- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2-86-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03429-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė savo sutuoktinės J. J. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre M. J. vardu (b.l. 3-4).
Nurodė, kad pareiškėja V. D. (duomenys neskelbtini) padavė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui M. J., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notarų biure pareiškėja sužinojo, kad po jos motinos J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), M. J. nesikreipė pas notarą dėl mirusiosios J. J. palikimo priėmimo. Pareiškėjos tėvai M. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) santuokoje buvo įsigytas nekilnojamasis turtas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai-kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre M. J. vardu, nors jo teisinis statusas buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Jie minėtą turtą valdė lygiomis dalimis. Nurodyta namų valda buvo pareiškėjos tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) mirus J. J., M. J. nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo ir gyvendamas jų bendrame name toliau valdė bei naudojo savo ir mirusios J. J. nekilnojamojo turto dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kad inspekcija, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl J. J. palikimo ir teismui nustačius, kad M. J. po sutuoktinės mirties priėmė turtą pradėdamas jį faktiškai valdyti, inspekcija neprieštaraus pareiškėjos prašymui (b.l. 24). Suinteresuoto asmens atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančiame name. Kai žmona mirė, M. J. liko gyventi tame name ir toliau naudojosi visu turtu. Palikėja kitų vaikų neturėjo, tik pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja pareiškime teismui suformulavo prašymą dėl atskirų nekilnojamojo turto objektų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, t.y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra J. J. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. D. yra M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 7-14). M. J. ir J. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad M. J. nuosavybės teisės įregistruotos į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytą nekilnojamąjį turtą M. J. įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. jam būnant santuokoje su J. J., todėl turtas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (b.l. 17-21). Testamentų registre nėra įregistruota J. J. palikimo priėmimo faktų, t.y. jos sutuoktinis M. J. po jos mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, tačiau po žmonos mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name ir toliau šį turtą prižiūrėjo, t.y. pradėjo turtą faktiškai valdyti.
Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas teigti, kad M. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymu nustatyta trijų mėnesių terminą faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti jos palikimą.
Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.