- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1163-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05644-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AGROCHEMA“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROCHEMA“ ieškinį atsakovui A. J. dėl baudos už nepristatytą produkciją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „AGROCHEMA“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. J. 22 056,26 Eur baudą už nepristatytą produkciją, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 381 Eur žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 22 056,26 Eur sumai atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o šio turto nepakakus – areštuoti atsakovui priklausančius pasėlius bei gautą derlių, nes reikalavimo suma yra pakankamai didelė, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, o jo turtas yra įkeistas arba areštuotas, atsakovas į ieškovo raginimus nereaguoja, vengia vykdyti įsipareigojimus ieškovui, todėl yra tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovo A. J. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bei turtines teises neviršijant pareikšto reikalavimo sumos (22 056,26 Eur), uždraudžiant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, o nesant pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar turtinių teisių, areštavo atsakovo A. J. pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti pagal CPK 739 straipsnį), neviršijant pareikšto reikalavimo sumos (22 056,26 Eur), uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į A. J. sąskaitas gautas lėšas ir iš šių sąskaitų atsiskaityti su ieškove ir valstybe (įskaitant savivaldos institucijas).
3. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma 22 056,26 Eur yra pakankamai didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas, siekdamas išvengti galimo atsiskaitymo su ieškove, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų priimto teismo sprendimo realų ir savalaikį įvykdymą. Iš Creditinfo informacijos matyti, kad atsakovo A. J. turtas yra areštuotas bei įkeistas. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, kas sustiprina išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių atsakovo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
1.2. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė. Priešingai, pateikti ieškovės įrodymai – išrašas iš Creditinfo apie atsakovo turto areštą patvirtina, kad atsakovo turimo turto apimtis yra žymiai didesnė nei ieškovės reikalavimas. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikiamas ilgalaikio turto žiniaraštis, iš kurio matyti, kad vien tik atsakovo turimo ilgalaikio turto vertė yra 933 137,22 Eur.
1.3. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ar veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar jį perleisti. Trūkstant minėtų duomenų, vien ieškovės reikalavimo dydžio nepakanka preziumuoti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą.
Šalies argumentai
1.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teismų praktikoje vyraujančią poziciją, kad ieškinio suma, nevertinant kitų teismui prieinamų faktinių duomenų, įprastai pati savaime neturėtų lemti atsakovo teisių suvaržymo. Teismas, spręsdamas arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo klausimą, turi analizuoti visumą jam atskleistų faktų, tačiau ne automatiškai remtis formaliomis teisinėmis konstrukcijomis.
1.5. Ieškovė nurodė tik abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie atsakovo turto areštą bei tariamą vengimą bendradarbiauti, tačiau nuslėpė nuo teismo, kad tarp ieškovės ir atsakovo iškilusius ginčus buvo žodžiu bandoma spręsti gražiuoju, tačiau jie nebuvo išspręsti dėl ieškovės nenoro bendradarbiauti.
1.6. Vien ieškinio padavimas nepateikiant įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
1.7. Nėra ginčo tame, kad atsakovas turi kitų kreditorių, kurių įsipareigojimų įvykdymui yra įkeista dalis atsakovo turimo turto, ar jis yra areštuotas. Todėl esant areštuotam ar įkeistam turtui, akivaizdu, kad atsakovas ne tik, kad neslėps savo turto, bet ir neturės realios galimybės to padaryti.
1.8. Dėl praėjusių nuostolingų ūkiui metų šiuo metu turint tam tikrų mokumo problemų vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes turto arešto paskyrimas savaime nepadidintų atsakovo turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Antstoliui areštavus atsakovo pinigines lėšas, būtų sudarytos prielaidos sutrikdyti ūkio veiklą, o tai lemtų priešingą rezultatą nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.
1.9. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. 2-5237-217/2019 pagal ieškovės UAB „AGROCHEMA“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Šioje civilinėje byloje teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavęs atsakovo turtą. Taigi ieškovės reikalavimai jau yra užtikrinti atsakovo turto areštu.
1.10. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi jis pareikštas tuo pagrindu, jog atsakovas nepristatė kviečių ir rapsų pagal pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ieškovė gerai žino, kad sutartys buvo neįvykdytos ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad praeiti metai ūkiui buvo labai nuostolingi ir dėl oro sąlygų (sausros) ūkis neužaugino planuotų užauginti kultūrų. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, kuriuo Vyriausybė buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „AGROCHEMA“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo suma, t. y. 22 056,26 Eur, preziumuojama yra didelė atsakovui.
2.2. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams.
2.3. Atsakovas skunde nurodė turimo ilgalaikio turto vertę, tačiau nepateikė jokių galimų alternatyvių reikalavimo įvykdymo užtikrinimo variantų (pvz., sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių.
2.4. Atsakovui buvo siųsti pranešimai ir pretenzija dėl netinkamo grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė. Atsakovas vengia susimokėti susidariusį įsiskolinimą pagal sutartis ir bendradarbiauti, ieškoti taikių kylančio ginčo sprendimo būdų, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas vengė ir toliau vengs vykdyti sutartis, o tai rodo jo nesąžiningumą.
2.5. Atsakovo turtas yra areštuotas ir įkeistas. Šie duomenys tik patvirtina ir įrodo faktą, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, kurių nevykdo. Būtent tokios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas gali būti nesąžiningas ir ateityje.
2.6. Ieškovės reikalavimai buvo užtikrinti ir kitoje civilinėje byloje, kurios ieškinio reikalavimas, dalykas yra kitoks, nei šios bylos. Ieškovės reikalavimai, kylantys iš kitų civilinių teisinių santykių, taip pat gali būti užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
2.7. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam vykdant sutartinius įsipareigojimus egzistavo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, taip pat nedetalizavo, kokį poveikį ekstremali situacija padarė atsakovo pasėliams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo A. J. atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
8. Atsakovas A. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ilgalaikio turto žiniaraščio kopiją, 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ kopiją.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovas šių įrodymų pateikti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, pateiktus įrodymus priima, prijungia prie bylos bei vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės UAB „AGROCHEMA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. J. atžvilgiu tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad prašoma priteisti 22 056,26 Eur suma yra pakankamai didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra gera, kas gali padidinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau apeliantas (atsakovas) A. J. atskirajame skunde su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, kvestionuodamas abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek preliminarų ieškinio pagrįstumą, tiek grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „AGROCHEMA“ ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl baudos už nepristatytą produkciją priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
16. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
17. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
19. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
20. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „AGROCHEMA“ jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovas A. J. turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad atsakovas vengia bendradarbiauti ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą, kas neva rodo atsakovo nesąžiningumą, tačiau vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamos pinigų sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamu sumokėti įsiskolinimu ir jį ginčija. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo turtas yra įkeistas ir areštuotas, iš jo vykdomi išieškojimai, kas, anot jos, padidina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
22. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
23. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas apelianto (atsakovo) nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
25. Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, taikė laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs šį institutą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo, pateikiamo aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „AGROCHEMA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROCHEMA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šios nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.