Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo proceso baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. atiduotas teismui privataus kaltintojo, nukentėjusiojo V. B. 2013-09-26 skundo pagrindu tuo, kad jis apšmeižė ir įžeidė žmogų, o būtent:

jis, 2013 m. gegužės 11 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime, dalyvaujant 18 bendrijos narių, viešame pasisakyme neteisėtai apkaltino V. B. 0,40 aro valstybinės žemės užėmimu ir, kad mokesčius už užimtą žemę moka visi bendrijos nariai bei apšmeižė jį kaltindamas bendrijos narių pinigų, skirtų elektros linijos pridavimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pasisavinimu, t.y. kaip padariusiam nusikaltimus numatytus BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (t. 1, b.l. 1-3, 24-25, 27).

Kaltinamasis V. K. (toliau-kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2013-05-11 įvyko sodo bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ ataskaitinis susirinkimas, kuriame nukentėjusysis V. B. nedalyvavo. Vienas iš klausimų susirinkime buvo V. B. klausimas, kad pastarasis surinko iš bendrijos narių pinigus skirtus elektros linijos pridavimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“, tačiau pinigai nebuvo užpajamuoti ir priduoti laikyti bendrijoje. Iš viso buvo surinkta 1400 Lt. Bendrijos nariai pradėjo jo klausti kur dingo tie pinigai. Dėl pinigų pasisavinimo jis pranešė policijai. Susirinkime jis perskaitė prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo nutraukta dėl senaties termino suėjimo. Su pateiktomis pažymomis jis susipažino ir mano, kad ant pažymų ne jo parašas, nes yra dvi tokios pažymos ir jose skirtingi parašai. Su šia pažyma jis susipažino, kai jam 2013 m. rudenį atnešė kaimynai. Galimai V. B. žmona surašė pažymą.

Antras susirinkimo klausimas buvo dėl žemės. V. B. neteisėtai užėmė 0,4 aro valstybinės žemės ir nemokėjo mokesčių, apie tai viską jis ir pasakė per susirinkimą. Jis kreipėsi į žemėtvarkos skyrių. Mokėjimo nurodymai yra nario mokesčiai, iš nario mokesčio yra mokami visi mokesčiai kaip žemės mokestis. Už 6,7 arų žemę mokėjo, bet nemokėjo už tą žemę, kur atsitvėrė tvora. Buvo iškviesti žemėtvarkos darbuotojai, nustatė pažeidimus ir visi buvo nubausti 500 Lt bauda. V. B. norėjo, kad viskas užsiviltų, įsiterpę sklypai būtų pabrangę. Jis pritarė V. B. pašalinimui iš bendrijos narių. Jis nepadarė jokio nusikaltimo, prašo bylą nutraukti ir jo naudai iš nukentėjusiojo priteisti jo turėtas advokato išlaidas (t. 1, b.l. 89-90, t. 2, b.l. 19-20, 21-22).

Nukentėjusysis V. B. (toliau-nukentėjusysis) teisme paaiškino, kad 2013-05-11 susirinkime nebuvo. Jis į paskutinius susirinkimus nevaikščiojo, nes buvo kaltinamas, kad pavogė pinigus. V. K. jam sakė, kad jis pasisavino pinigus, o po to pradėjo sakyti, kad pavogė. Apie tai, kad susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl jo pašalinimo iš bendrijos narių jis nežinojo. 2011 m. buvo atvažiavęs pas jį K. G... Gegužės mėn. jam V. K. pasakė, kad jis negalės išpirkti žemės, pareikalavo kyšio, o po to prasidėjo terorizavimas. Tada prasidėjo, kad reikia jį pašalinti iš bendrijos narių ir neleisti išsipirkti sklypo. Ten jo žemė ribojasi su valstybės žeme. Jis negalėjo savo teritorijoje išsikasti šulinio, todėl paprašė, kad leistų išsikasti šulinį. V. K. leido, jis išsikasė, apsodino ta žemę pušimis. Todėl prasidėjo pinigų reikalavimai. Jam pareiškė kaltinimus, kad pavogė pinigus, bet su matininku yra atsiskaityta. Apie tai, kad jis pašalintas iš bendrijos narių sužinojo iš protokolo. Už žemę jis mokėjo. Po kiek laiko buvo iškviesta komisija dėl sklypo užgrobimo, buvo atvažiavę atstovai, viską sutvarkė, surašė aktą, kad jam priklauso ta žemė. Pinigų jis nepasisavino. Pinigai buvo renkami 2008 m. V. K. buvo pirmininko pavaduotojas, P. G. buvo bendrijos pirmininkas, jis buvo įpareigotas surinkti pinigus. Buvo surinkta po 74 Lt iš kiekvieno nario. Buvo surinkta 1400 Lt. Buvo sąrašas. Iš pradžių buvo rinkta po 54 Lt, o kas rinko po 20 Lt jis nežino. V. K. padėjo rinkti, ir pas jį visi pinigai buvo. Kai atvažiavo matininkas, jis sumokėjo pinigus. Matininkai pasakė, kad pažymos neduos, nebent sąskaitą faktūrą. V. K. pasakė, kad jos nereikia, nes bus daugiau tada mokėti. Buvo sumokėta už geodezinius matavimus elektros stulpų. Pinigus priėmė matininkas A. Š.. V. K. jam perdavė dokumentaciją ir sako tu kaip projektuotojas pažiūrėk. A. Š. pažiūrėjus (duomenys neskelbtini) elektros tinklams perdavė dokumentus. Pinigai buvo perduoti tik tada, kai gavo dokumentaciją. Pinigai buvo perduoti 2007-11-10. Gavo du egzempliorius kadastrinių matavimų. Jis buvo kviestas į policiją kaip pagrindinis liudytojas dėl pinigų pasisavinimo. V. K. kaltinimas dėl pinigų pasisavinimo yra neteisėtas, skirtas jį apšmeižti, suklaidinti bendrijos narius. Prašo įpareigoti kaltinamąjį jo atsiprašyti, atstatyti jį į sodo bendrijos narius ir įteisinti jo žemę. Priteisti iš kaltinamojo jam 10 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b.l. 95-98, t. 2, b.l. 19, 23-28).

Liudytoja E. B. teisme paaiškino, viskas kas nukentėjusios skunde parašyta, yra tiesa. V. K. apšmeižė, yra pažyma, kad atsiskaityta. V. K. pats pasirašė, ji rašė tą pažymą. Prisimena kai V. K. pasakė, nerašyt jo kaip pirmininko, o kaip paprastą narį. Vienu laiku buvo surašytos dvi pažymos. Pažymos buvo rašomos tą pačią dieną kai buvo atsiskaityta. Atsiskaityta buvo su A. Š.. Pinigai buvo pas vyrą. Ji nežino iš kur tie 800 Lt. Kai ėjo kartu atsiimti bylos iš A. Š., vyras ėjo su pinigais. Pažymos ji įdėjo į stalčių ir paskui pamiršo. Atsitiktinai po 3 metų atidarė stalčių ir rado užkritusias pažymas. V. K. pradėjo reikalauti iš jų pinigų, nes kitaip negalės išsipirkti žemės. Kad 2013-05-11 susirinkimas vyks ji žinojo, buvo skelbimas, bet, kad šalins V. B. iš bendrijos narių nebuvo punkto susirinkimo darbotvarkoje. Ji savo vyrui neleido eiti į susirinkimą, nes nebenorėjo konflikto. V. K. atsiuntė susirinkimo protokolą su išvadom. Nors žmonės, kai ėjo iš susirinkimo pasakė, kad nepavyko pašalinti pritrūko balsų, o paskui atsirado iš ankščiau balsavusių balsai. Sodininkų bendrijos nariai kalbėjo, kad V. K. kaltino V. B., kad pastarasis pasisavino pinigus, užėmė neteisėtai žemę. Kiek pinigų sumokėta ji nematė. V. B. padėjo V. K. surinkti pinigus. Iš 20 žmonių vyras rinko po 54 Lt. Yra įsakymas, kur yra nurodyta kiek priklauso žemės mano vyrui. Pagal privatizavimą buvo 6,3 po to buvo padidinta 0,4 (t. 1, b.l. 128-130).

Liudytoja K. K. teisme paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to kai pardavė elektros stulpus už vieną litą pirmininkas P. G. skirstomiesiems tinklams. Prasidėjo šurmulys. Visi prabalsavo ir jos vyras V. K. tapo pirmininku kuris susirinko medžiagą ir kilo neaiškumai, nėra pinigų, kur sodininkų bendrijos nariai rinko po 74 Lt. Po to kitas faktas buvo, kad V. B. padidino savo žemės sklypą. Visuose planuose figūruoja 6,3 arai, o kai vyras padarė pats matavimus buvo nustatyti 6,7 arai. Sodininkų bendrijos nariai prašė pasiaiškinti dėl pinigų. V. B. vieną kartą rėkė, kad V. K. atidavė pinigus, kitą kartą rėkė, kad Z. atidavė pinigus, tai neaišku kam. Anksčiau tarp jos vyro ir V. B. buvo normalus santykiai. Nesklandumai prasidėjo, kai jos vyras gavo laišką, kur dingo pinigai. Vyras pareikalavo ataskaitų (t. 1, b.l. 127, 130-131).

Liudytojas J. K. teisme paaiškino, kad jo tėvas 2010 m. V. K. išrinktas bendrijos pirmininku. Pagal visus dokumentus V. B. žemės sklypas buvo 6,3 ha, kai atvažiavo komisija pasirodo jo sklypas 6,7 ha. Bendrijoje pasidarė šurmulys kodėl visi moka už tai, ko nėra bendrijos generaliniame plane. Tėvas kiek žino klausė V. B., tačiau jis atsisakė duoti savo paaiškinimus, todėl buvo pašalintas iš bendrijos narių. Dėl pinigų- jie buvo surinkti po 74 Lt. Tėvas kai buvo išrinktas pirmininkas, priėmė visus dokumentus, bet jokių pažymų nebuvo dėl šių pinigų ar buvo sumokėta. Buvo pasiteirauta ir buvusio pirmininko ir V. B., kokia yra tvarka dėl linijų pridavimo, kadangi nebuvo atsakymo gauta, tėvas pasidomėjo pas matininkus, konkrečiai pas A. Š.. A. Š. konkrečiai davė atsakymą, kad jokių pinigų iš sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ jis nėra gavęs. Natūraliai klausimas kilo kur dingo pinigai. Prasidėjo klausinėjimas ar yra sumokėta. Tėvas kreipėsi į V. B., bet V. B. negražiai elgėsi. Bendrijos nariai ir pirmininkas kreipėsi į policiją. Tada V. B. ištraukė kažkokią pažymą, kad viskas yra gerai, bet prie pažymos nėra jokių dokumentų. Iš pradžių V. B. atsisakė paaiškinti dėl pinigų, o po to, pastarasis iš pradžių sakė, kad pinigus atidavė sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, po to, kad V. K. atidavė pinigus. Pateiktoje pažymoje data neatitinka matininkų schemos sudarymo datai (t. 1, b.l. 126, 131-132).

Iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-11 išrašo ir narių dalyvavusių susirinkime 2013-05-11 sąrašo nustatyta, kad E. B. užėmė valstybei priklausančią žemę ir pasisavino pinigus surinktus iš kiekvieno iš bendrijos narių po 74 Lt už elektros linijos pridavimą. Susirinkime dalyvavo 18 nariai (t. 1, b.l. 4-5, 74-77).

Vilniaus apskrities viršininko įsakyme 2009-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad atlikus V. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus jo plotas sudaro 0,067 ha (t. 1, b.l. 6-7).

Išraše iš protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo, įvykusio 1992 m. su pridėtais planais konstatuota, kad nutarta privatizuoti 6, 3 aro ploto V. B. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 8-14).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu 2012-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. B. yra savavališkai užėmęs ir naudojasi 558 kvadratinių metrų ploto valstybės žemės sklypu pažymėtu plane M1:500, kuris yra aptvertas tinklo tvora kuriame auga medžiai, yra iškastas šulinys, pastatyti du aviliai, sodo baldai bei pasodinti želdiniai (t. 1, b.l. 8, 35).

Analogiškai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. skyriaus 2012 m. spalio mėnesio pranešime sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui V. K. (t. 1, b.l. 65-66).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų nustatyta, kad buvo atliekamas surinktų iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) narių po 74 Lt pinigų pasisavinimo fakto ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 12-13, 59, 60, 62).

V. B. teismui pateikė 2007-11-10 pažymos šviesokopiją ir originalą kurioje pažymėta, kad buvo atlikti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kadastriniai linijos matavimai ir jie kainavo 1400 Lt. Už atliktą darbą atsiskaityta (t. 1, b.l. 14, 63, 154).

V. B. teismui pateikė 2007-11-10 pažymos šviesokopiją ir originalą kurioje pažymėta, kad buvo atlikta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ orinės linijos esamos padėties techninė dokumentacija ir darbai kainavo 800 Lt. Už atliktą darbą atsiskaityta (t. 1, b.l. 64, 154).

Analogiškai nukentėjusysis V. B. aiškino savo pareiškime 2011-10-03 su pridėtais dokumentais ir kituose pateiktuose teismui dokumentuose, kad pagal 2007-11-10 pažymose nurodytus pinigus jis nepasisavino sau, o sumokėjo už elektros linijos pridavimą matininkui A. Š. (t. 1, b.l. 63-64, 108-124, 141-148, 160-185).

Nukentėjusysis teismui pateikė nuotraukas kuriose matosi, kad žemėje auga medžiai, yra iškastas šulinys, pasodinti želdiniai (t.1, b.l. 28-30).

Nukentėjusysis teismui pateikė 2013-10-18 pareiškimą kuriame pripažino, kad pagal bendrijos narių susirinkimo 2011-05-21 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) leista jam išsipirkti už jo žemės sklypo laisvą žemės plotą, kurį tvarkė, jame iškasė šulinį, pjovė žolę ir apsodino medžiais (t. 1, b.l. 32-33).

Sodininkų bendrijos „Bitė“ narių susirinkimo 2011-05-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta, V. B. ir kitiems nariams leisti išsipirkti ar išsinuomoti laisvos bendrojo naudojimo žemę (t. 1, b.l. 43).

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių 2012-10-15 paklausimu Vilniaus r. policijos komisariato kriminalinės policijos antrajam poskyriui nustatyta, kad V. B. susirinkime prisipažino, kad iš bendrijos sodininkų po 74 Lt surinko pinigus neva elektros linijos perdavimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Kviečiamas į bendrijos valdybos posėdį V. B. neatvyksta. Pinigai dingo, nes jokių mokestinių dokumentų ir sutarčių sudaryta nebuvo. Likome skolingi matininkams, nes jiems buvo nesumokėta ir jie prašo sumokėti nors simbolinį atlygį (t. 1, b.l. 54, 58).

Analogiškai pažymėta ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių užklausime 2012-05-26 ir paklausime 2011-09-15 šios bendrijos valdybos pirmininkui V. K. ir matininko A. S. elektroniniame laiške (t. 1, b.l. 55, 56, 57)

UAB „Vilniaus matininkas“ praneša, kad už atliktus elektros orinės linijos matavimo darbus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje pilnai atsiskaityta 2007 m. (t. 1, b.l. 84).

UAB „Vilniaus matininkas“ praneša, kad už atliktus elektros orinės linijos matavimo darbus V. B. jokių pinigų nemokėjo (t. 1, b.l. 125, 142).

Kaltinamasis 2014-01-28 paaiškinimu su pridėtais dokumentais nurodė, kad bendrija už V. B. žemės 0, 4 ha dalį mokėjo žemės numos mokestį, kol jisai nuo bendrijų nebuvo nuimtas, o dabar moka žemės mokestį. V. B. sklypo padidinimo fakto nuo bendrijos nuslėpė (t. 1, b.l. 99-106).

BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kad kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.

Kadangi šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).

Atsakomybė pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas raštu ar žodžiu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Kadangi šmeižto esminis požymis yra neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas, kuri pasireiškia teiginiais, atskleidžiančiais naują informaciją, o nuomonės išreiškimas, jei ji pagrįsta tikrais faktais, nesudaro šmeižto kaip nusikaltimo sudėties, todėl siekiant išsiaiškinti ar skunde nurodytos apie V. B. informacijos paskleidimas yra nauji šmeižiamojo pobūdžio faktai, ar tik kaltinamojo V. K. nuomonė, kuria vertinama jau žinoma informacija, teismas iš esmės remiasi pagrindiniu įrodymu – liudytojų, apklaustų posėdžio metu, parodymais ir byloje surinktais dokumentais.

Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad V. K. 2013-05-11 sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu dalyvaujant 18 bendrijos narių, viešame pasisakyme kaip šios bendrijos pirmininkas pasakė, kad V. B. neteisėtai užėmė 0,40 aro valstybinės žemės, už ją nemokant mokesčių ir, kad mokesčius už jį moka visi bendrijos nariai bei, kad V. B. pasisavino bendrijos narių pinigus, skirtus elektros linijos pridavimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Šią aplinkybę patvirtino ir pat nukentėjusysis V. B., teismo posėdžio metu nurodęs, kad žinojo, kad V. K. kaltina jį dėl minėtų pinigų pasisavinimo ir dėl valstybinės žemės užėmimo. Kaltinamasis neneigė šią informaciją pasakęs sodo bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ nariams, tačiau teisme paaiškino, kad tai padarė ne norėdamas jį apšmeižti ir įžeisti, o nurodydamas tiesą atitinkančius faktus.

Apklausti posėdžio metu liudytojai R. P., O. R., K. G., A. Š., M. S., Z. K. teisme paaiškino, kad V. B. rinkdavo iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių pinigus po 74 Lt, jokių kvitų neduodavo. Pinigai buvo skirti elektros linijos pridavimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Tačiau už atliktą darbą sumokėta nebuvo.

V. K. teismo posėdyje parodė, kad, po to, kai sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai pradėjo jo klausti kur dingo tie pinigai – jis pranešė policijai. Ikiteisminis tyrimas atliko Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra ir bylą nutraukė. Šios prokuratūros skyriaus vyriausioji prokurorė savo atsakyme (1 t., b. l. 62), nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad V. B. rinko po 74 Lt iš sodininkų bendrijos narių „(duomenys neskelbtini)“ ir taip šių asmenų pinigus įgijo. Įvertinus tai, kad V. B. pinigus gavo iš atskirų asmenų, kiekviena jo veika įvertinta atskirai, nes turtas įgytas iš atskiro šaltinio. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. įgyto turto vertė kiekvienu atveju neviršija 1 MGL dydžio sumos, padarytoje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 1 d. 4 d. požymių. Tačiau yra požymių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str., bet nutraukus ikiteisminį tyrimą, medžiaga neperduotina spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka, nes yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str.

Nagrinėjamoje byloje yra eilė dokumentų (1 t., b. l. 4-5, 6-7, 8, 28-30, 35, 37-39, 40-46, 54-62, 65-66, 77, 92-94, 99-106, 108-125, 141-148, 160-185, t. 2, b.l. 8-10), nuosprendžio aprašomoje dalyje aprašytų ir patvirtinančių, kad kaltinamasis V. K., kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, išsakydamas 2013-05-11 sodų bendrijos narių susirinkime savo nuomonę dėl 0,4 aro valstybinės žemės užėmimo ir nemokėjimo už ją mokesčių ir dėl bendrijos narių pinigų, skirtų elektros linijų pardavimui, pasisavinimo, vadovavosi jo ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" esančiais dokumentais ir duomenimis, kurie leido jam padaryti tokias išvadas dėl V. B. veiksmų sodų bendrijos narių atžvilgiu. Dėl V. B. sodo sklypo padidėjimo 0,4 aro pažymėtina, kad pats V. B. savalaikiai sodo bendrijai nepateikė jokio dokumento, kurio pagrindu jo žemės sklypas, po atliktų matavimų, padidėjo 0,4 aro. V. B. neinicijavo generalinio plano pakeitimo, kaip tai numato įstatymai. Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį dokumentaciją – bendrijos generalinis planas, dokumentai, patvirtinantys sodo sklypų privatizaciją (su žemės sklypų plotais), mokesčių deklaracijos už valstybinės žemės nuomą ir žemės mokesčio deklaracijos (kuomet mokestis buvo apskaičiuotas pagal generalinį planą), leido V. K., kaip šios bendrijos pirmininkui, susidaryti nuomonę ir ją išsakyti bendrijos nariams, kad V. B. priklausantis sodo sklypas padidėjo 0,4 aro neteisėtai. Dokumentą, patvirtinantį sodo sklypo ploto padidėjimą, V. B. pateikė bendrijai tik po 2013-05-11 bendrijos narių susirinkimo. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad nepaisant daugkartinių bandymų išsiaiškinti su V. B. visas aplinkybes, kuomet jo sodo sklypas buvo padidintas nuo 6,3 aro iki 6,7 aro, pastarasis nei dokumentų, nei paaiškinimų nepateikė, kas leido visiems sudaryti nuomonę, kad 0,4 aro yra jo užimti neteisėtai, o V. K. šią nuomonę tik pagarsino.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad V. K., remdamasis jam bei kitiems bendrijos nariams žinomais faktais, išdėstė savo nuomonę, t. y. pastarojo ir bendrijos narių supratimą, vertinimą bei požiūrį į V. B. veiksmus. Tokiu būdu V. K., pateikdamas nuomonę apie V. B., rėmėsi tikrovę atitinkančiais faktais ir tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją ir tame tarpe įžeisti nukentėjusįjį, neturėjo. Tokios nuomonės išreiškimas negali būti vertinamas kaip šmeižimas ar įžeidimas. Juo labiau, kad ir nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia virš aptartų ir teisme nustatytų aplinkybių.

Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį, kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką (kad ir aštrią) ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, ir daro išvadą, kad V. K. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, be to, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti.

Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nukentėjusiojo skunde išdėstytas kaltinimas šmeižimu ir įžeidimu nepasitvirtino, nes kaltinamasis viešai nukentėjusiojo atžvilgiu veiksmų išsakė pagrįstą duomenimis nuomonę.

Be to, nukentėjusysis neįvykdė, numatytos BPK 34 str. pareigos pateikti teismui įrodymus pagrindžiančius jo kaltinimą, nurodytą skunde apie tai, kad jis rinktus pinigus po 74 Lt iš kiekvieno nario skirtus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ elektros tinklų pridavimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nepasisavino, o sumokėjo pagal tikslą. Dėl valstybinės žemės užėmimo pats kaltinamasis fakto neginčija ir pripažįsta, tik įrodinėja, kad jam užimti žemė leido sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimas ir valdyba siekiant tikslo ateityje išpirkti. Valstybinė žemė nukentėjusysis galėjo teisėtu būdu naudotis, tik turint valstybės vardu teisėtą leidimą ar nuosavybės teise nupirkus ją iš valstybės. Todėl kaltinamojo įrodymai, kad valstybinės žemės neteisėtai neužėmė atmestini. Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmuose nenustatyta požymių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms V. K. dėl kaltinimų įžeidimu ir šmeižimu išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), (t. 1, b.l. 23, 186-187, 190, 192-194, t. 2, b.l. 1-7).

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt (2896 eurų) paliktinas nenagrinėtu ir jam išaiškintina teisė pareikšti ieškinį teisme civiline tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), (t. 1, b.l. 1-3).

Pateiktas „Swedbank“ AB pinigų mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-10-12 patvirtina, kad V. K. už advokatės Ž.Šlyžiūtės suteiktą teisinę pagalbą byloje pagal sudarytą teisnių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-10-11 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1000 Lt (t. 1, b.l. 87-88). Nuo skundo 2013-09-26 padavimo iki 2014-12-22 nuosprendžio priėmimo suėjo daugiau negu metai. Advokatė Ž.Šlyžiūtė teismo posėdžiuose per visą teisminį nagrinėjimą nuo 2013-10-16 iki 2014-10-28 aktyviai dalyvavo dešimties teismo posėdžiuose išsakydama savo nuomonę dėl įrodymų tyrimo ir pareikštų prašymų, pateikinėjo dokumentus. Šios kaltinamojo 1000 Lt išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti išieškotinos pagal kurio skundą buvo pradėtas procesas, t.y. iš nukentėjusiojo, nes kaltinamasis nuosprendžiu išteisintas. Teismas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo socialinį padėtį ir amžių, t.y. kad jis yra senatvės pensininkas ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, todėl nukentėjusysis įpareigotinas kaltinamojo naudai atlyginti dalį proceso išlaidų (BPK 105 str. 6 d.), (t. 1, b.l. 1-3, 20, 24-25, 78-79, 87-88, 89-91, 96-98, 129-132, 153-158, 186-187, 190, t. 2, b.l. 4, 13-22).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. teismui pateiktas 2007-11-10 pažymos originalas saugomas byloje ir kuriame pažymėta, kad buvo atlikti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kadastriniai linijos matavimai ir jie kainavo 1400 Lt bei už atliktą darbą atsiskaityta, grąžintinas V. B. (t. 1, b.l. 14, 63, 154).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. teismui pateiktas 2007-11-10 pažymos originalas saugomas byloje ir kuriame pažymėta, kad buvo atlikta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ orinės linijos esamos padėties techninė dokumentacija ir darbai kainavo 800 Lt bei už atliktą darbą atsiskaityta, grąžintinas V. B. (t. 1, b.l. 64, 154).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

V. K. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį teismui civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d. V. K. advokatei Žanetai Šlyžiūtei už suteiktą teisinę pagalbą 1000 Lt (289 eurų) apmokėjimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir įpareigoti V. B. V. K. atlyginti šių išlaidų 500 Lt (144 eurų) dalį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. teismui pateiktą 2007-11-10 pažymos originalą saugomą byloje ir kuriame pažymėta, kad buvo atlikti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kadastriniai linijos matavimai ir jie kainavo 1400 Lt bei už atliktą darbą atsiskaityta, grąžinti V. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. teismui pateiktą 2007-11-10 pažymos originalą saugomą byloje ir kuriame pažymėta, kad buvo atlikta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ orinės linijos esamos padėties techninė dokumentacija ir darbai kainavo 800 Lt bei už atliktą darbą atsiskaityta, grąžinti V. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.