Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam N. V., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas vieną kartą :

- 2014-04-07 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015-12-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio datos) laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikus ir neišnykus teistumui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. kaltinamas tuo, kad jis 2016-06-04, apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 3,14 % promilių girtumas, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą peiliu dūrė savo broliui N. V. į nugaros sritį, taip padarydamas paviršinę pjautinę žaizdelę nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nurodė, kad būdami neblaivūs su broliu susipyko, iš pradžių brolis jam sudavė kumščiu į akį, tada jis paėmęs peilį dūrė vieną kartą į nugarą. Jo veiką išprovokavo brolio elgesys, kadangi brolis sukėlė konfliktą ir pirmas sudavė jam. Visų įvykio aplinkybių dėl girtumo nepamena. Labai gailisi dėl šio savo poelgio, atsiprašė brolio, šis jam atleido. Su broliu konfliktuoja ne pirmą kartą, anksčiau irgi yra brolį sužalojęs. Konfliktui įtakos turėjo alkoholis, mano, kad jis turi problemų dėl alkoholio, todėl sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusysis N. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su broliu konfliktuoja ne pirmą kartą, tačiau broliui atleido.

Kaltinamajam E. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

-2016-06-04 tarnybiniame parnešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog smurtą patyrė N. V., užfiksuoti sužalojimai nugaros srityje, kurie galimai padaryti su peiliu, smurtą naudojęs asmuo, kuris sulaikytas įvykio vietoje - E. V. (b.l. 5-6 );

- 2016-06-08 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas rudos spalvos medine rankena peilis (b.l. 8-14);

- 2016-06-08 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas rudos spalvos medine rankena peilis, bendras ilgis 210 mm, geležtės ilgis 110 mm, rankenos ilgis 100 mm, peilio rankena medinė, kraštai rudos spalvos. Specialisto išvada – peilis yra buitinės paskirties, prie šalto ginklo nepriskiriamas (b.l. 15-18). Peilis perduotas į daiktų saugyklą (b.l. 19-22 );

-2016-06-13 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įraše užfiksuotas N. V. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Atlikta garso įrašo stenograma (b.l. 25-27);

- 2016-06-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1442/2016(02) nurodyta, jog N. V. konstatuota paviršinė pjautinė žaizdelė nugaroje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus nugarą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-06-04 (b.l. 31);

- N. V. atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju bei atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį brolį E. V. (b.l. 33-34);

- E. V. 2016-06-06 apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jo seseriai I. V.. Viename šio buto kambaryje gyvena jis, o kitame jo brolis N. V.. Sesuo I. V. kartu su jais negyvena. 2014-04-07 Kauno apygardos teismo jis buvo nuteistas 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už savo brolio N. V. sužalojimą. Bausmę atliko Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose. Iš pataisos namų buvo išleistas 2015 m. gruodžio mėnesį lygtinai, neatlikus 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Grįžęs iš pataisos namų pradėjo gyventi kartu su broliu N. V. jų sesers I. V. bute (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko iki šiol jo tarpusavio santykiai su broliu N. buvo geri, tarpusavyje nesipykdavo, nors kartu ir vartodavo retsykiais alkoholį. 2016-05-25 įsidarbino į (duomenys neskelbtini) krovėju. 2016-06-04, apie 16.00 val. iš parduotuvės namo grįžo brolis N. V. ir parsinešė 4 „bambalius“ „Utenos“ alaus. Iki tol minėtą dieną jis buvo visiškai blaivus, o brolis N. V. jau buvo neblaivus, nes iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Grįžęs iš parduotuvės N. V. pasikvietė jį į savo kambarį išgerti alaus ir jis sutiko. Jiems begeriant alų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio tikslios priežasties, neprisimena, nes buvo stipriai apgirtęs. Jau buvo spėję abu išgerti tuos 4 butelius alaus. Pamena tik, kad jie abu sėdėjo ant sofos jo kambaryje ir kilusio konflikto metu brolis N. V. netikėtai, pats pirmas trenkė jam du kartus rankos kumščiu į veidą ir nuo šių smūgių jis nukrito nuo sofos ant grindų. Jam nukritus, N. dar ne mažiau dviejų kartų jam vėl rankos kumščiu trenkė į galvos sritį. Dėl ko N. jam sudavė šiuos smūgius, tikrai nežino ir tvirtina, kad tai brolis pirmas jam smogė kumščiu į veidą. Dėl šių smūgių sudavimo skambinti į policiją net neketino. Po šių smūgių, labai supyko ant Nerijaus ir pamatęs kambaryje ar tai ant stalo, ar tai ant grindų gulinčius du virtuvinius peiliukus, pagriebė vieną iš jų ir, atsistojęs nuo grindų, dūrė juo vieną kartą broliui N.. Brolis N. tuo metu buvo atsisukęs nugara į jį, todėl durdamas pataikė N. į nugaros sritį, tačiau dėl girtumo nepamena tiksliai į kurią vietą. Po to iš karto nuėjo į savo kambarį. Kad nuo dūrio peiliu broliui būtų pradėjęs bėgti kraujas, tikrai nematė, nes iš karto išėjo į savo kambarį. Kur padėjo peiliuką, kuriuo dūrė N. į nugarą, jis neprisimena dėl girtumo. Šis virtuvinis peiliukas buvo apie 10 cm. ilgio kartu su rankena. Peilio rankena, jei gerai pamena, tai buvo lyg ir juodos spalvos, tiksliai neprisimena. Abejoja, ar galėtų atpažinti šį peilį, jei jis jam būtų pateiktas atpažinimui tarpe kitų peilių, nes buvo stipriai apgirtęs. Po kelių minučių, jau būnant savo kambaryje, pro langą pamatė policijos pareigūnus, kurie atėję į jų butą, jį sulaikė ir išsivežė. Patvirtina, kad nuo brolio N. smūgių kumščiu sudavimo jam į galvos sritį ant jo veido dešinės pusės atsirado kraujosruvos ir patinimas. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad peiliu dūrė savo broliui N. V., dėl šių savo veiksmų jo tikrai atsiprašys, jeigu turės galimybę. Patikslina, kad jis tikrai nežino, dėl kokios priežasties tarp jų kilo tarpusavio konfliktas, tačiau gali patvirtinti, kad šį konfliktą pradėjo pirmas būtent jo brolis N. V. ir kad būtent jis pirmas kumščiu trenkė jam į galvos sritį ne mažiau 4 kartų, po ko jau jis, būdamas dėl to ant jo supykęs ir bijodamas, kad jis daugiau jo nesumuštų, dūrė jam vieną kartą virtuviniu peiliu į nugaros sritį. Taip pat tvirtina, kad šis smūgis tikrai nebuvo stiprus ir šio įvykio metu brolis N. kambaryje buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. Šio įvykio daugiau niekas nematė, nes bute buvo tik jis ir brolis N. V.. Dar kartą tvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prisižada iki galutinio sprendimo šioje byloje nesilankyti bute (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su savo broliu N.. Ketina išeiti laikinai gyventi pas savo seserį I. V.. Taip pat parodo, kad jis sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu (b.l. 44-46);

- 2016-05-10 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2262 užfiksuota, kad 2016-06-04, 19:16:10 val. N. V. nustatytas 3,14 % promilių girtumas (b.l. 68 ).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Visi aukščiau išvardinti veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. V. visišku prisipažinimu, kitais įrodymais kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad E. V. 2016-06-04, apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 3,14 % promilių girtumas, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą peiliu dūrė savo broliui N. V. į nugaros sritį, taip padarydamas paviršinę pjautinę žaizdelę nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai kad kaltinamojo veiką išprovokavo nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 6 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. V. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo šeimos narį - brolį, į tai, kad nukentėjusysis jam neatleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės už analogišką nusikalstamą veiką, teistumui neišnykus. Tai reiškia, kad E. V. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės neatlikus, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (b.l. 69-80). E. V. administracine tvarka baustas (b.l. 60-67), dirbantis (b.l. 58), nuo 2016-01-13 registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre kaip asmenų, neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendras sveikatos patikrinimas ir ištyrimas (b.l. 82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, tačiau lankėsi konsultacijų kabinete, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b.l. 84). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-06-13 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-488/2016 konstatuota, kad E. V. teismo psichiatrijos ekspertizė skirti netikslinga (b.l. 89). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad E. V. ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurtą brolio atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl darytina išvada, kad E. V. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Tai reiškia, kad E. V. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.). Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad E. V. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, E. V. išbūtas laikiname sulaikyme.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai iš BPC, kuris saugomas byloje (b. l. 28) nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas saugoti byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rudos spalvos medine rankena peilis, kuris perduotas saugoti į daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas kaip menkavertis.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-06-15 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6963 kurioje nurodyta, kad advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą E. V. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto E. V.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-04-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri lygtinio paleidimo komisijos svarstymo metu sudarė 1 m. 9 mėn. 18 d., iš dalies sudedant bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti E. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-04 iki 2016-06-06 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. V. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašai iš BPC, kuris saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rudos spalvos medine rankena peilį, kuris perduotas saugoti į daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.