Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-633-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
1-633-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19679-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-633-716/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19679-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,kaltinamajai J. Ž.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. tyčia iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, o būtent, ji 2019 m. kovo 18 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė (duomenys neskelbtini), (toliau – davėjas), (duomenys neskelbtini), sudariusi Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomos pagrindu perėmė laikinai naudotis ir valdyti jai patikėtą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su teise išpirkti jį bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas, o davėjui pareikalavus – iš karto pateikti transporto priemonę patikrinimui. Žinodama, kad pagal minėtos sutarties 2.1 punktą, 8.1 punktą, ji įsipareigojo neleisti tretiesiems asmenims naudotis savo teisėmis į transporto priemonę, pagal 8.4.4. punktą įsipareigojo neperleisti transporto priemonės ir neleisti, kad ji būtų perleista; be išankstinio raštiško davėjo sutikimo neperduoti transporto priemonės trečiajam asmeniui, pagal 8.4.6. punktą įsipareigojo neišvežti transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų, pažeisdama sutarties nuostatas, nuo 2020 m. sausio mėnesio įmokų už automobilį nebemokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešusi, nusprendė perleisti minėtą automobilį tretiesiems asmenims, dalinai užpildžiusi 2020 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, neturėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo perleisti automobilį, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, jai patikėtą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 eurų vertės (nepadengta vertė pagal sutartį – 4942,12 eurų), bei automobilio dokumentus ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui bei R. R., kuris pardavė automobilį ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui D. S., dėl ko automobilis buvo išgabentas į Rusijos Federaciją bei apsunkintas transporto priemonės grąžinimas savininkui, tokiu būdu tyčia iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai patikėtą turtą, padarydama 6143,34 eurų žalą.

J. Ž. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad parduodama automobilį su R. (pirkėju) buvo susitarimas, kad šis nepardavinės automobilio kol ji bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neišmokės visos sumos. Visgi po kurio laiko su ja susisiekė Baltarusijos gyventojas D. Š. ir pasakė, kad įsigijo automobilį. Jis pasakė, kad padės sumokėti visus pinigus. Po kurio laiko iš tyrėjos ji sužinojo, kad automobilis yra Rusijoje. Su automobilio pirkėju susitarė susitikti prie „Akropolio“, ten pasirašė sutartį. Tai buvo 2020 m. metų sausio mėn. Pardavimo sutartį pasirašė ji ir R. Tą sutartį ji pametė. Ji automobilį pardavė už 1500 eurų. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ apie pardavimą nepranešė, nes galvojo, kad ji mokės įmokas ir viskas bus gerai. Ji suprato, kad pagal sutartį automobilis priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo pasiruošusi sumokėti ir likutinę automobilio vertės sumą. Pripažįsta, kad pasielgė negerai, sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Automobilį sugalvojo parduoti, nes buvo gedimas. Automobilio taisymas kainavo didelę pinigų sumą. Tuo metu automobilio vertė buvo 5800 eurų. Ji automobilį pardavė už žymiai mažesnę sumą. Ji „(duomenys neskelbtini)“ atstovams melavo, kad viskas gerai, kad mokės įmokas. Vėliau jiems parašė paaiškinimą. Dabar įmokų nemoka. Automobilio galutinė vertė dabar yra 4000 eurų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko kaltinamoji ir prokurorė.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja I. M. tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialiste. Jos darbo vieta skirdavosi, dirbdavo įvairiuose Vilniaus skyriuose. J. J. ji neprisimena. Gali būti, kad su ja atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, bet kadangi ilgai toje darbovietėje dirbo, buvo daug klientų, negali atsiminti šio asmens. Nori pasakyti, jei asmuo sudaužęs automobilį bando pranešti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis skambina bendrąja linija ir kažkuris darbuotojas priima asmens skambutį. Visokie asmenų kreipimaisi, skambučiai, raštai, turėtų būti pridedami prie kliento sutarties. Ji šių dalykų nežino, ji tik pasirašo sutartį su klientais, neprisiima atsakomybės dėl sutarties vykdymo (t. 1, b. l. 56).

Liudytojas A. R. tyrimo metu parodė, kad maždaug 2020 m. balandžio mėnesį gavo automobilio „BMW X5“ paiešką. J. J. nemokėjo įmokų už automobilį „BMW X5“. Skolų skyrius neišieškojo skolos iš J. J., todėl visą medžiagą perdavė jam. Jis bandė susisiekti su J. J. telefonu, tačiau ji jam ragelio nekeldavo. Kiek pamena, jie bendravo trumposiomis SMS žinutėmis. Jis ieškodamas automobilio susisiekė su J. J., tačiau ji jam aiškino, kad automobilis jai yra reikalingas vykti į darbą, tai yra vienintelė mašina. Jis pradėjo jos klausti, kur automobilis yra, sakė, kad gali privažiuoti. Tuomet ji jam pranešė, kad automobilis buvo po avarijos, todėl ji jį pardavė į metalo laužo supirktuvę. Jis J. J. prašė tiek adreso supirktuvės, tiek pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ji nieko jam pateikti negalėjo. Tuomet jis patikrino GPS esantį automobilyje ir pamatė, kad automobilis yra Baltarusijoje. Supratęs, kad J. J. jam melavo, šią visą medžiagą perdavė L. G.. Su J. J. bendravo tik porą dienų, ne daugiau. Jie niekuomet nėra kalbėję žodžiu. Apie parduotą ir sugedusį automobilį ji jam pranešė tik tuomet, kai jis išsiaiškino, kad ji jam meluoja. Pati to savanoriškai nedarė. Tyrėjai žinučių su J. J. pateikti negalės, nes dažnai keičia darbo telefonus (t. 1, b. l. 62)

Specialiuoju liudytoju tyrimo metu apklaustas A. Ž. (A. Ž.) parodė, kad su J. yra pora apie du metus. Maždaug prieš metus, ar pusantrų metų J. iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį J. pirko sau, tačiau ir jis juo naudodavosi. Jiems „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai sakė, kad jis taip pat gali naudotis automobiliu, su juo gali vykti ir į Baltarusiją, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini). Su minimu automobiliu nebuvo patekę nei į vieną autoįvykį. Maždaug praeitų metų viduryje Nemenčinės plente automobilis sugedo. Jam subyrėjo reduktorius, išsipylė tepalai. Jis tuo metu vairavo automobilį. J. buvo kartu. Jie automobilį nutempė iki kelkraščio, perspėjo policiją ir išvyko. Kadangi automobilis labai dažnai gesdavo jie nusprendė jį parduoti. Žinojo, kad negali jo parduoti, tačiau vis tiek taip nusprendė. Per socialinį tinklą „Facebook“ susirado, kas nupirks automobilį. Asmuo „Facebook“ tinkle yra pasivadinęs R. R.. R. atvyko į Vilnių. Parduodant automobilį dalyvavo abu su J. J. su R. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Jie suvokė, kad J. nėra automobilio savininkė ir negali pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Su R. buvo susitarta, kad automobilis bus išrinktas dalimis ir taip parduotas. Už automobilį gavo 1 300 eurų. Mano, kad galėtų atpažinti R. „(duomenys neskelbtini)“ jie nepranešė, kad pardavė automobilį. Kaip „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo apie parduotą automobilį jis nežino. Po pardavimo nustojo mokėti įmokas už automobilį. Maždaug praėjus mėnesiui po pardavimo jam R. parašė per „Messenger“ programėlę ir pranešė, kad automobilis yra perparduotas į Baltarusiją. Jis jam į tai nieko neatrašė. Kur šiuo metu yra automobilis nežino (t. 2, b. l. 174).

Tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) parodė, kad turi individualią veiklą, remontuoja automobilius. 2020 m. pradžioje, atvažiavo pas jį į jo turimą individualią įmonę du jam nepažįstami asmenys, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iš pateiktų fotonuotraukų, jis asmenų neatpažintų, nes jų neįsidėmėjo. Vyriškiai pasakė, kad yra toks automobilis „BMW X5“, kad reikia skubiai pinigų žmonėms, taip pat paminėjo, kad automobilis priklauso lizingui, tačiau nedaug liko susimokėti kelios įmokos, bet nepasakė sumos. Vyriškiai jam parodė automobilio nuotraukas. Jis sutiko, kad sumokės už minėtą automobilį 1 800 eurų. Jis padavė minėtiems asmenims pinigus 1 800 eurų. Kitą dieną tie patys vyriškiai atvarė „BMW X5“, paliko dokumentus, t. y. registracijos liudijimą, draudimą. Jis negali pasakyti, kodėl jam pardavė už 1 800 eurų automobilį. Gal J. J. ar A. Ž. turėjo kokių kitų turtinių įsipareigojimų su tais asmenimis, bet jis buvo įsitikinęs, jog už jo perduotus pinigus bus visiškai atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis pašalinęs automobilyje išorinius defektus, galės jį keliais šimtais brangiau parduoti ir taip užsidirbti papildomų pajamų. Iš esmės jis pats buvo suinteresuotas, kad nebūtų surašyta sutartis tarp J., kadangi jam įgijus automobilį už 1 800 eurų ir jam pardavus sutartyje nurodyta už 2 000 eurų, jis privalėtų sumokėti pelno mokesčius Lietuvos Respublikai, todėl tos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija jam buvo palanki užsidirbti papildomų pajamų, turėdamas rinkoje brangiau kainuojantį automobilį, nei už jį sumokėjo. Buvo garantuotas, jog jį lengvai parduos, net ir esant automobilio defektui, todėl šiek tiek patvarkęs ir praėjus kuriam laikui suvokė, jog už jo pinigus jau turėtų būti padengta negrąžinta lizingo dalis, automobilį pardavinėjo skelbime www.autogidas.lt už 2 300 eurų, nors tiksliai negali įvardyti. Atsiradus klientui jis surašė pirkimo-pardavimo sutartį J. J. vardu, t. y. į sutartį surašė visus tikrus duomenis, kurie buvo nurodyti automobilio registracijos liudijime. Sutartyje nurodė tikrus duomenis pagal pirkėjo pateiktą pasą ir gavęs 2 000 eurų automobilį su automobilio užvedimo rakteliais perdavė D. S.. Nori pažymėti, kad nei ant jam likusios pirkimo-pardavimo sutarties, nei ant pirkėjui perduotos pirkimo-pardavimo sutarties už J. J. nepasirašė, t. y. neklastojo nei dokumento nei parašo, tik pirkėjams nurodė visas aplinkybes, jog „(duomenys neskelbtini)“ lizingas buvo suteikęs lizingą minėtam automobiliui, tačiau už jo sumokėtus pinigus tas lizingas turėjo jau būti sumokėtas. Jis prisipažįsta, kad pasielgė lengvabūdiškai, neatsakingai ir neapdairiai, kad perduodamas „(duomenys neskelbtini)“ lizingui priklausantį automobilį pirkėjui, nepasidomėjo, ar yra išmokėtas likutis. Gali paaiškinti, jog pirkėjams kilus kažkokių problemų kertant sieną šiuo automobiliu ir jiems paskambinus jam, jis per „Messenger“ programą susirado A. Ž., su kuriuo buvo kalbėjęs iki automobilio įsigijimo, bei aiškinosi, ar visiškai yra atsiskaityta su „(duomenys neskelbtini)“ už jo perduotus pinigus jiems. „BMW X5“ įsigijo su A. Ž. žinojimu. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nori pateikti originalią pirkimo-pardavimo sutartį, kuri surašyta jo ranka ir iš kurios matyti, kad ties J. J. pavardę nėra jokio parašo. Gali pasakyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaro 2 egzemplioriais. Viena atiteko pirkėjui, kita liko jam. Taip pat prie apklausos prideda susirašinėjimus su „S.“, kuris yra A. Ž.. Asmeniškai nei A. Ž., nei J. J. nepažįsta. Gali pasakyti, kad tarp tų dviejų vyriškių, kurie buvo atvažiavę jam siūlyti automobilio „BMW X5“, kurį jis įsigijo, nebuvo A. Ž.. Gali pasakyti, kad jokių susitarimų su J. J. ar A. Ž. nebuvo dėl automobilio išrinkimo ar perdavimo jį dalimis. Negali pasakyti, kokiu tikslu pirko automobilį pirkėjas, nes jis jam nieko apie tai nesakė. Parduodant automobilį J. ir A. nedalyvavo. Negali pasakyti, kur šiuo metu yra automobilis ir kas juo naudojasi. D. Š. pirko automobilį. Jo asmeniškai nepažįsta. A. F. jis nepažįsta. Su minėtais asmenimis jokių kontaktų neturi (t. 3, b. l. 34-35).

Teisinės pagalbos prašymu Rusijos Federacijoje apklaustas liudytojas F. A. A. (F. A. A.) tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. užsiima automobilių markės „BMW“ ardymu ir komplektuojamų detalių pardavimu, pagrindinės detalės jam pristatomos iš Baltarusijos Respublikos. Maždaug 2020 m., gegužės mėnesį, paskambino jam pilietis (kurio mobilaus ryšio telefono numerio šiuo metu jis neišsaugojęs, tačiau jį anksčiau pateikė policijos darbuotojams) ir kuris jam prisistatė D. Š. (anksčiau su šiuo žmogumi pažįstamas nebuvo, iš D. Š. žodžių, jam jo abonentinį numerį davė Baltarusijos Respublikoje) ir pasiūlė nupirkti jo asmeninį automobilį markės „BMW X5“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos, už 280000 rublių ir 20000 rublių už jo automobilio pristatymą iš Baltarusijos Respublikos (iš viso už 300000 rublių, ši ardomo automobilio kaina atitinka rinkos). D. Š. numetė jam šio automobilio nuotraukas ir tvirtino, kad jis juo važinėja jau du metus, o pats automobilis yra idealios būklės, tačiau jam skubiai reikalingi pinigai. Ši automobilio kaina visiškai jį tenkino ir sutiko įsigyti konkretų automobilį. Vėliau, maždaug po trijų dienų, pas jį į garažą, esantį garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo D. Š. minėtu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pats automobilis iš tikrųjų buvo geros būklės, tačiau buvo išardyta bagažinė, kadangi iš D. Š. žodžių, buvo taisyta galinė pneumatinė lingė, o bagažinės apmušalus surinkti nesuspėjo) su automobilio dokumentų paketu ir su Lietuvos pasu, su jo nuotrauka (tiksliai D. Š. duomenų jis netikrino, tačiau nuotrauka atitiko asmenį, kuris buvo pas jį garaže), kadangi šis automobilis buvo skirtas ardymui, tai jokios jo registracijos atlikti nesiruošė, kadangi nereikalaujama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tuo labiau D. Š. perdavė automobilio dokumentus, kas jį visiškai įtikino D. Š. sąžiningumą ir jis įsigijo šį automobilį už 300000 rublių. Vėliau šis automobilis buvo pastatytas į garažą, kuriame jis atliko savo darbus jį ardydamas, kadangi jis buvo įsitikinęs, kad šis automobilis yra D. Š. nuosavybė ir jokių dėl jo problemų neturės, tai maždaug per dvi savaites, kol jis šiuo automobiliu naudojosi, jis nuėmė galinį buferį ir kairės pusės priekines dureles. Vėliau šios detalės buvo pastatytos į vietą (išskyrus galinį buferį, kuris buvo patalpintas į automobilio bagažinę), šį automobilį policijos darbuotojai iš jo paėmė visiškai komplektuotą, be jokių apgadinimų. Kur yra šiuo metu šis automobilis jis paaiškinti negali, kadangi jis iš jo paimtas. Su J. J., R. R., A. Ž. nepažįstamas, jam žinomas tik D. Š., kadangi jis jam skambino ir siūlė pirkti šį automobilį, kurį jis vėliau atvarė į (duomenys neskelbtini). Tai pat D. Š. pranešė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Šis pirkimas įvyko spontaniškai ir buvo pasiūlytas D. Š., kuris iš jo žodžių, jo numerį paėmė iš atsarginių dalių pardavėjų Baltarusijos Respublikoje, anksčiau su juo pažįstamas nebuvo. Kad automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotai Lietuvos Respublikoje, jam nežinoma ir šią informaciją girdi pirmą kartą. D. Š. tikino, kad šis automobilis priklauso jam. Automobilį jis geranoriškai atidavė policijos darbuotojams ir jis neprieštarauja, kad jis būtų grąžintas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinio ieškinio dėl piniginių lėšų išieškojimo iš D. Š. jis neteikė (t. 2, b. l. 97-99).

Iš pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, jog 2020 m. vasario 17 d. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė išperkamosios nuomos sutarties pagrindu jai perduotą valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW X5” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui, prašo paskelbti automobilio paiešką ir grąžinti jį pareiškėjui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 6143,34 eurų žala (t. 1, b. l. 1).

Iš transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. J. išperkamosios nuomos pagrindu, su teise išpirkti perėmė laikinai naudotis ir valdyti jai patikėtą automobilį „BMW X5” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 000 eurų, įsipareigojo mokėti nuomos įmokas, o davėjui pareikalavus – iš karto pateikti transporto priemonę patikrinimui. 2019 m. kovo 18 d. J. J. pateikė paskolos-lizingo paraišką 5 000 eurų sumai. Pagal 201 m. kovo 19 d. automobilio priėmimo-perdavimo aktą automobilis perduotas J. J. (t. 1, b. l. 6-15).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi pirkimo-pardavimo sutartys (t. 1, b. l. 18 ir b. l. 75), iš kurių matyti, kad 2020 m. vasario 15 d. pardavėja – J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nurodytas įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjui – D. S. už 2 000 eurų.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Šaulių apskritie vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir paieškos paskelbimo, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo sukčiavimo būdu, tačiau nurodė, kol pareiškimas nagrinėjamas dabartiniai automobilio naudotojai (kurie nusikalstamu būdu įgijo automobilį), atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, motyvuodami tuo, kad nėra jokios automobilio paieškos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ partneriai kreipėsi į Baltarusijos policijos pareigūnus ir šie paaiškino, kad kol nebus paskelbta automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ paieška, jie nesiims jokių veiksmų, todėl prašo paskelbti minėto automobilio paiešką ir nutraukti vykdomą nusikalstamą veiką, bei užtikrinti galimybę susigrąžinti neteisėtai pasisavintą automobilį (t. 1, b. l. 23-25).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo sužinota, jog dėl automobilio „BMW X5“ su J. J. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė klientų aptaravimo specialistė I. M., kuri nuo 2020 m. vasario mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba (t. 1, b. l. 53).

Iš tarnybinių pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad:

- automobilis „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant R. R. ir asmeniui, socialiniame tinkle :Facebook“ pasivadinusiam „S.“, iš J. J. buvo perduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui D. Š.. Pati J. J. nurodė, kad 2020 m. sausio mėnesį automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje, todėl nutarė jį priduoti į autosavartyną, su automobiliu atidavė ir visus turimus automobilio dokumentus, sutarties nepasirašė (t. 1, b. l. 66);

- 2020 m. gegužės 18 d. telefonu pabendrauta su R. R., kuris paaiškino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ rado patalpintą automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimą, kurį patalpino vartotojas „?.“. Su šiuo asmeniu jis susisiekė per „Messenger“ programėlę ir susitarė dėl automobilio pirkimo. Transporto priemonę jie susitarė perduoti Ozo g. 25, Vilniuje, prie prekybos centro „Akropolis“. Atvykus į vietą paimti automobilio, su transporto priemone buvo perduota ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje jau buvo užpildytos pardavėjo, gamybinės markės, identifikacinio numerio, dokumento serija ir numeris grafos. Jam buvo paaiškinta, kad automobilio savininkė yra J. J., o automobilį parduoda jos vaikinas vardu „S.“ (jos anketinių duomenų R. R. nežino). Pats R. R. jokių dokumentų nepildė ir nepasirašinėjo pirkdamas automobilį. Sutvarkęs transporto priemonę, 2020 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini), savo namuose, R. R. automobilį „BMW X5“ pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui D. Š., kuris, atvykęs į namus pas R. R., užpildė pirkėjo duomenis, datą, laiką ir kainą toje pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią R. R. gavo pirkdamas automobilį Vilniuje. Taip pat jis nurodė, kad perduodant D. Š. pirkimo-pardavimo sutartį, joje J. J. parašo nebuvo. Kas pasirašė sutartį J. J. vardu, R. R. nenurodė (t. 1, b. l. 67).

Iš programos „Messenger“ susirašinėjimo žinučių tarp vartotojo „?.“ ir R. R. matyti pokalbio apie parduotą automobilį „BMW X5“ turinys (t. 1, b. l. 72-75).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog tyrimo metu nustatyta, kad asmuo socialinio tinklo „Facebook“ žinutėse užsivardinęs „?.“ yra A. Ž. (t. 2, b. l. 163).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. Ž. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 3 R. R., pagal šukuoseną, įdomias akis, kreivą nosį (t. 2, b. l. 177-178, 180).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti J. J. atlikti mokėjimai bendrovei už išperkamosios nuomos būdu įsigytą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2020 m. sausio 27 d. (t. 1, b. l. 93, 106).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su J. J. dėl sutarties vykdymo matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d. J. J. nurodo, jog automobilis jai būtinas važinėti į darbą, prašo duoti laiko grąžinti skolą, kad nereikėtų pristatinėti automobilio. Nurodo, kad automobilis yra sąvartyne po avarijos, sąvartyno adreso neturi, jokių dokumentų ir kontaktų neturi (t. 1, b. l. 96-99).

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. gegužės 15 d. 20.57 val. buvo paskelbta paieška (t. 1, b. l. 126).

Iš autotransporto, kirtusio Lietuvos Respublikos sieną išrašo matyti, kad su automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), J. J. ir A. Ž. dažnai kirsdavo Lietuvos Respublikos sieną per Lavoriškių pasienių kontrolės punktą (t. 1, b. l. 127-129).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – J. J. (t. 1, b. l. 130).

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro IS įrašo, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo ir bendrovės informacijos matyti, kad automobilio „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis tarp draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir draudiko A. Z. sudaryta nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d., sutartis nutraukta nuo 2020 m. sausio 28 d. draudėjos prašymu (t. 1, b. l. 131, 134, 135-137, 14-141).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2020 m. vasario mėn. duomenimis automobilio „BMW X5“, 2004 m. gamybos, kaina Lietuvoje su PVM buvo 5 700 eurų (t. 1, b. l. 132).

Iš teisinės pagalbos prašymo matyti, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas su prašymu suteikti informaciją apie automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), radimo Rusijos Federacijoje aplinkybes ir apklausti (duomenys neskelbtini) pilietį F. A. (F. A.), gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-3).

Iš įvykdyto teisinės pagalbos prašymo matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo rastas 2020 m. gegužės 25 d. atliekant operatyvią paiešką garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Rusijos Federacijoje automobilis nebuvo naudotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir nebuvo nusikaltimo padarymo rezultatu. Minėto automobilio valdytojas yra F. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris automobilį įsigijo 2020 m. gegužės 25 d. neįregistravęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties. Rusijos Federacijoje automobilis neregistruotas. Turimi automobilio dokumentai – registracijos liudijimas: (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas F. A. A. sutiko grąžinti automobilį savininkui (t. 2, b. l. 82-113).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas kriminaline prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neatlygintinumas pagal teismų praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą paverčia savo turtu ar turtą perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-373/2013, 2K-168/2013, 2K-411/2012, 2K-210/2012 ir kt.).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad J. Ž. nusikalstamai tyčia iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą.

Kaltinamoji J. Ž. (buvusi iki santuokos pavardė J.) tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ir naudojosi automobiliu „BMW X5“, kurį 2020 m. sausio mėnesį be automobilio savininko žinios pardavė R. R., su kuriuo susitiko prie „Akropolio“ Vilniuje, ir ten pasirašė pardavimo sutartį. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ apie pardavimą ji nepranešė, nes galvojo toliau mokėti įmokas. Kaltinamoji pripažino supratusi, kad pagal sutartį automobilis priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį sugalvojo parduoti, nes šis sugedo, automobilio remontas kainavo didelę pinigų sumą. Kaltijnamoji pripažino, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovams melavo, žadėjo mokėti įmokas.

Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir atitinka kiti bylos duomenys. Specialiuoju liudytoju apklaustas A. Ž. nurodė, kad sugedus automobiliui suprasdami, kad negali to darytu, vis tiek nusprendė automobilį parduoti. Per socialinį tinklą „Facebook“ surado pirkėją R. R., kuris atvyko į Vilnių. J. su R. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Jie suvokė, kad J. nėra automobilio savininkė ir negali pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties.

Reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kad automobilis „BMW X5“ priklausė ne J. Ž., bet UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad šis juridinis asmuo transporto priemonę J. Ž. buvo perdavęs laikinam naudojimui, kurio terminui pasibaigus automobilis turėjo likuti vertę, kad įmokas už automobilį J. Ž. nustojo mokėti nuo 2020 m. vasario mėnesio, kad automobilis buvo be savininko žinios parduotas ir šiuo metu yra Rusijos Federacijoje patvirtino apklausti liudytojai I. M., A. R., R. R., F. A. A., taip pat kiti duomenys, kurie užfiksuoti rašytiniuose tyrimo metu surinktuose ir teismo ištirtuose dokumentuose (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas ir jame nurodytos aplinkybės, pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys, policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, susirašinėjimo duomenys, ieškomų kelių transporto priemonių išrašas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, teisinės pagalbos prašymo būdu iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų gauti duomenys).

Pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. Ž. sutartį pasirašė 7 metams ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį už automobilį mokėti 252,95 Eur įmoką, tačiau paskutinę įmoką bendrovei sumokėjo 2020 m. sausio 27 d. Pagal pasirašytos sutarties sąlygas pareikalavus grąžinti turtą savininkui J. Ž. to padaryti neturėjo galimybės, nes valdomą automobilį ji neteisėtai parduodama perleido kitiems asmenims. J. Ž. svetimą turtą, kuris buvo jai savininko patikėtas, išvaistė tokiu būdu, kad tikrasis turto savininkas ne tik negavo jam priklausančios turto vertės, bet ir patyrė pasekmes, dėl kurių turto susigrąžinimo faktas tapo apsunkintu ar apskritai neįmanomu. Tokiu savo elgesiu suprantant žalingas pasekmes ir jų sąmoningai siekiant J. Ž. padarė ne tik žalą civilinės atsakomybės prasme, bet ir įvykdė baudžiamojo įstatymo draudžiamą svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iššvaistymą.

Kaltininkės padaryta nusikalstama veika teisinga kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kadangi J. Ž. savanaudiškais tikslais tyčia parduodama iššvaistė jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turto savininkas prarado neatlygintinai.

J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką įrodė duodama nuoseklius parodymus tyrimo metu ir teisme, taip pat pripažindamas ir sutikdama atlyginti padarytą žalą, tuo stengdamasi sušvelninti nusikalstamas pasekmes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagrindo atleisti J. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Dėl to skiriant bausmę kaltininkei už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, J. Ž. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, veiksmų turinį ir jų suvokimą, į kaltinamosios asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

J. Ž. veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje ji neteista, tačiau kartą buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn vėliau jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį nutraukiant kaltininkei susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 3, b. l. 92-93). J. Ž. šį kartą įvykdė turtinio pobūdžio nusikaltimą, praeityje du kartus bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 89-90). J. Ž. yra (duomenys neskelbtini), yra dirbanti, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose dėl auginamo mažamečio vaiko. Teismas nustatė vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Duomenų apie kaltininkės gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko.

Teismas įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių ir reikšmingų faktų visumą, atsižvelgdamas į bausmės skyrimo pagrindu daro išvadą, kad tinkamai bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. Ž. paskyrus dėl auginamo mažamečio vaiko BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ne švelniausio pobūdžio bausmę – laisvės apribojimą – netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus, kurie priverstų kaltinamąją tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl šiuo teismo nuosprendžiu J. Ž. skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė J. Ž. proceso metu nebuvo skirta.

Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 6143,34 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 79). Civilinis ieškovas pateikė pažymą sąskaitą, kurioje nurodė, kad žalą sudaro 4942,12 Eur nepadengta transporto priemonės vertė, 901,22 Eur dydžio nuomos mokestis ir 300 Eur netesybos už sutarties pažeidimą (t. 1, b. l. 105).

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nagrinėjamu atveju, byloje kaltinamąją J. Ž. pripažinus kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jai kyla pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą. Pažymėtina ir tai, jog pati kaltinamoji ir civilinė atsakovė žalą pripažino ir sutinka ją atlyginti.

Byloje nėra ginčo dėl likusios pagal sutartį nepadengtos automobilio vertės, kuri kaltininkei nustojus mokėti įmokas yra 4942,12 Eur. Tokio dydžio žalos atlyginimą civilinis ieškovas pagrįstai turėtų gauti tuo atveju, jeigu prarastas turtas nebūtų grąžintas turto savininkui. Dėl to reikšmingas ir tokį ieškovo reikalavimą darantis bent iš dalies nepagrįstu yra faktas byloje, jog automobilis yra Rusijos Federacijoje, iš kur automobilio valdytas sutinka turtą grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. buvo priimtas ir yra galiojantis prokurorės nutarimas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su registracijos liudijimu ir automobilio užvedimo pulteliu su rakteliu), grąžinti jo savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 114-117). Apie tokį sprendimą buvo informuoti tiek turto civilinis ieškovas (t. 2, b. l. 118), tiek ir dabartinis turto valdytojas (t. 2, b. l. 120). Šiuo metu patenkinus civilinio ieškovo reikalavimą ir priteisus visą prašomą priteisti prarasto turto vertę, o vėliau turto savininkui susigrąžinus šį turtą, civilinis ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai praturtėtų. Teismas pastebi, kad turto savininkas dabartiniu metu turto nėra atgavęs, dėl to turi teisę reikalauti turto žalos atlyginimo, tačiau tai privalo daryti tinkamai išnaudojęs visas galimybes turtą susigrąžinti.

Civilinio ieškovo atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, nors ir pateikė prašymą civilinį ieškinį nagrinėti, tačiau savo pareigos dėl tinkamų įrodymų teikimo neįvykdė. Dėl to teismas šiuo metu reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už negrąžintą turtą turėtų atmesti. Visgi teismas įvertinęs ieškovo teisę gauti turtinės žalos atlyginimą už prarastą turtą, kartu atsižvelgdamas į laiką, reikalingą esančioms galimybėms turtui susigrąžinti, o turtą susigrąžinus nustatyti sugrąžinto turto vertę, palieka teisę ieškovui civilinį ieškinį pareikšti tinkamu pagrindu (dėl mažesnės nei pagal sutartį neišmokėto dydžio vertės turto grąžinimo arba dėl išnaudotų ir neįgyvendinamų galimybių turtą susigrąžinti) civilinio proceso tvarka. Remiantis išdėstytu teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl prarasto turto kartu su reikalavimais dėl negauto nuomos mokesčio ir netesybomis už sutarties pažeidimą palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 2 (du) mėnesius sumokėti 500 (penkis šimtus) eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip dalinį turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 2 (du) mėnesius sumokėti 500 (penkis šimtus) eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip dalinį turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 6143,34 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir trisdešimt keturių euro centų) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas