Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-819-952/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-20
Bylos Nr.
e1-819-952/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14130-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Deimantė Andrulytė
Kaltinamasis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-819-952/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14130-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 20 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) muziejus darbininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)2, teistas - Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d., skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. A. sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2022 m. balandžio 24 d., apie 14.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia R. P. kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, taip padarydamas R. P. kairės pusės kaktos srityje nubrozdinimus ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad R. P. yra buvęs jo patėvis, kuris gal apie 10 metų gyveno su jo mama. Kai jis pradėjo gyventi su jo mama, jam galėjo būti septyneri ar aštuoneri metai ir jis gyveno kartu su jais visą tą laiką, kol R. P. gyveno su jo mama. Jo R. P. nebuvo įsisūnijęs, jis skaitėsi jo posūnis, o jis buvo jo patėvis. Jam galėjo būti gal 20 metų, kai mama išsiskyrė su R. P. ir jie kartu jau nebegyvena apie 8 metus. Jis gyvena su savo mama D. A. ir sese E. P. bei broliu E. P., o R. P. gyvena atskirai. Gyvena tame pačiame name, mama gyvena (duomenys neskelbtini), o R. P. gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 24 d., po pietų, apie 15 val., ar keletas minučių po 15 val., jis iš kaimo grįžo namo. Būdamas kaime su draugais, išgėrė degtinės, alaus ir jautėsi vidutiniškai girtas. Jam grįžus namo, namuose buvo mama, močiutė (mamos mama) ir tiksliai nepamena dėl ko, jis pradėjo su mama garsiai kalbėti. Galėjo ginčytis, kai netrukus į butą pas juos užėjo R. P., kuris jį pradėjo drausminti, priekaištavo dėl jo girtumo. Jam tai nepatiko ir jis su juo apsižodžiavo. Būdamas supykęs, kad jam priekaištauja, sudavė kumščiu tris smūgius jam į veido sritį. Kur tiksliai pataikė, nežino, bet nubrozdino jam veidą, suduodamas iš kumščio. Daugiau smūgių nesudavė. Sudavė bute, prieškambaryje. Tai galėjo matyti jo mama ir močiutė, brolio ir sesers tuo metu, kiek pamena, bute nebuvo, jie lyg buvo išėję į lauką ir to nematė. Po jo suduotų smūgių, R. P. išėjo į savo butą ir netrukus pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato, iškvietė R. P.. R. P. kartu su jais šiuo metu negyvena, bet jis ateina dažnai pas juos aplankyti savo vaikų, mama su juo bendrauja. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Šis įvykis įvyko ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, o (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama ir jis su savo seserimi ir broliu (b. l. 103-105, 118-120).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Be G. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad su sugyventine D. A. kartu gyveno nuo 2000 m. iki 2016 m., adresu (duomenys neskelbtini). Su D. A. turi dukrą E. P. ir sūnų E. P.. Gyvendami kartu su D. A., augino ir jos vaikus, tame tarpe ir G. A.. G. A. kartu su sugyventine augino iki kol šiam sukako 20 metų. Po to, su D. A. išsiskyrė. Po skyrybų išsikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Po minėtų skyrybų praėjus trims metams, su buvusia sugyventine nutarė apsikeisti gyvenamaisiais butais. Po minėto sandorio jam atiteko šeštas butas, o jo sugyventinei atiteko antras butas. 2022 m. balandžio 24 d, apie 14.30 val., būdamas savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14.30 val., išgirdo triukšmą. Iš balsų atpažino, jog pas buvusią sugyventinę bute konfliktuoja jo posūnis G. A. bei pastarojo mama D. A.. Kiek girdėjo, asmenys bute šūkavo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Žinodamas, jog posūnis G. A. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir išgėręs būna agresyvus bei kabinėjasi prie savo motinos, nusprendė nusileisti į apačioje esantį D. A. butą bei pažiūrėti, kas ten vyksta. Jam atėjus į D. A. butą, konfliktuojančius asmenis rado buto dešinėje pusėje esančiame miegamajame kambaryje. Tačiau jis pats į miegamąjį kambarį nėjo, stovėjo buto koridoriuje. Matė, kad minėtame kambaryje G. A., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, vadino savo motiną įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tačiau dėl ko konkrečiai asmenys pykosi, nežino. Norėdamas nutraukti konfliktą, jog šis neperaugtų į smurtą, jis posūniui G. A. paliepė eiti į kitą bute esantį kambarį bei atsigulti miegoti. Tai išgirdęs G. A. dar labiau supyko bei iš miegamojo kambario išėjęs į buto koridorių, jį pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakydamas jam eiti iš buto. Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Minėto konflikto metu akivaizdžiai neblaivus posūnis G. A. jam sudavė tris smūgius kumščiu į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertina trim balais. Po minėtų smūgių, G. A. pasiliko savo motinos bute, o jis nuėjo į savo butą, kur iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui. Atvykę policijos pareigūnai, G. A. sulaikė, į įvykio vietą atvyko medikų ekipažas. Jį apžiūrėjusi medikė dėl kaktoje esančių nubrozdinimų paliko gydytis namuose. Nors G. A. jis užaugino nuo pat mažens, tačiau su juo iki šiol nesutaria. G. A. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėręs tampa agresyvus bei konfliktuoja su namiškiais. Kadangi jam padaryti sužalojimai nežymūs, pas teismo medicinos ekspertus nustatyti jam padaryto kūno sužalojimo masto jis nevyks. Įvykio metu turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio byloje nereikš. R. P. papildomai apklaustas parodė, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), o D. A. su jų bendrais vaikais bei savo sūnumi G. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko D. A. gyvenamajame bute – (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-46, 59-63);

3.2. liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad jai išaiškinta, kad turi teisę atsisakyti duoti parodymus ar atsakinėti tik į užduodamus klausimus byloje, kurioje jos sūnus G. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau parodymus duoti sutinka. R. P. yra buvęs jos sugyventinis, su juo kartu nebegyvena nuo 2013 metų, neveda bendro ūkio. Kartu su juo pragyveno apie 10 metų. Kai pradėjo su R. P. gyventi kartu, jos sūnus G. A. buvo dar mažametis, tačiau jis jos sūnaus G. įsivaikinęs nebuvo. 2022 m. balandžio 24 d., galėjo būti po 15 val. keletas minučių, namo grįžo neblaivus jos sūnus G. A.. Jis jos prašė pinigų alui ir cigaretėms nusipirkti, ji jam nedavė ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu pas ją į butą buvo atėjusi kaimynystėje gyvenanti jos mama O. P.. Tuo metu jos nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. namuose nebuvo, jie buvo išėję į kaimą. Išgirdęs jos bute triukšmą, kad garsiai šūkauja G., netrukus pas ją į butą, pažiūrėti kas vyksta, atėjo R. P.. Jis, tik užėjęs į butą, buvo prieškambaryje, pasidomėjo kas vyksta. G., pamatęs P., jo paklausė ko jis atėjo ir jie, būdami prieškambaryje, apsižodžiavo. Ji, tuo metu palikusi juos abu prieškambaryje, nuėjo į kambarį ir nematė kas tarp jų vyko: ar jie stumdėsi ar sudavė vienas kitam smūgius, o jei ir sudavė, tai kuris kuriam. Tai truko neilgai, kai išgirdo, kaip P. pasakė, jog eina kviesti policijos, nes G. jam apdraskė veidą ir jis išėjo. G. netrukus išėjo į kiemą. Tuo metu pas ją buvo mama, kuri sėdėjo virtuvėje ir į konfliktą nesikišo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir G. išsivežė (b. l. 78-82);

3.3. liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad jai išaiškinta teisė, jog gali atsisakyti duoti parodymus arba tik atsakinėti į užduodamus klausimus byloje, kurioje jos anūkas G. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau duoti parodymus sutinka. 2022 m. balandžio 24 d., galėjo būti apie 15 val., kai ji atėjo pas savo dukrą D. A. į jos butą ir joms būnant dviese jos bute, grįžo neblaivus jos anūkas G., kuris yra D. sūnus. Jis prašė mamos pinigų ir kadangi mama nedavė jam pinigų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji nesikišo, buvo virtuvėje, kai netrukus į butą atėjo R. P., buvęs dukros sugyventinis, kuris paklausė, kas vyksta. G. nuėjo į prieškambarį, kur atėjęs stovėjo P. ir kažką jam pasakė. Jie apsižodžiavo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji nėjo iš virtuvės į prieškambarį, kur jie buvo, žiūrėti kas vyksta ir nieko nematė ką jie vienas kito atžvilgiu kokius veiksmus atliko. D. tuo metu buvo gretimame kambaryje. Tačiau konfliktas truko trumpai, netrukus P. išėjo iš buto. Ji nematė ir nežino ar G. jam sudavė smūgius. Ji netrukus išėjo namo (b. l. 87-91);

3.4. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo R. P. rūbais neuždengtas kūno vietas, veido viršutinėje dalyje, kairėje pusėje, ant kaktos matosi trys nubrozdinimai. Vienas nubrozdinimas matosi arčiau nosies, kitas nubrozdinimas - prie smilkinio ir trečias nubrozdinimas matosi žemiau smilkinio. Daugiau sužalojimų nenustatyta (b. l. 22-28);

3.5. alkotesterio rodmenimis, iš kurių matyti, kad 2022 m. balandžio 24 d. 15.49 val. nukentėjusiajam R. P. alkotesteriu nustatytas 0,00 promilės neblaivumo laipsnis. 2022 m. balandžio 24 d. 16.05 val. įtariamajam G. A. nustatytas 1,97 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 29);

3.6. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos tyrimui turinčių reikšmės daiktų ir kt. objektų neužfiksuota, nieko paimta (b. l. 14-21)

4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. G. A. prisipažinimas, nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų D. A. ir O. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad G. A. sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia R. P., kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, taip padarydamas kairės pusės kaktos srityje nubrozdinimus ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad G. A. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 139-140); civilinis ieškinys nepareikštas.

7. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam G. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis G. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. l. 139-140).

9. Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

10. Skiriant bausmę G. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad G. A. teistas (b. l. 122-127), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 128-133), yra dirbantis (b. l. 137).

11. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. A. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės trukmę (BK 46 str.).

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Atsižvelgiant į tai, kad G. A. nusikaltimą padarė smurtaudamas prieš savo patėvį, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

15. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 24 d. 16.05 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 13.45 val., t. y. 1 para ir laikytina, kad išbūtos 2 laisvės apribojimo dienos (b. l. 34-35, 107-108).

16. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį, įpareigoti dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. A. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį, įpareigoti dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią įpareigoti atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 24 d. 16.05 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 13.45 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad išbūtos 2 (dvi) laisvės apribojimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Deimantė Andrulytė