Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Reginos Majauskienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Šarūnui Vilčinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. N. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis (paskirtas bausmes subendrinus ir iš dalies sudėjus su 2008-11-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu), paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Civiliniam ieškovui žala pilnai atlyginta, pretenzijų dėl to jis neturėjo, todėl civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteista dėl to, kad sukurstė už atlygį N. A. padaryti nusikaltimą – iš jos vyro M. S. ūkinio pastato pagrobti seifą su pinigais, buvo kartu su juo ir davė patarimus bei priemones – pjūkliuką, tinkamą spynai nupjauti, taip N. A. 2009-12-03, apie 17.00 val., pjūkliuku nupjaudamas durų pakabinamą spyną, įsibrovė į M. S. priklausantį ūkinį pastatą, esantį Kauno g. 28, Žiežmariai, Kaišiadorių r., iš kur slapta pagrobė svetimą M. S. priklausantį seifą – savadarbę medinę dėžę, kurioje buvo automobilio “Volga-24” registracijos pažymėjimas ir techninis talonas, degimo ir bagažinės rakteliai, dokumentinė rankinė, benzininio pjūklo grandinė, 2 vnt. oro monometrų, motociklisto akiniai, stiklo rėžtukas, 3 kg varžtų, 7 vnt. peilių, medžio pjovimo diskelis, 2 vnt. frezavimo diskų, 8 vnt. raktų, dėl ko nukentėjusiajam padaryta 160 Lt vertės turtinė žala. Taip pat, G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį nuteista dėl to, kad sukurstė už atlygį N. A. padaryti nusikaltimą – plėšimą jos vyro atžvilgiu, davė patarimus bei priemones: kepurę, skirtą veido maskuotei, specialiai paliko namuose lipnią juostelę ir virvę tinkamą M. S. surišti, taip N. A. 2009-12-18 apie 19.30 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į M. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Kauno g. 28, Žiežmariai, Kaišiadorių r., užpuolė M. S. ir panaudodamas fizinį smurtą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, reikalavo pinigų, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiojo M. S. valią ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė piniginę, kurioje buvo 250 Lt ir pensininko pažymėjimas, mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 3310” su SIM kortele, po to tęsdamas nusikalstamą veiką ir grasindamas peiliu, pagrobė 800 Lt ir benzininį pjūklą “Huqvarna 350”, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. 2370 Lt vertės turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį nuteistas N. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. S. prašo pakeisti teismo nuosprendį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog iki šiol gyveno pavyzdingai, yra garbaus amžiaus, serga keliomis nepagydomomis ligomis, tarp kurių tokios kaip vėžys, cukrinis diabetas ir kitos. Dėl nusikaltimų prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios G. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Byla patikrintina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas aprašo byloje nustatytas, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas, aplinkybes, įvertina kiekvienos iš jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą G. S. motyvavo tuo, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, taip pat, įvertino jos sveikatos būklę, atsižvelgė į byloje atliktas ekspertizes, kuriose nurodyta, jog G. S. nustatytos ligos netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, taip pat, kad nustatytos ligos neatitinka nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašo punktų, jos nelaikytinos pagrindu atleisti ją nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmės, paskirtos G. S., už atskirus nusikaltimus artimos minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, galutinė subendrinta bausmė paskirta nuteistajai palankesniu būdu – už inkriminuotus nusikaltimus galutinės bausmės dydis mažesnis už bausmės vidurkį, kuris taikomas skiriant bausmę už vieną iš jos padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, kad nepagrįstai lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas nelaikė jos prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Kaltininko prisipažinimas vertinamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. S. nusikaltimą pati aktyviai rengė ir kurstė kitą žmogų jį įvykdyti, prisipažino padariusi nusikaltimą tik dėl surinktų byloje įrodymų, nuoširdžios atgailos jos prisipažinime nebuvo, todėl šios aplinkybės pagrįstai nelaikytos atsakomybę lengvinančiomis.

Byloje nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį G. S. padarytos nusikalstamos veikos, ar jos pačios pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog paskirta bausmė nuteistajai aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle ir amžiumi, vertinant kartu su padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį apibūdinančiomis aplinkybėmis, negali būti laikomos pakankamu pagrindu skirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę. Teismas, įvertinęs visus duomenis apie G. S. sveikatos būklę ir amžių, pagrįstai nurodė, jog ji gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo ją atleisti nuo bausmės dėl ligos, taip pat, atsižvelgė į G. S. amžių ir paskyrė jai bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, t. y., parinko pačią lengviausią pataisos įstaigos rūšį.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios G. S. apeliacinį skundą atmesti.