Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

valstybinės vaiko teisų apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

T. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, (duomenys neskelbtini), moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. vasario 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kiekvienas iš jų atskirai yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. liepos 13d. apie 10⁴⁵ val., dienos metu, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnams sulaikyti nepilnametį sūnų-pil. T. K. pagal Ukmergės raj. apyl. teismo 2015m. vasario 06d. nutartį, kuri įpareigoja pastarąjį apgyvendinti Kauno vaikų socializacijos centre, jis(kaltinamasis A. K.) nevykdė žodinių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesipriešinti, leisti gražiuoju paimti nepilnametį sūnų T. K. ir jį pristatyti į Kauno vaikų socializacijos centrą bei patraukti jo(kaltinamojo A. K.) rankomis laikytą agresyviai nusiteikusį šunį, kuris Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistę-pil. D. N. vadino įžeidžiančiais žodžiais

Be to, 2015m. liepos 13d. apie 10⁴⁵ val., dienos metu, kaltinamasis T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusių Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnų sulaikomas pagal Ukmergės raj. apyl. teismo 2015m. vasario 06d. nutartį, kuri įpareigoja pastarąjį apgyvendinti Kauno vaikų socializacijos centre, po to, kai jo tėvas-kaltinamasis A. K. pasipriešino policijos pareigūnams, pastaruosius iškoliodamas necenzūriniais žodžiais ir užsiundydamas šunimi, jis(kaltinamasis T. K.) nevykdė žodinių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti kartu su jais į socializacijos centrą, gulėjo kambaryje, savo lovoje ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnus-pil. D. B., R. M. ir D. N. paleido rankomis laikytą šunį, po ko policijos pareigūnams D. B. ir D. N. prieš šunį panaudojus spec. priemonę-dujas, jis(kaltinamasis T. K.), atsikėlęs iš lovos ir priėjęs prie kambaryje stovėjusios Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės-pil. D. N., pastarajai tyčia su kumščiu ketino suduoti į galvą, bet nukentėjusiajai D. N. kaire ranka užsidengus galvą nuo smūgio ir taip smūgį blokavus, jis(kaltinamasis T. K.) su kumščiu pataikė į nukentėjusiosios kairę ranką, dėl ko nuo smūgio ant žemės nukrito ir sudužo ant rankos mūvėtas laikrodis, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis T. K.), panaudodamas fizinį smurtą, aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2015m. liepos 13d. jis buvo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, nes kartu su sugyventine R. S. šventė savo gimtadienį. Apie 10⁰⁰ val. į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ketino išvežti jo sūnų T. K. į vaikų socializacijos centrą. Gali būti, kad jis, nenorėdamas išleisti savo sūnaus, policijos pareigūnus įžeidinėjo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau visų įvykio aplinkybių dėl buvusio girtumo neatsimena. Namuose gyvena 8 mėn. amžiaus mišrūnė, šviesiai rudos spalvos kalytė, kuri yra neagresyvi. Gali būti, kad jis, atvykus policijos pareigūnams, rankomis laikytą šunį paleido į policijos pareigūnus, sakydamas žodžius „ paimk mentą “. Nepagalvojo ką daro, nes buvo girtas, todėl taip ir pasielgė. Tiesiog nenorėjo, kad sūnus T. tądien būtų išvežtas į vaikų socializacijos centrą, gailėjo sūnaus, sakė pareigūnams, kad sūnų nuveš kitą dieną, kada suruoš jo daiktus. Jis negali detaliai paaiškinti savo veiksmų, buvusio elgesio su atvykusiais į namus policijos pareigūnais, nes dėl buvusio girtumo visko neatsimena.

Kaltinamasis T. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2015m. liepos 13d. apie 10⁰⁰ val., ryte, jis ėjo į Ukmergės raj. PK pas nepilnamečių reikalų inspektorę atsižymėti. Buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, nes išvakarėse gėrė su draugais, todėl jautė, kad nėra pilnai išsiblaivęs. Pareigūnė pajautė, kad jis buvo vartojęs alkoholio, todėl patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas virš vienos promilės girtumas. Po to jis su policijos pareigūne D. N. ir kitu pareigūnu važiavo į namus, nes turėjo susidėti savo daiktus ir pagal teismo nutartį su policijos pareigūnais važiuoti į Kauno vaikų socializacijos centrą. Vežamas į namus, jis nesipriešino. Atvykus į savo butą adresu: (duomenys neskelbtini), duris atidarė jo motina R. S.. Namuose buvo ir jo tėvas A. K.. Abu tėvai buvo neblaivūs. Jis tėvams pasakė, kad policija jį nori išvežti į Kauno vaikų socializacijos centrą. Apie tai aiškino ir jį į namus atlydėjusi policijos pareigūnė. Jis į vaikų socializacijos centrą nenorėjo važiuoti, todėl pradžioje žodžiais priešinosi pareigūnams, gali būti, kad juos iškoliojo necenzūriniais žodžiais, sakė, kad su jais niekur nevažiuos. Jis tiksliai neatsimena savo tėvo pasakytų pareigūnams žodžių, bet tėvas nenorėjo, kad jis būtų išvežtas, sakė, kad patys tėvai, surinkę daiktus, jį(kaltinamąjį T. K.) atveš kitą dieną. Jis policijos pareigūnams neleido įeiti į butą, užrakindamas duris iš vidaus, sakė, kad be vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų niekur nevažiuos, ką policijos pareigūnams sakė ir jo tėvas. Motina į visa tai nesikišo, tik jam sakė nedaryti problemų ir važiuoti kartu su policijos pareigūnais. Netrukus į namus atvažiavo dvi vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės, kurias tėvas įsileido į butą. Jis tuo metu gulėjo savo kambaryje, ant lovos. Kalbantis su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, kažkas į butą įleido policijos pareigūnus. Tėvo jau nebebuvo namuose. Jis suprato, kad tėvą išsivežė policijos pareigūnai, nes girdėjo, kaip tėvas koridoriuje ar tai prie buto lauko durų su policijos pareigūnais ginčijosi, kažką šūkavo. Jis girdėjo, kad su tėvu tuo metu buvusi šviesiai rudos spalvos kalytė urzgė ir lojo, bet ar ką puolė, jis nežino. Kada policijos pareigūnai tėvą išsivežė, šuo atbėgo pas jį į kambarį, po ko jis, gulėdamas lovoje ant nugaros, apsikabinęs, šunį laikė prie savęs. Policijos pareigūnai ir motina jį ragino kitame kambaryje uždaryti šunį, kuris urzgė, tačiau jis, nenorėdamas važiuoti su policijos pareigūnais į vaikų socializacijos centrą, neklausė raginimų uždaryti šunį, sakė policijos pareigūnams, kad niekur nevažiuos ir paleis šunį. Manė, kad policijos pareigūnai šuns išsigąs. Kada jis paleido prie savęs rankomis laikytą šunį, matė, kas šuo bėgo link durų, kur stovėjo trys policijos pareigūnai. Gali būti, kad šuo urzgė ir lojo, tačiau netikėjo, kad jis gali pulti policijos pareigūnus ar jiems įkasti. Matė, kad policijos pareigūnai šuniui purškė dujas. Tada jis atsistojo nuo lovos ir ėjo prie kambario durų, link policijos pareigūnų, nes norėjo apsaugoti šunį nuo purškiamų dujų, nes šuns buvo gaila. Būdamas supykęs dėl policijos pareigūnų veiksmų prieš šunį, jis nesusivaldė, nepagalvojo ką daro ir užsimojo stovėjusiai policijos pareigūnei su kumščiu kažkur link jos galvos. Policijos pareigūnę, kuri šuniui purškė dujas, norėjo tik nustumti nuo šuns, bet išėjo taip, kad su kumščiu jai sudavė į kažkurią jos ranką, kada ji su ranka dengėsi galvą. Nematė ar nuo suduoto smūgio ant grindų nukrito policijos pareigūnės ant rankos mūvėtas laikrodis ar ne. Iš karto po to jį sulaikė kambaryje buvę kiti du policijos pareigūnai, kurie jį paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiosios D. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. liepos 13d., apie 10³⁰ val., profilaktiniam pokalbiui į Vilniaus apskriteis VPK Ukmergės raj. PK Prevencijos poskyrį atvyko nepilnametis T. K.. Iš sklindančio alkoholio kvapo suprato, kad nepilnametis T. K. yra išgėręs, kuriam Ukmergės raj. PK Oeratyvaus valdymo psokyrio pareigūnai alkotesteriu nustatė 1,19 promilių girtumą. Kadangi jau buvo paruošti dokumentai ir 2015m. liepos 13d. nepilnametis T. K. turėjo sugrįžti į vaikų socializacijos centrą Kaune, iš kur buvo išleistas atostogoms, ji turimais mobilaus ryšio telefono numeriais bandė susisiekti su nepilnamečio tėvais ir juos apie tai papildomai informuoti. Su nepilnamečio tėvais nepavykus susisiekti telefonu, ji kartu su nepilnamečiu T. K. ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju D. B. vyko į T. K. gyvenamąją vietą adresu: Žiedo gt. Nr. 3-509, Ukmergės m. Prie buto durų juos pasitiko abu nepilnamečio T. K. tėvai, t.y. tėvas A. K. ir motina R. S., kurie buvo neblaivūs. Iš karto matėsi, jog abu tėvai yra priešiškai nusiteikę jų, t.y. atvykusių pareigūnų, atžvilgiu. Ji tėvams aiškino, kad jų nepilnametis sūnus T. K. nevykdė įpareigojimų ir prašė tėvų sudėti nepilnamečio daiktus, nes šis bus palydėtas į vaikų socializacijos centrą Kaune. Abu nepilnamečio tėvai įsiaudrino, sakė, kad T. niekur neišleis, kad policija prie sūnaus kabinėjasi ir nežino ko nori, po ko liepė jai su kolega uždaryti duris ir nešdintis iš jų namų. Viso to žodinio konflikto metu nepilnamečio tėvas A. K., stovėdamas koridoriuje, rankomis iš už nugaros, ties sprandu laikė smėlio spalvos, panašų į pidbulį, šunį, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Kada ji su kolega D. B. stovėjo durų, vedančių į laiptinę, tarpduryje, nepilnamečio tėvas A. K. ją vadino kaimiete, sakė jai, kad nupjaus galvą, kad jos vaikai bus invalidai. Tuo metu kolega D. B. iš savo mobilaus ryšio telefono kvietė pastiprinimą. Tai išgirdęs A. K., pradėjo jiems grasinti, kad tuoj paleis šunį, kuris jos akimis jau buvo pasiruošęs pulti. Kolega D. B. kelis kartus žodžiais garsiai perspėjo A. K., kad šis patrauktų ir uždarytų šunį, nes kitaip bus panaudoti koviniai veiksmai ir spec. priemonės, bet į šiuos perspėjimus A. K. neragavo ir laikomo ties sprandu šuns nepaleido. Tuo metu nepilnametis T. K. buvo kambaryje ir jo nesimatė, bet pastarasis turėjo girdėti kas vyksta. Jos dėmesys buvo nukreiptas į šunį, kurį staiga A. K. paleido, atleisdamas rankas, ir tuo pat metu garsiai šuniui pasakė žodžius „ pulk mentus “. Ji tai suprato kaip šuniui duodamą komandą pulti, po ko šuo, urgzdamas, puolė bėgti link jų. Kolega D. B. ją, stovėjusią už jo nugaros, kaire ranka pastūmė už savęs į laiptinę ir tuo pat metu darė buto duris. prispausdmas jomis atbėgusiam agresyviai nusiteikusiam šuniui galvą. Šuo urzgė iššiepęs dantis. Ji išsigando. Kolega D. B. iš karto į šuns snukį purškė dujas. Tuo pat metu atbėgo pagal iškvietimą atvykę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulių būrio patruliai R. N. ir S. L.. R. N., priėjęs prie buto durų, kuriomis prispaudęs kolega D. B. laikė šuns galvą, šuniui taip pat papurškė dujų. Šuniui atsitraukus, kažkas iš bute buvusių asmenų uždarė ir užrakino duris. Bute buvęs nepilnametis T. K. ėmė šaukti, kad kol nebus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų, tol jis neikur nevažiuos, kurima pritarė ir tėvas A. K.. Ji savo mobilaus ryšio telefonu paskambino vaiko teisių apsuagos skyriaus vedėjai A. L. ir prašė skyriaus specialistų pagalbos. Atvykusios vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms E. P. ir R. L., jos vedė derybas su bute buvusiais asmenimis, kurios buvo įsileistos į buto vidų. Netrukus į laiptinę išėjo nepilnamečio tėvas A. K., iš kurio elgesio matėsi, kad jis pasiruošęs daryti tvarką, t.y. aiškintis santykių su laiptinėje buvusiais policijos pareigūnais. A. K. skėryčiavosi rankomis, jai pasirodė, kad kažkam iš būryje stovėjusių kolegų bandė suduoti, bet iš karto R. N., R. M. ir S. L. buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankaii ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Kolegos R. N. ir S. L. agresyviai nusiteikusį nepilnamečio tėvą A. K. išvežė į Ukmergės raj. PK, o ji su kolegomis D. B. ir R. M. liko su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, nepilnamečiu T. K. ir jo motina R. S.. Specialistėms nepavykus rasti kompromiso su nepilnamečiu T. K., jos iš buto išėjo ir laukė laiptinėje. Nepilnametis T. K. kurį laiką gulėjo savo kambaryje, ant lovos, apsikabinęs šunį, į reikalavimus paleisti šunį nereagavo. Po to nepilnametis T. K. paleido šunį, kuris pradėjo bėgti link jos ir kolegos D. B.. Ji pati ir kolega D. B. prieš šunį panaudojo dujas, o ką tuo metu darė netoliese buvęs kitas kolega R. M., ji nematė, ne visą dėmesį buvo susikoncentarvusi į agresyvų šunį. Nepastebėjo, kada ir kaip nepilnametis T. K. pakilo nuo lovos ir priėjo prie jos, bet, pakėlusi galvą, pamatė, kad šis, stovėdamas priešais ją, užsimojęs su kumščiu, bandė jai suduoti į galvą. Ji, norėdama išvengti smūgio, užsidengė galvą ranka, po ko nepilnamečio T. K. suduotas smūgis jai pataikė į kairę ranką, ant kurios ji mūvėjo laikrodį. Nuo smūgio laikrodžio apyrankė nutrūko nuo rankos ir laikrodis nukrito ant grindų, kuris sudužo. Tuo metu kambaryje buvę kolegos D. B. ir R. M. sulaikė nepilnametį T. K., kuriam uždėjo antrankius. Nepilnamečio motina R. S. sudėjo sūnaus daiktus ir kartu su jais važiavo į Kaune esantį vaikų socializacijos centrą, kur buvo patalpintas jos nepilnametis sūnus T. K.(b.l. 14-15).

Iš teisme išvardinto liudytojos S. L. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. liepos 13d., apie 11⁰⁰ val., patruliuojant kartu su kolega R. N., per radijo ryšį iš Ukmergės raj. PK OVP budėtojo buvo gautas pranešima apie tai, kad adresu: Žiedo gt. Nr. 3-509, Ukmergės m. kitiems kolegoms yra reikalinga skubi pagalba. Nuvykus į įvykio vietą, prie buto Nr. 509 durų rado kolegas D. B. ir D. N.. Ji stovėjo už kolegos R. N., kuris, pirmas pribėgęs prie buto durų, purškė į tarpą dujas. Po to buto durys užsidarė. Ji pati pašalinių žmonių nematė, kaip ir nematė, kad tomis buto durimis kolega D. B. buvo prispaudęs šuns galvą. Apie tai jai sakė įvykio vietoje buvę kiti kolegos. Kada buto durys užsidarė, ji girdėjo bute esančio vyriškio balsą, kuris šaukė, kad be vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų niekas iš buto neišeis. Maždaug tuo pat metu atvažiavo ir kolega R. M.. Laiptinėje buvusi kolegė D. N. mobilaus ryšio telefonu skambino vaiko teisių apsaugos skyrių. Atvykus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms, buto duris iš vidaus atrakino ir jas atidarė vyras, kuris, įsileidęs specialistes, bandė atgal uždaryti buto duris. Kolega D. B. laikė rankomis buto duris už jų rankenos. Išėjęs į laiptinę agresyviai nusiteikęs vyriškis, kažką šaukė, keikėsi, elgėsi įžūliai. Tas vyrškis jos ir laiptinėje buvuisių kolegų R. N. ir R. M. atžvilgiu ėmė mosikuoti rankomis, pasirodė, kad ketino kažkuriam iš jų suduoti, nes jo rankų mostai buvo platūs, jis abiejose rankose laikė sugniaužtus pirštus į kumščius. Ji su kolega R. N. panaudojo kovinės savigynos veiksmus ir tą vyriškį sulaikė, kuriam uždėjo antrankius. Surakintas vyriškis muistėsi, bandė jai ir kolegai įspirti. Po to ji su kolega R. N. agresyviai nusiteikusį vyriškį pristatė į Ukmergės raj. Akivaizdžiai matėsi, jog sulaikytas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. K., buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio(b.l. 33). Šias aplinkybes parodymus byloje davusi liudytoja S. L. buvo nurodžiusi ir 2015m. liepos 13d. savo rašytame tarnybiniame ppranešime dėl pasipriešinimo ir teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo(b.l. 11).

Iš teisme išvardinto liudytojos E. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. liepos mėn. viduryje, pirmoje dienos pusėje, apie 11⁰⁰ val., jai būnant savo darbo vietoje, pas ją atėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduota R. L. ir paprašė kartu su ja vykti pas žinomą nepilnametį T. K. į namus, nes policijos pareigūnai telefonu informavo, jog minėtas nepilnametis reikalauja jų atvykimo. Detaliau iš telefoninio pokalbio su policijos pareigūnais niekas nebuvo aišku. Kartu su R. L. nuvyko į T. K. namus, esančius adresu: Žiedo gt. Nr. 3-509, Ukmergės m. Kolegė R. L. pirma užlipo į penktą aukštą, kur gyvena T. K., o ji dar kokių 10 minučių užtruko, nes buvo užsukusi pas prižiūrimą kitą asmenį. Kada pati užlipo į penktą aukštą, kur gyvena T. K., laiptinėje prie buto durų, vos tik įėjus į butą, pamatė tris policijos pareigūnus R. M., D. B. ir D. N., šalia kurių buvo ir jos kolegė R. L.. Buto durys buvo praviros. Policijos pareigūnai D. B. ir D. N. tai įeidavo, tai išeidavo iš buto, kažką kalbėjosi, o jos kolegė ir policijos parwgūnas R. M. kalbėjosi su bute buvusiais asmenimis. Bute buvo nepilnametis T. K., kuris gulėjo kambaryje, ant lovos apsikabinęs šunį, ir jo motina R. S.. Šuo buvo agresyvus, jis urzgė vos tik kažkam iš bute buvusių asmenų padarius kokį judesį. Šuo buvo pilkšvos spalvos, panašus į pitbulį, kuris buvo be antsnukio. Girdėjo, kaip nepilnametis T. K. sakė, kad jis niekur nevažiuos, ir visiems liepė išeiti visiems iš buto, nes priešingu atveju paleis šunį. Policijos pareigūnai ir ji su kolege R. L. nepilnamečio T. K. prašė paklusti policijos pareigūnams, uždaryti šunį arba jį atiduoti motinai, eiti gražiai pasišnekėti, bet nepilnametis jų neklausė. Nepilnamečio motina R. S. buvo tame pačiame kambaryje, kuri aiškino, kad šuo jos neklauso, kad ji nieko negali jam padaryti, pati prašė savo sūnaus, kad šis važiuotų su policijos pareigūnais. Tuo metu namuose nepilnamečio tėvo A. K. nebuvo, nes, atėjusi į butą, jo nematė. Kaip vėliau sužinojo, iki jai ateinant, A. K. jau buvo išvežtas į Ukmergės raj. PK. Po to ji su kolege R. L., matydamos, kad su nepilnamečiu T. K. nepavyksta susikalbėti gražiuoju, iš jo kambario išėjo į koridorių pasitarti dėl tolimesnių veiksmų, nes suprato, jog T. K. turi būti nuvežtas į Kauno vaikų socializacijos centrą. Vos tik jos išėjo į koridorių, kambaryje išgirdo triukšmą, kažkas šaukė žodžius: „ graužia “. Tada ji pamatė, kad policijos pareigūnai koridoriumi link laiptinės veda nepilnametį T. K., kuriam jau buvo uždėti antrankiai. Išbėgusi nepilnamečio motina, šaukė, kad „ nupūtė “, t.y. policijos pareigūnai į šunį purškė dujas. Ji jautė dujų kvapą. Ji nebuvo nepilnamečio T. K. kambaryje tuo metu, kada jis buvo sulaikomas policijos pareigūnų, ir nematė kas ten vyko. Įvykio metu nepilnametis T. K. jai atrodė kitoks, nei įprastai, nes buvo pabalęs, įsitempęs, nusitiekęs priešiškai prieš policijos pareigūnus, nesukalbamas ir užsispyręs. Pil. K. šeima nėra rizikos apskaitoje, bet su nepilnamečiu T. K. ir jo tėvais yra tekę bendrauti(b.l. 38).

Iš teisme išvardinto Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2015m. liepos 13d., 10⁵⁷ val., buvo užregistruotas Vilniaus apskriteis VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pranešimas dėl pagalbos reikalingumo bute, esančiame adresu: Žiedo gt. Nr. 3-509, Ukmergės m., kur yra priešinamasi policijos pareigūnams, yra paleistas kovinis šuo(b.l. 9-10).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esanti dviejų laiptinių blokiniame bendrabutyje, penktame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini), Užėjus į butą, koridoriaus dešinėje pusėje esančiame kambaryje, prie lango, jungiantis su dešiniąja siena, kampu matomas stovintis išskleidžiamas miegamasis kampas, ant kurio guli šviesiai rudos spalvos šuo. Apžiūrėjus butą, jokių grumtynių pėdsakų, kraujo dėmių ar kitų daiktų, reikšmingų bylai išspręsti, rasta nebuvo(b.l. 4-8).

Iš teisme išvardinto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015m. liepos 13d. nukentėjusioji D. N. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė įvykio dieną ant rankos mūvėtą moterišką rankinį laikrodį „ Mundell “, kuris po kaltinamojo T. K. jai suduodamo smūgio į galvą, nuo kurio ji gynėsi, dengdamasi galvą ranka su mūvėtu laikrodžiu, šio apyrankė nuo smūgio nutrūko ir laikrodis, nukritęs ant grindų, sudužo(b.l. 19). Šis laikrodis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosiso bylos medžiagos(b.l. 20-23).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad, patikrinus 2015m. liepos 13d., 11²⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto vieno iš kaltinamųjų A. K. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 3,52 promilės girtumas(b.l. 41, 44).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos D. N. 2015m. liepos 13d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus nepilnamečio matyti, kad, patikrinus 2015m. liepos 13d., apie 10³⁰ val., profilaktiniam pokalbiui į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Prevencijos poskyrį atvykusio nepilnamečio T. K. blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 1,19 promilės girtumas(b.l. 78).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, jo atsakomybę, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1999m. liepos 08d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316. Prie valstybės tarnautojų yra priskirtini ir policijos pareigūnai, kaip statutiniai valstybės tarnautojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims(minėto įstatymo naujos redakcijos, įsigaliojusios 2002m. liepos 01d., 2 str. 6d.), kurių funkcijas apibrėžia Lietuvos Respulikos 2000m. spalio 17d. Policijos veiklos įstatymas Nr. VIII-2048. Sutinkamai su Policijos veiklos įstatymo nuostatomis vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, o policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, šalia kitų teisių turi ir teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti pažeidėją į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti, o taip įstatymo ketvirtame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti ir šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą(minėto įstatymo 5 str. 1d. 2 ir 5p.p., 18 str.1d. 2 ir 4p.p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. liepos 13d., apie 10⁴⁵ val., dienos metu, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnams atvykus į butą, esantį adresu: Žiedo gt. Nr. 3-509, Ukmergės m., kad sulaikyti nepilnametį kaltinamąjį-pil. T. K. pagal Ukmergės raj. apyl. teismo 2015m. vasario 06d. nutartį, kuri įpareigoja pastarąjį apgyvendinti Kauno vaikų socializacijos centre, tiek pastarasis, nenorėdamas važiuoti į vaikų socializacijos centrą, tiek ir bute buvęs kaltinamojo T. K. tėvas A. K., nenorėdamas išleisti savo sūnaus, elgėsi įžūliai, užsiundydami bute laikomą šunį, pasipriešino tiek aukščiau minėtiems tarnybines pareigas vykdžiusiems policijos pareigūnams, tiek ir šiems į pagalbą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulių būrio patruliams, iš kurių kaltinamasis A. K. savo elgesiu ir veiksmais grasino panaudoti fizinį smurtą, o kitas kaltinamasis T. K. prieš vieną iš policijos pareigūnių ir pavartojo fizinį smurtą, ko pasekoje buvo sugadintas svetimas turtas.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tayrimo metu byloje surinktų ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą apie abiejų kaltinamųjų elgesį ir jų atliktus neteisėtus veiksmus savo pareigas ėjusių policijos pareigūnų, kaip valstybės tarnautojų, atžvilgiu, šių veiksmų intensyvumą, laikytina, kad tiek kaltinamasis A. K., tiek ir kaltinamasis T. K. kiekvienas iš jų atskirai savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., t.y. pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios D. N. civilinis ieškinys 30,- Eur.(trisdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 17).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vienas iš kaltinamųjų A. K. dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino nukentėjusiajai D. N. dėl kito kaltinamojo-savo sūnaus T. K. nusikalstamų veiksmų pastarajai padarytą turtinę žalą, 2015m. rugsėjo 29d. sumokėdamas 30,- Eur. už sudaužytą rankinį moterišką laikrodį, o nukentėjusioji D. N., gavusi pinigus, nurodė, kad ji daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi(b.l. 53). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji D. N., patvirtindama šias aplinkybes, nurodė, kad ji savo byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Kadangi nukentėjusioji D. N., atsisakydama savo keliamų turtinių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nepažeidžia nei bylos proceso šalių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiosios D. N. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamųjų A. K. ir T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų padarytų nusikalsdamų veiksmų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybe, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., o vieno iš kaltinamųjų T. K. atžvilgiu,-ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Abiems kaltinamiesiems kiekvienam iš jų atskirai inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirti tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamiesiems A. K. ir T. K. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad pirmasis iš jų anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, o antrasis iš jų nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau yra buvęs teistas už nusikaltimą nuosavybei, kuris, turėdamas paskutinį neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, jam buvusios paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį įsakymą atlikimo metu padarydamas naują nusikaltimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai jam buvusios paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Visa tai rodo vieno iš kaltinamųjų T. K. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės šiam kaltionamajam nedaro jokio poveikio. Tiek kaltinamasis T. K., tiek ir kitas kaltinamasis A. K. kiekvienam iš jų atskirai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas sunkia abiejų kaltinamųjų atsakomybę. Nežiūrint į tai, abu kaltinamieji visiškai prisipažino padarę kiekvienam iš jų atskirai inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jiems su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kas lengvina abiejų kaltinamųjų atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe vieno iš kaltinamųjų A. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad šis kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino nukentėjusiajai D. N. dėl kito kaltinamojo-savo sūnaus T. K. nusikalstamų veiksmų pastarajai padarytą turtinę žalą. Kito kaltinamojo T. K. atžvilgiu atsakomybę lengvinančia aplibnkybe yra laikytina ir tai, kad šis kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, kuris ir šiuo metu dar nėra sukakęs aštuoniolikos metų amžiaus.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors vienas iš kaltinamųjų T. K. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, tačiau atsižvelgiant į dar labai jauno amžiaus šio kaltinamojo, kuris dar mokosi, asmenybę ir įvertinus tai, kad anksčiau teistiems ir teistumą turintiems asmenims įstatymas nenumato LR BK 92 str. taikymo apribojimų, o šio kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltos turtinės pasekmės yra pašalintos, t.y. padaryta turtinė žala yra atlyginta, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad nepilnametis kaltinamasis T. K. visgi gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiam kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam T. K., kaip jau nebe pirmą kartą teisiamam asmenui, paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, tikslinga šiam kaltinamajam paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti(LR BK 92 str. 1d.). Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam T. K., jam yra paskirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 82 str.(LR BK 92 str. 2d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.).

Kadangi kitas kaltinamasis A. K. nusikalto pirmą kartą, todėl, atsižvelgiant į šio kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, asmenybę ir vadovaujantis bausmės paskirtimi, teismas laiko, kad ir kaltinamasis A. K. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai ir šiam kaltinamajam gai būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į prieš kelis mėnesius pradėjusio dirbti kaltinamojo A. K., kuriam dabar yra nustatytas bandomasis laikotarpis, darbo grafiką ir įvertinus tai, kad kaltinamasis sutinka dirbti viešuosius darbus, šiam kaltinamajam už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-viešieji darbai, nustatnt jų atlikimo terminą(LR BK 46 str.). Kaltinamajam A. K. paskirtina viešųjų darbų bausmės yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Kadangi vienam iš kaltinamųjų T. K., kaip nepilnamečiam asmeniui, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 1p.), šio kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., ir nuteisti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 15(penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu viešaisiais darbais keturiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. liepos 13d., 11²⁵ val., iki 2015m. liepos 14d., 14³⁰ val., imtinai, t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam T. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 92 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui ir paskirti kaltinamajam T. K. auklėjamojo poveikio priemones:

1) žodinį įspėjimą;

2) elgesio apribojimus: a) įpareigoti tęsti mokslus Kauno vaikų socializacijos centre arba kitoje mokymo įstaigoje, tačiau nusprendus toliau nebesimokyti, bet ne anksčiau kaip pasibaigus 2015-2016m. mokslo metams, per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą, arba kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; c) įpareigoti dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą, ir c) uždrausti kaltinamajam be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, šiems elgesio apribojimams nustačius šešių mėnesių terminą.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios D. N. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktinį įrodymą-moterišką rankinį laikrodį „ Mundell “ su nutrūkusia apyranke, kurio stiklinis dangtelis skersai ciferblato yra skilęs, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.