Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Maroko Karalystėje, Lietuvoje santuoka patvirtinta Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotu santuokos liudijimu (duomenys neskelbtini)., akto įrašu (duomenys neskelbtini). Ieškovė susipažino su atsakovu internetu 2019 m. pavasarį. Nuvyko į Maroką 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje, kur susitiko su atsakovu, prabuvo kartu porą savaičių ir nutarė susituokti. Po to ji parvyko į Lietuvą ir jos sutuoktiniui siekiant atvykti pas ją, jis kreipėsi dėl Šengeno vizos jam išdavimo. Jo prašymas buvo netenkintas, todėl su juo ji susitiko tiki 2021 metų birželio 19 dieną Stambule, Turkijoje. Kartu praleidus dvi savaites, ji grįžo į Lietuvą ir su sutuoktiniu bendravo internetu. Abiejų toks bendravimas netenkino, todėl 2022 metų pradžioje abu nutarė nutraukti santuoką ir gyventi atskirus gyvenimus. Nuo to laiko praktiškai nebebendrauja, sutuoktinio prašymu inicijavo santuokos nutraukimo procesą.

3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi.

4. Atsakovui M. A. procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo vertimo kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, teismo šaukimai į posėdžius) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas elektroniniu laišku patvirtino sutinkantis su ieškinio reikalavimais, į teismo paskirtą posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)santuoka apskaityta Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) akto įrašu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, atsakovas – Maroko Karalystės pilietis . Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų bei dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Maroko Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Maroko Karalystės nėra sudaryta bendradarbiavimo civilinėse bylose sutarčių, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, spręsdamas klausimą dėl šios bylos teismingumo. Byloje nustačius, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, konstatuojama, kad jos paduotas ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui (CPK 784 straipsnio 1 dalis).

7. Ieškovė paaiškino teismui, kad ji niekada nuolat negyveno Maroke, atvykdavo ten periodiškai, siekdama pasimatyti su atsakovu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su atsakovu neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietas, daro išvadą, kad byloje sprendžiant ieškovės ieškinio pagrįstumą turi būti taikoma bylą nagrinėjančio teismo teisė, t. y. Lietuvos Respublikos teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.29 straipsnio 2 dalis).

8. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka gali iširti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tas aplinkybes patvirtina ieškinyje ir teismo posėdyje dėstomos aplinkybės. Vertintina, kad šalys nedėjo pakankamai pastangų santuokos išsaugojimui. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 straipsnio 2 dalis).

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

10. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

11. Šioje byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl nepakankamo abiejų noro išlaikyti šeimos santykius. Šiuo atveju reikšminga tai, kad šalys visą savo santuokos laikotarpį gyveno skirtingose valstybėse: ieškovė – Lietuvoje, atsakovas – Maroke. Teisės aktuose nenustatyta pareiga nei vienam iš sutuoktinių gyventi vienoje valstybėje, tačiau nustatyta pareiga būti lojaliam su kitu sutuoktiniu, gerbti vienas kitą bei remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Sutuoktiniai šias įstatyme nustatytas pareigas gali vykdyti ir gyvendami skirtingose valstybėse, svarbiausia tai, kad jie abu, gyvendami skirtingose valstybėse, vykdytų jų kaip sutuoktinių pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji, siekdama tinkamai atlikti savo kaip sutuoktinės pareigas, tik keletą kartų po pora savaičių Maroke ir Turkijoje buvo susitikusi su atsakovu, atsakovas tik du kartus bandė gauti Šengeno vizą, kad galėtų atvykti pas ieškovę. Po to iniciatyvos neberodė tęsti bendravimą nei viena iš šalių.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, jiems iš esmės pažeidus CK nustatytas sutuoktinių pareigas būti lojaliems vienas kitam, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie sutuoktinių poreikių tenkinimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl abiejų kaltės tenkinamas.

14. Nutraukiant šalių santuoką, byloje turi būti išspręsti klausimai dėl jų tarpusavio išlaikymo bei bendro turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, pavardžių (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo iš atsakovo išlaikymo priteisimo. Byloje esančiais duomenimis šalys neturi bendro dalintino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto.

15. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – U., o atsakovui – A.. Nesant atsakovo prieštaravimo šiam ieškovės prašymui bei teismui nustačius, kad šis prašymas neprieštarauja proceso dalyvių interesams, minėtas ieškovės prašymas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Išnagrinėjus ieškovės ieškinį, byloje spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu. VGTPT į bylą pateiktais duomenimis ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl kurios valstybė turėjo 611,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.

17. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.61 str. 2d.). Todėl teismas atsižvelgdamas, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Maroko Karalystės nėra sudaryta bendradarbiavimo civilinėse bylose sutarčių, bylinėjimosi išlaidų išieškojimas gali būti nepagrįstai apsunkintas, bei vertindamas aukščiau paminėtą civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2d dalį, sprendžia, jog tikslinga atleisti šalis nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 7d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

patenkinti ieškovės S. A. ieškinį atsakovui M. A..

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)d. Tunise, tarp S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., gimusio (duomenys neskelbtini)d., bei apskaitytą Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje išduotu (duomenys neskelbtini), akto įrašu (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti iki santuokos turėtą U. pavardę, atsakovui palikti A. pavardę.

Atleisti M. A., nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.