Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant kaltinamajam, nukentėjusiajai A. M., jos atstovui advokatui V. B.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje pagal A. M. privataus kaltinimo skundą D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis D. Š. kaltinamas tuo, kad 2013 m. vasario 23 d., apie 1 val. atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), spyrė keliu į kairį klubą bei ranka, kurioje buvo prožektorius sudavė į veidą ir dėl kairiojo smilkinio – skruosto - apatinio voko srities, kairio klubo ir dešinės blauzdos kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-02-23, apie 1 val. nakties jis kartu su D. P. tėvu bei V. Š., D. Š., A. Š., N. U. nuėjo į netoliese esantį butą parsivesti girto D. P.. Užėjęs į kambarį jis nieko nemušė. Gali būti, kad užkliuvęs už lovos griuvo ir griūdamas sužalojo nukentėjusiąją, kuri stovėjo tarpduryje. Jokių konfliktų jis nematė.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2013-02-23 ar 22 d., tiksliai nepamena, su draugais susirinko Š. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute taip pat buvo D. P., R. G., K. M. ir M. R., Š. M.. Apie 22 val. nuėjo miegoti. Apie 1 val. ji pabudo nuo triukšmo ir pamatė aplink lovą stovinčius D. Š., A. Š., D. Š., N. U.. Jie kažką labai garsiai kalbėjosi, buvo girti. Atsikėlusi paprašė jų išeiti. Ji matė kaip A. Š. puolė M. R. ir jie abu susikibo. Ji juos skyrė. Tuo metu D. Š. puolė K. M.. Viskas vyko tame pačiame kambaryje tik truputį toliau prie durų. K. N. U. tramdė M. R. ir A. Š., ji norėjo išskirti K. M. su D. Š.. D. Š. iš pradžių ją stūmė į sieną ir vėl puolė K. M.. Ji bandė antrą kartą juos išskirti, bet tada D. Š. jai spyrė keliu į klubą ir vėl puolė K. M.. Kai ji vėl mėgino juos išskirti, tada D. Š. jis trenkė kumščiu, kuriame buvo prožektorius, į veidą. Nuo smūgio ji parkrito ir pradėjo šaukti. Tada visi su D. Š. atėję asmenys iš buto išėjo. Buvo iškviesta policija.

Liudytojas K. M., M. R., J. R. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

Liudytojas D. Š., A. Š., V. Š. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

Liudytojas N. U. parodė, kad jis buvo kartu su kaltinamuoju bei jo draugais užėjęs į butą, kuriame buvo nukentėjusioji ir jos draugai. Buvo išgėręs, tačiau prisimena, kad bandė išskirti D. Š. ir nukentėjusiąją, kurie tarpusavyje stumdėsi.

Iš 2013-02-28 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 59/13(08) matyti, kad A. M. nustatyti šie sužalojimai: kairio smilkinio - skruosto - apatinio voko srityje 6x4,5 cm netaisyklingos formos geltona kraujosruva. Kairio klubo šoniniame paviršiuje yra 3x2 cm geltona kraujosruva. Dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje 2x1 cm šviesiai geltona kraujosruva. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 5-7 dienas iki jos teismo medicininio apžiūrėjimo 2013-02-28 dieną 12 val. 40 min. ir tai galėjo būti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2013-02-22)

Iš medžiagos Nr. 89-At-00039-13 pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2013-02-23, 2 val. 15 min. K. M. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą dėl A. M. sužalojimo (b.l. 2). Iš šios medžiagos matyti, kad K. M., M. R., A. M. davė tokius pačius parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu.

Tokiu būdui ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad nukentėjusioji bei liudytojai K. M. ir M. R. kaltinamąjį nurodė kaip asmenį, kuris sudavė smūgius koja bei ranka nukentėjusiajai. Teismo medicinos specialistas patvirtino nukentėjusiosios ir šių liudytojų nurodytas aplinkybes. Taip pat liudytojas N. U. patvirtino, kad jis išskyrė nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, nes pastarieji stumdėsi. Kaip matyti po šio įvykio nukentėjusiosios brolis K. M. iškart kreipėsi į policiją dėl šio įvykio. Apie nukentėjusios sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji, liudytojai K. M. ir M. R. nuosekliai paaiškino tiek policijos pareigūnams tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Šių asmenų parodymus apie padarytų sužalojimų vietą, mechanizmą patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Šie aptarti įrodymai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, jie yra gauti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji ir liudytojai K. M. bei M. R. siekia apkalbėti kaltinamąjį. Tuo tarpu liudytojai, kurie neigia konfliktą ir smurto panaudojimą yra artimi kaltinamojo giminaičiai (brolis, tėvas, pusbrolis). Jų parodymai ne tik prieštarauja nukentėjusios ir liudytojų K. M., M. R. parodymams, bet ir kartu su jais buvusio N. U. parodymams apie tai, kad kaltinamasis stumdėsi su nukentėjusiąją. Šie įrodymai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad jis užkliuvęs už lovos pargriuvo ir netyčia atsitrenkė į nukentėjusiąją ir jai padarė kūno sužalojimus. Todėl toks kaltinamojo aiškinimas kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams, atmestinas.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už nežymų sveikatos sutrikdymą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą ar jam būtų sutrukdyta sveikata. Iš šių nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis sudavė smūgius siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, į tai, kad nėra teistas (b .l 19), psichiatrinėje ir priklausomybių kabineto įskaitoje nėra registruotas (b. l. 17), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 28), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 41), ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė (BK 55 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 2).

Nukentėjusioji ieškinį palaikė. Nurodė, kad ji buvo sumuša, matėsi fizinio smurto žymės, buvo pažeminta draugų akivaizdoje, dėl padarytų sužalojimų negalėjo pasirodyti viešumoje.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš specialisto išvados bei byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis yra nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiajai yra pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, taip pat nėra duomenų, kad ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad jai dėl panaudoto smurto kilo kokių nors problemų su sveikata. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 1500 Lt neturtinės žalos dydis (CK 6. 263 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Š. vieną tūkstantį penkis šimtus litų neturtinės žalos atlyginimui A. M. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.