g. 14 Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, būdamas neatsargus, nepaliko tarpo iš šono, todėl kliudė stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 bei 222 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukas S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. arba jam paskirti švelnesnę nuobaudą.
Pažeidėjo manymu, apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir be reikalo vadovavosi įvykio liudytojų ir pareigūnų parodymais. S. J. pažymi, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o paprasčiausiai dėl vykusių kelio remonto darbų automobilį pasistatė visai šalia.
Be to S. J. manymu, apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą nuobaudą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
S. J. apeliaciniame skunde pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo neginčija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. nurodo, jog jis nepadarė pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 130 str. 1 d.
Nepagrįstas S. J. apeliacinio skundo argumentas, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudėtis.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kelių eismo taisyklių 222 p. numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. J. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Apeliaciniame skunde S. J. nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu ir nurodė, jog jis iš įvykio vietos nepasišalino, o tiesiog dėl vykusių kelio remonto darbų pasistatė automobilį visai šalia. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes jis yra paneigtas byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. S. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), M. Ž. paaiškinimu (b. l. 9), liudytojo M. Ž. parodymais (b. l. 30).
2015 m. kovo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-27993090-15, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė S. J., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. aiškino, jog jis iš eismo vietos nepasišalino, paprasčiausiai dėl vykusių kelio darbų automobilį pasistatė už 50 m., tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Liudytojas M. Ž. paaiškinime, surašytame iš karto po eismo įvykio, nurodė, jog jis matė, kaip automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 9). Liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad girdėjo automobilių kontakto garsą. Jis matė, kad po susidūrimo iš pradžių iš automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo jo keleivis, po to vairuotojas. Jie apsižiūrėjo. Liudytojui buvo akivaizdu, jog jie abu matė, kad automobilis BMW apgadintas, tačiau asmenys iš eismo įvykio vietos išvažiavo, jokio raštelio automobilio savininkui nepaliko. Liudytojas M. Ž. patvirtino, jog jis eismo įvykį matė gerai, kliūčių, trukdančių jam stebėti automobilius, nebuvo (b. l. 30). Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. Ž. su pažeidėju S. J. nėra pažįstamas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas S. J. galėjo apkalbėti. Tokių duomenų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šiais liudytojo parodymais. Be to tam, kad S. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., neprieštarauja byloje esantis tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad pažeidėjas, užfiksavus eismo įvykį, su pažeidimu nesutiko, aiškino, jog jis manė, kad atsitrenkė į apsauginę tvorelę, todėl nesuprato, kad apgadino automobilį (b. l. 3). Taigi aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, automobiliui BMW padarytų apgadinimų pobūdis (b. l. 5, 10-12) patvirtina, kad S. J. suvokė, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau apie eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. M. Š. aiškino, jog ji kitą rytą už stiklo rado policijos ir asmens, padariusio žalą raštelį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidėjas nukentėjusiajai raštelį paliko tik po to, kai į eismo įvykio vietą atvyko liudytojo M. Ž. iškviesti policijos pareigūnai.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių S. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai S. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dešimtame skirsnyje, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 18). Nėra S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, S. J. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, skirdamas galutinę nuobaudą laikėsi nuobaudų bendrinimo taisyklių (ATPK 33 str. 2 d.). Todėl paskirta galutinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.